Prisitaikymas prie klimato kaitos

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Kodėl, atsižvelgiant į kitus iššūkius, reikėtų apsvarstyti galimybę prisitaikyti prie klimato kaitos? Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) teigimu, klimato sistemos atšilimas yra neabejotinas, o žmogaus veikla yra pagrindinė priežastis nuo XX a. vidurio. Tai susiję su atmosferos ir vandenyno atšilimu, pasaulinio vandens ciklo pokyčiais, sniego ir ledo kiekio sumažėjimu, vidutiniu pasaulio jūros lygio kilimu ir kai kurių ekstremalių klimato sąlygų pokyčiais. Visuotinio atšilimo poveikis jau matomas ir bus jaučiamas dar daugelį metų. Prisitaikymo strategijos reikalingos visais administravimo lygmenimis: vietos, regioniniu, nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis. Kadangi klimato kaitos poveikis Europos regionams yra įvairaus sunkumo ir pobūdžio, dauguma prisitaikymo prie klimato kaitos iniciatyvų bus įgyvendinamos regionų ar vietos lygmenimis. Skirtingų Europos gyventojų, ekonomikos sektorių ir regionų gebėjimas prisitaikyti ir prisitaikyti skiriasi. Todėl prisitaikymas prie klimato kaitos yra labai svarbus siekiant spręsti dabartinio klimato nepastovumo ir neišvengiamo klimato kaitos poveikio problemas. Tai taip pat padės pasinaudoti visomis atsirandančiomis galimybėmis.

Europos klimato teisės akte įtvirtintas Europos žaliajame kurse nustatytas Europos ekonomikos ir visuomenės tikslas iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Europos klimato teisės akte raginama prisitaikymo prie klimato kaitos srityje imtis šių veiksmų (5straipsnis):

1. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės užtikrina nuolatinę pažangą didinant gebėjimą prisitaikyti, atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos pagal Paryžiaus susitarimo 7 straipsnį.
2. Komisija priima Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją pagal Paryžiaus susitarimą ir reguliariai ją peržiūri atlikdama šio reglamento 6 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą peržiūrą.
3. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės taip pat užtikrina, kad prisitaikymo prie klimato kaitos politika Sąjungoje ir valstybėse narėse būtų nuosekli, viena kitą papildanti, teiktų papildomos naudos sektorių politikai ir siektų geriau ir nuosekliai integruoti prisitaikymo prie klimato kaitos aspektą į visas politikos sritis, įskaitant, kai tinkama, atitinkamą socialinę, ekonominę ir aplinkos politiką bei veiksmus, taip pat į Sąjungos išorės veiksmus. Daugiausia dėmesio jos skiria pažeidžiamiausiems ir labiausiai paveiktiems gyventojams bei sektoriams ir, konsultuodamosi su pilietine visuomene, nustato su tuo susijusius trūkumus.
4. Valstybės narės priima ir įgyvendina nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus, atsižvelgdamos į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir remdamosi patikimomis klimato kaitos ir pažeidžiamumo analizėmis, pažangos vertinimais ir rodikliais, taip pat remdamosi geriausiais turimais ir naujausiais moksliniais įrodymais. Savo nacionalinėse prisitaikymo strategijose valstybės narės atsižvelgia į ypatingą atitinkamų sektorių, inter alia, žemės ūkio, ir vandens bei maisto sistemų pažeidžiamumą, taip pat apsirūpinimo maistu saugumą, ir skatina gamtos procesais pagrįstus sprendimus ir ekosistemomis grindžiamą prisitaikymą. Valstybės narės reguliariai atnaujina strategijas ir įtraukia susijusią atnaujintą informaciją į ataskaitas, kurios turi būti teikiamos pagal Reglamento (ES) 2018/1999 19 straipsnio 1 dalį.
5. Ne vėliau kaip 2022 m. liepos 30 d. Komisija priima gaires, kuriose nustatomi bendri reikšmingos fizinės su klimatu susijusios rizikos nustatymo, klasifikavimo ir prudencinio valdymo principai ir praktika planuojant, plėtojant, vykdant ir stebint projektus ir projektų programas.

2024–2029 m. Europos Komisijos politinėse gairėse Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė Europos prisitaikymo prie klimato kaitos planą (ECAP), kuriuo siekiama padėti valstybėms narėms parengties ir atsparumo planavimo srityje.

Kadangi klimato kaitos poveikis Europos regionams yra įvairaus sunkumo ir pobūdžio, dauguma prisitaikymo prie klimato kaitos iniciatyvų bus įgyvendinamos regionų ar vietos lygmenimis. Skirtingų Europos gyventojų, ekonomikos sektorių ir regionų gebėjimas prisitaikyti ir prisitaikyti skiriasi. Todėl prisitaikymas prie klimato kaitos yra labai svarbus siekiant kovoti su dabartiniais klimato svyravimais ir neišvengiamu klimato kaitos poveikiu, taip pat su konkrečiu pažeidžiamumu, susijusiu su amžiumi, sveikata, gyvenamąja vieta, socialine ir ekonomine padėtimi ir kitais aspektais. Todėl į sąvoką „nė vieno nepalikti nuošalyje“ klimato kaitos srityje, dar vadinamą teisingu prisitaikymu prie klimato kaitos arba teisingu atsparumu, reikia tinkamai atsižvelgti įgyvendinant teisingą, pokyčius skatinančią ir ilgalaikę prisitaikymo prie klimato kaitos politiką ir priemones, kad būtų išvengta netinkamo prisitaikymo praktikos, rizikos perskirstymo ar esamos nelygybės didinimo ir išvengta „laimėtojų“ ir „pralaimėtojų“ kūrimo. Tai taip pat padės užtikrinti, kad prisitaikymo prie klimato kaitos politikos ir priemonių nauda būtų paskirstyta teisingai.

EAA ataskaita Nr. 4/2025 „Socialinis teisingumas rengiantis klimato kaitai. kaip teisingas atsparumas gali būti naudingas bendruomenėms visoje Europoje, pateikiama naujausia turima informacija apie teisingą atsparumą ir naujausia informacija apie dabartinę jo padėtį politikos ir planavimo srityje ES, nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis, taip pat apie veiksmų prioritetus. Joje nagrinėjama, kaip teisingai sprendžiamas atsparumo klausimas ir kaip jis įgyvendinamas keturiose pagrindinėse sistemose: apstatyta aplinka, žemės ūkis ir maistas, vanduo ir transportas. Jame politikos formuotojams ir specialistams pateikiamos praktiškos gairės, kuriose paaiškinama, kur prisitaikymo priemonės gali netyčia padidinti esamą nelygybę šiose sistemose, pateikiant įkvepiančių praktinių metodų, kuriais siekiama užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, pavyzdžių.