ECCONET

Norint tinkamai įvertinti klimato kaitos poveikį ES vidaus vandenų transporto tinklams, reikia retai sutampančių mokslo sričių mokslininkų (klimatologų, meteorologų, hidrologų, vandens kelių infrastruktūros valdytojų, laivų statytojų, ekonomistų ir transporto tinklų ekspertų) pastangų. Pagrindinis ECCONET uždavinys buvo koordinuoti šias pastangas taip, kad rezultatai būtų teisingi, patikimi, pakankamai tikri ir, svarbiausia, aiškūs ir suprantami politikos formuotojams, suinteresuotiesiems subjektams, pramonės šakoms ir plačiajai visuomenei.

ECCONET konkrečiai nagrinėjo prisitaikymo prie klimato kaitos temą, kaip atvejo tyrimą pasirinkdama vidaus vandenų transportą (VVT). Projekte buvo nagrinėjamas tiek klimato kaitos poveikis vidaus vandenų keliams, tiek prisitaikymo priemonės.

Konkretūs strateginiai ECCONET projekto tikslai buvo šie:

• pateikti nuoseklią klimato kaitos poveikio vidaus vandenų transporto sistemai, paveiktam transporto tinklui ir laivybos pramonės sektoriams, taip pat patiems siuntėjams apžvalgą;
• nustatyti, išanalizuoti ir įvertinti prisitaikymo strategijas, skirtas geresniam vidaus vandenų laivų eksploatavimui klimato kaitos sąlygomis, ir parengti tikslines rekomendacijas, politikos gaires ir vidaus vandenų transporto plėtros planą;
• Informuoti apie projekto rezultatus įvairesnius suinteresuotuosius subjektus, pramonės šakas, politikos formuotojus ir plačiąją visuomenę taip, kad būtų prisidedama prie tvarios vežimo vidaus vandens keliais ateities.

Pirmasis ECCONET projekto etapas buvo įvertinti laivybos sąlygas Reino–Maino–Dunojaus koridoriuje ateityje, kaip numatyta šiuo metu turimuose klimato modeliuose. Kadangi nėra vieno geriausio klimato modelio, ECCONET naudoja daug skirtingų modelių, kad įvertintų dabartinę žinių apie klimato kaitą būklę, įskaitant jos neapibrėžtumo grupę. Šios juostos ėminiai imami kaip scenarijus pasirenkant palyginti sauso ir palyginti drėgno klimato modelius. Drėgnojo ir sausojo oro scenarijai atspindi įvairias galimas būsimas navigacijos sąlygas, ypatingą dėmesį skiriant situacijoms, kai vandens lygis yra žemas.

Pabrėžiamos situacijos, kai vandens lygis yra žemas, nes empiriškai (kaina ir frachtas) įrodyta, kad Reino upės padėtis 2003 m. turėjo didžiausią poveikį vidaus vandenų transportui. Nors tiek aukštas, tiek žemas vandens lygis kelia problemų laivybai, dėl prastų vandens sąlygų gali kilti problemų (daugiausia) didesniems krovininiams laivams plaukioti ilgesnį laiką, todėl gali sumažėti jų krovos pajėgumas. Dėl didelio vandens kiekio gali būti uždrausta plaukioti trumpais laikotarpiais (1–2 dienos).

Kiti su klimatu susiję pokyčiai, pvz., pakitęs ledo formavimasis arba matomumo pokytis dėl rūko, ECCONET sistemoje vertinami tik trumpai. Tikslinis modeliavimo laikotarpis yra 2021–2050 m. Pateikiamos 2071–2100 m. prognozės, susijusios su „tolimos ateities“ laivybos sąlygomis. Visi būsimi pokyčiai išreiškiami nurodant „kontrolinį laikotarpį“ nuo 1961 m. iki 1990 m.

Kartu su navigacijos sąlygų tyrimu ECCONET tyrė, ar šiame sektoriuje galima taikyti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones. Jie buvo suskirstyti į 4 klases: su laivais ir eksploatavimu susijusios priemonės, infrastruktūros darbai, geresni prognozavimo metodai ir logistikos bei atsargų saugojimo pokyčiai.

Trečiajame etape ECCONET siekė suprasti klimato kaitos poveikį transporto sektoriui. Geografinis daugiarūšio transporto modelis NODUS buvo taikomas siekiant įvertinti klimato kaitos poveikį įvairių rūšių laivų pasirinkimui ir naudojimui.

Savo klimato kaitos poveikio analizėje ECCONET daugiausia dėmesio skyrė išsamiam klimato modelių ir jų indėlio į hidrologiją tyrimui. Skirtingai nuo kitų susijusių klimato kaitos poveikio projektų, ECCONET savo rezultatus gavo iš plataus klimato scenarijų spektro, o ne iš vieno konkretaus ekstremaliojo scenarijaus. Taip gaunamas subalansuotas požiūris į būsimą tinkamumą laivybai Reino-Maino-Dunojaus vandenų regione. Atlikus transporto ekonominę analizę, pagrįstą numatoma tinkamumo laivybai raida, buvo įrodyta, kad galimi klimato pokyčiai 2005–2050 m. ir jų poveikis Reino rinkai, kaip modeliuojama pagal du ilgalaikius sauso ir drėgno oro scenarijus, greičiausiai nebus pakankamai stiprūs, kad paskatintų reikšmingą transporto dalies poslinkį nuo vežimo vidaus vandenų keliais. Tiesą sakant, labiau tikėtina, kad transporto ir ekonominių sąlygų, pavyzdžiui, kuro kainos, poveikis nusvers klimato kaitos poveikį. Ilguoju laikotarpiu (iki 2100 m.) klimato kaita galėtų labiau paveikti transporto sąlygas. Tačiau dėl nedidelės ekonominių prognozių vertės iki šiol vertinimas nebuvo atliktas.

Tuo pat metu ECCONET siekė nustatyti keletą prisitaikymo priemonių. Jie iš esmės skirstomi į 4 klases: technologijų ir veiklos priemonių, infrastruktūros ir techninės priežiūros, gamybos ir logistikos procesų, taip pat geresnio vandens lygio prognozavimo. Šios prisitaikymo priemonės buvo patikrintos derinant literatūros apžvalgą, transporto ekonomikos modeliavimą, ekonominio efektyvumo analizę ir konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis.

• Su laivais ir eksploatavimu susijusių priemonių klasėje perspektyviausios priemonės yra svorio mažinimo technologijos ir susietų vilkstinių naudojimas (ypač Reino upėje). Esama daugiau eksperimentinių metodų, pavyzdžiui, naudojami reguliuojami tuneliai, plokšti korpusai (vilkikams) ir pripučiamos prijuostės, tačiau jų nauda atsižvelgiant į tikėtiną klimato kaitą nebuvo įrodyta. Lankstus 24 valandų laivų, kurie šiuo metu eksploatuojami tik 12 valandų, eksploatavimas nebuvo naudingas dėl didelių darbo sąnaudų.
• Kalbant apie infrastruktūros priemones, padaryta išvada, kad dideli infrastruktūros darbai nėra pagrįsti klimato kaitos požiūriu. Taip yra dėl didelių investicinių sąnaudų ir ribotos tokių projektų naudos iki 2050 m. Tačiau net ir dabartinėmis sąlygomis labai reikia gerinti vandens kelių, ypač Dunojaus, priežiūrą.
• Už geresnį prognozavimą, pavyzdžiui, sezoninę vandens lygio prognozę, atsakingos vyriausybinės agentūros. Nors pateikti patikimą tokio pobūdžio prognozę yra labai sunku, bet koks tokio pobūdžio prognozių patobulinimas laikomas labai vertingu sektoriui.
• Kalbant apie gamybos procesų keitimą ir atsargų laikymą, pastebėta, kad ekspeditorius ir (arba) ekspeditorius paprastai lauks sauso laikotarpio arba naudos šiuo metu turimus sandėliavimo pajėgumus. Jei problemos išlieka, siuntėjas apsvarstys galimybę naudoti kitą transporto rūšį, paprastai krovinių vežimą geležinkeliais, o tai yra brangesnis ir nelankstesnis sprendimas. Investicijos į atsargų saugojimą ir perkėlimą laikomos tik kraštutine priemone.

Nors numatomas klimato kaitos poveikis iki šimtmečio vidurio nepateisina didelių investicijų į brangias prisitaikymo priemones šiuo metu numatomomis tinkamumo laivybai sąlygomis, reikėtų pabrėžti geros vandens kelių priežiūros svarbą sklandžiam vandens kelių transporto tęstinumui Reino ir Dunojaus upėmis. Be to, atsižvelgiant į projekto rezultatus, kyla abejonių dėl tendencijos Reino upe plaukti vis didesniems laivams, nes sausesnėmis sąlygomis gali išnykti padidėjusios keliamosios galios teikiama nauda. Pabrėžiamos įvairios rengiamos techninės ir veiklos priemonės, kurios, nors ir nėra ekonomiškai efektyvios šiandien, gali sumažinti vidaus vandenų laivybos pažeidžiamumą dėl natūralių oro sąlygų pokyčių artimiausioje ateityje. Reikėtų pripažinti šio tyrimo trūkumus, nes rezultatai rodo, kad po 2050 m. klimato kaitos poveikis gali sustiprėti. Apibendrinant, reikia nuolat stebėti upių būklę ir skatinti tolesnius tyrimus.

Atitinkami produktai yra:

• Heyndrickx C., Breemersch B., Bruinsma F. (2012 m.), „Prisitaikymo strategijų ekonominio efektyvumo analizė“. ECCONET pasiekiamas rezultatas D4.2
• Jonkeren, O. E. (2009 m.). „Prisitaikymas prie klimato kaitos vidaus vandenų transporte“ (angl. Adaptation to Climate Change in Inland Waterway Transport), Tinbergeno instituto tyrimų serijos knyga Nr. 460.
• Schweighofer, J., Hartl, T., Nilson, E., Klein, B., Klein Tank, A., Prozny, T., Balint, G., Gnandt, B., Horanyi, A., Szépszó, G. (2010 m.) Selected navigation routes and present climate conditions. ECCONET Rezultatas 1.1
• Simoner M., Schweighofer J., Nilson E., Lingemann I., Klein B. (2012 m.) Infrastruktūros pritaikymo priemonių ir su tuo susijusių išmetimo scenarijų apžvalga. ECCONET pasiekiamas rezultatas 2.1.2