Ekonadapt

Kadangi prisitaikymas pereina nuo teorijos prie praktikos, didėja poreikis atlikti išsamesnę ekonominę analizę, įskaitant sąnaudų ir naudos įverčius.  Šis poreikis pripažįstamas ES lygmeniu, pavyzdžiui, ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje, ir jį pripažįsta valstybės narės. Tačiau prisitaikymo ekonomika vis dar yra ankstyvoje stadijoje, atsižvelgiant tiek į metodinius iššūkius, tiek į praktinio taikymo pavyzdžius.

Atsižvelgiant į tai, ECONADAPT projekto tikslai buvo tobulinti žinių ir įrodymų apie prisitaikymo ekonomiką bazę ir paversti išvadas praktine medžiaga, kuri padėtų prisitaikymo planavimui ir sprendimų priėmėjams. Siekiant padėti pasiekti šiuos tikslus, vykdant projektą moksliniai tyrimai buvo plėtojami kartu su politikos formuotojais, siekiant užtikrinti, kad jie būtų praktiškai pagrįsti. Tai taip pat paskatino galutinę sklaidą į naudotojus orientuota forma, kuri buvo skirta galutiniams naudotojams.

Bendras projekto metodas buvo suskirstytas į dvi pagrindines mokslinių tyrimų temas:

1.     Padaryti metodinę pažangą siekiant pagerinti prisitaikymo ekonominį vertinimą.

2.     taikyti šią pažangą priimant svarbius prisitaikymo sprendimus, t. y. tose politikos srityse, kuriose reikia geresnių ekonominių metodų ir priemonių.

Pirmoji tema skatina mokslinius tyrimus apie:

• Patobulinti metodai ir empiriniai duomenys. Taip buvo sukurti geresni duomenų apie prisitaikymo sąnaudas ir naudą analizės metodai ir taip išplėstas taikymas įtraukiant netechnines galimybes ir ne rinkos sektorius. Joje taip pat nagrinėtas rizikos ir dviprasmiškumo vertinimas, mokymosi ir pasirinkimo galimybių vertės, kintantys prioritetai ir prisitaikymo prie klimato kaitos švelninimo sąsajos atliekant ekonominį vertinimą. Atliekant šį tyrimą buvo atlikti pirminiai vertinimo tyrimai, siekiant ištirti alternatyvaus pritaikymo galimybes trijose šalyse.

• Mastelis, perkėlimas, agregavimas. Joje buvo įvertintos ir parengtos gairės, kaip perkelti prisitaikymo prie klimato kaitos sąnaudų ir naudos vertes iš vieno tyrimo į kitą, atsižvelgiant į laiką ir vietą, taip pat į klausimus, susijusius su sumavimu iš vietos į makroekonominį mastą.

• Neapibrėžtumo analizė. Taip buvo sprendžiama problema, kaip kiekybiškai įvertinti netikrumą - išplėsti esamus metodus ir priemones - ir kurti naujus.

Antroje teminėje srityje šie laimėjimai buvo pritaikyti pagrindinėms politikos sritims, naudojant atvejų tyrimus, daugiausia dėmesio skiriant penkioms pagrindinėms sritims, kuriose prisitaikymo prie klimato kaitos ekonomika bus svarbi per ateinantį dešimtmetį:

• Pagrindinių ankstyvųjų klimato kaitos pavojų Europoje valdymas.  Daugiausia dėmesio skirta ekstremaliems įvykiams, nes trumpuoju laikotarpiu dėl jų patiriamos didelės ekonominės išlaidos.

• Prisitaikymo prie klimato kaitos įtraukimas į ekonominių projektų vertinimą, ypač didelių kapitalo investicijų, kurių gyvavimo trukmė ilga ir kurios susijusios su dideliu klimato kaitos poveikiu (ir netikrumu), atveju.

• Prisitaikymo prie klimato kaitos įtraukimas į politikos vertinimą (poveikio vertinimą), ypač tais atvejais, kai esama didelių srautų, susijusių su prisitaikymo prie klimato kaitos aspekto integravimu į pagrindines ES finansavimo sritis.

• Prisitaikymo prie klimato kaitos makroekonominio poveikio ES ir valstybėse narėse, įskaitant poveikį viešiesiems finansams, augimui ir konkurencingumui, nustatymas.

• Ekonominės analizės metodų kūrimas siekiant remti ES ir (arba) valstybių narių tarptautinę paramą vystymuisi, skirtą prisitaikyti prie klimato kaitos besivystančiose šalyse.

Įgyvendinant projektą šie atvejų tyrimai buvo atlikti su suinteresuotaisiais subjektais iš atitinkamų generalinių direktoratų, valstybių narių, regionų ar vietos politikos formuotojų. Todėl metodai ir atvejų tyrimai buvo parengti kartu su naudotojų grupėmis, kurios, priimdamos sprendimus dėl prisitaikymo prie klimato kaitos, naudojosi ekonominiais duomenimis. Atliekant tyrimą buvo surengti keli praktiniai seminarai, siekiant padėti sukurti šias sąsajas, įskaitant daugelį atvejų tyrimui skirtų susitikimų projekto pradžioje, siekiant nustatyti naudotojų poreikius.

Projekto rezultatai ir išvados sujungiami į priemonių rinkinį, kuriame pateikiamos metodinių užduočių gairės ir atvejų tyrimų pavyzdžiai, siekiant padėti pagrįsti prisitaikymo ekonominio vertinimo taikymą. Buvo taikomas dviejų pakopų metodas, ekonomistams pateikiant išsamias gaires ir empirinius duomenis, taip pat „lengvo prisilietimo“ metodus ir informaciją kitiems naudotojams.

Įgyvendinant ECONADAPT projektą buvo sukurtas politika grindžiamas požiūris į mokslinių tyrimų ir politikos analizės formavimą. Jame daugiausia dėmesio skiriama praktiniam prisitaikymo ekonomikos taikymui priimant trumpalaikius ir ilgalaikius prisitaikymo sprendimus, taikant kartotinį rizikos valdymą ir pirmenybę teikiant mažai apgailėtinoms galimybėms.

Įgyvendinant projektą buvo lyginama žinių apie prisitaikymo sąnaudas ir naudą bazė. Pastaraisiais metais šie įrodymai labai pasikeitė, nes padidėjo rizikos, sektorių ir šalių aprėptis, nors daugelyje sričių tebėra didelių spragų. Iš naujesnių tyrimų matyti, kad svarbu atsižvelgti į netikrumą ir politikos įgyvendinimo sąnaudas.

Įgyvendinant projektą padaryta metodinė pažanga įvairiose srityse. Ji parengė prisitaikymo prie klimato kaitos ekonominius gebėjimų vertinimo metodus, atliko pirminį tyrimą, kad suprastų visuomenės prisitaikymo prie klimato kaitos prioritetus, ir parengė sąnaudų ir naudos verčių didinimo, perdavimo ir sumavimo metodus. Projektas taip pat taikė sprendimų priėmimą esant netikrumui dėl prisitaikymo ekonomikos, peržiūrint ir rengiant apibendrintą informaciją apie metodus ir pateikiant paraiškų pavyzdžius.

Įgyvendinant projektą ECONADAPT ši metodinė pažanga pritaikyta įvairioms politikos sritims, atsižvelgiant į pagrindinius prisitaikymo prie klimato kaitos ekonomikos prioritetus per ateinantį dešimtmetį.

Ji apsvarstė pagal principą „iš apačios į viršų“ patiriamas išlaidas ir naudą reaguojant į padažnėjusias klimato kaitos sukeltas su oru susijusias nelaimes ir papildė tai klimato kaitos fiskalinių padarinių, dėl kurių paaštrėja dabartinės nacionalinio lygmens nelaimės, analize.

Ji parengė ekonominio projekto vertinimo gaires ir atliko praktinius atvejų tyrimus, kuriuose atsižvelgiama į upių potvynius ir jūros lygio kilimą.

Ji taip pat parengė politikos vertinimo (poveikio vertinimo) gaires, kuriose nagrinėjamas integravimo plėtojimas atliekant atvejo tyrimą žemės ūkio sektoriuje. Vienas iš pagrindinių projektų ir politikos vertinimo tyrimų prioritetų buvo įtraukti sprendimų priėmimą esant netikrumui.

Įgyvendinant projektą nagrinėtas tiek į rinką orientuoto, tiek planuojamo prisitaikymo platesnis ekonominis poveikis, atliekant makroekonominį modeliavimą, kad būtų galima įvertinti prisitaikymo ekonominius padarinius pagal principą „iš viršaus į apačią“.

Ji taip pat parengė projektų ir politikos vertinimo sistemas, skirtas taikyti besivystančiose šalyse, visų pirma susijusias su tarptautiniu kovos su klimato kaita finansavimu, ir atliko keletą praktinių atvejų tyrimų, kad įrodytų taikymą.

Daugiau informacijos apie projektus, išteklius, metodus, įžvalgas ir gaires rasite ECONADAPT bibliotekoje ir priemonių rinkinyje.