Prisitaikymas prie klimato kaitos

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Kodėl, atsižvelgiant į kitus iššūkius, reikėtų apsvarstyti prisitaikymo prie klimato kaitos klausimą? Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) duomenimis, klimato sistemos atšilimas yra vienareikšmis, o žmogaus veikla nuo XX a. vidurio yra pagrindinė priežastis. Tai susiję su atmosferos ir vandenynų atšilimu, pasaulinio vandens ciklo pokyčiais, sniego ir ledo kiekio sumažėjimu, pasaulinio vidutinio jūros lygio kilimu ir kai kurių ekstremalių klimato reiškinių pokyčiais. Visuotinio atšilimo poveikis jau matomas ir bus juntamas dar daugelį metų. Prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos reikalingos visais administravimo lygmenimis: vietos, regioniniu, nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis. Kadangi klimato kaitos poveikis Europos regionams yra nevienodas ir nevienodas, dauguma prisitaikymo prie klimato kaitos iniciatyvų bus vykdomos regionų ar vietos lygmenimis. Įvairių Europos gyventojų, ekonomikos sektorių ir regionų gebėjimas susitvarkyti ir prisitaikyti skiriasi. Todėl prisitaikymas prie klimato kaitos yra labai svarbus siekiant spręsti dabartinio klimato kintamumo ir neišvengiamo klimato kaitos poveikio problemas. Tai taip pat padės pasinaudoti bet kokiomis atsirandančiomis galimybėmis.

Europos klimato teisės aktu teisiškai įtvirtinamas Europos žaliajame kurse nustatytas tikslas, kad iki 2050 m. Europos ekonomika ir visuomenė taptų neutralaus poveikio klimatui. Europos klimato teisės akte prisitaikymo prie klimato kaitos srityje raginama imtis šių veiksmų:

• Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės užtikrina nuolatinę pažangą didinant gebėjimą prisitaikyti, atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos pagal Paryžiaus susitarimo 7 straipsnį.
• Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės taip pat užtikrina, kad prisitaikymo prie klimato kaitos politika Sąjungoje ir valstybėse narėse būtų nuosekli, viena kitą papildytų, duotų papildomos naudos sektorių politikai ir nuosekliai siektų geriau integruoti prisitaikymą prie klimato kaitos į visas politikos sritis, įskaitant, kai tinkama, atitinkamą socialinę ir ekonominę bei aplinkos politiką ir veiksmus, taip pat į Sąjungos išorės veiksmus. Jos visų pirma sutelkia dėmesį į pažeidžiamiausius ir labiausiai paveiktus gyventojus bei sektorius ir konsultuodamosi su pilietine visuomene nustato trūkumus šioje srityje.
• Valstybės narės priima ir įgyvendina nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus, atsižvelgdamos į Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir remdamosi patikimomis klimato kaitos ir pažeidžiamumo analizėmis, pažangos vertinimais bei rodikliais ir vadovaudamosi geriausiais turimais ir naujausiais moksliniais įrodymais. Savo nacionalinėse prisitaikymo prie klimato kaitos strategijose valstybės narės atsižvelgia į ypatingą atitinkamų sektorių, inter alia, žemės ūkio, ir vandens bei maisto sistemų pažeidžiamumą, taip pat į apsirūpinimo maistu saugumą, ir skatina gamtos procesais pagrįstus sprendimus ir ekosisteminį prisitaikymą. Valstybės narės reguliariai atnaujina strategijas ir įtraukia susijusią atnaujintą informaciją į Komisijai teikiamas ataskaitas.

Kadangi klimato kaitos poveikis Europos regionams yra nevienodas ir nevienodas, dauguma prisitaikymo prie klimato kaitos iniciatyvų bus vykdomos regionų ar vietos lygmenimis. Europos gyventojų, ekonomikos sektorių ir regionų gebėjimas susitvarkyti ir prisitaikyti skiriasi. Todėl prisitaikymas prie klimato kaitos yra labai svarbus siekiant spręsti dabartinio klimato kintamumo ir neišvengiamo klimato kaitos poveikio problemas, taip pat spręsti konkrečias pažeidžiamumo problemas, susijusias su amžiumi, sveikata, gyvenamąja vieta, socialine ir ekonomine padėtimi ir kitais aspektais. Todėl įgyvendinant teisingą, pokyčius skatinančią ir ilgalaikę prisitaikymo prie klimato kaitos politiką ir priemones, kuriomis siekiama išvengti netinkamos praktikos, perskirstoma rizika arba didinama esama nelygybė ir vengiama kurti laimėtojus ir pralaimėtojus, reikia tinkamai atsižvelgti į sąvoką „nė vieno nepalikti nuošalyje“ klimato kaitos srityje, kuri taip pat vadinama „prisitaikymo prie klimato kaitos teisingumu“ arba „teisingu atsparumu“. Tai taip pat padės pasinaudoti visomis galimybėmis, kuriomis galima pasinaudoti.

ETB/CCA techniniame dokumente Nr. 2/2021 „Teisinga pertvarka prisitaikymo prie klimato kaitos kontekste“ pateikiama teisingo atsparumo Europoje žinių ir praktikos apžvalga, kaip apimties nustatymo užduotis, grindžiama sparčia įvairių žinių išteklių, pavyzdžiui, mokslinės literatūros apie prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo socialinį poveikį, informacijos iš Eionet kontaktų apie prisitaikymą prie klimato kaitos EEE valstybėse narėse, šiai analizei sukurtos Teisingo atsparumo ekspertų grupės indėlio, reguliavimo ataskaitų dėl nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos pažangos informacijos ir duomenų bazės „Climate-ADAPT“ patikros, peržiūra. Jis organizuojamas pagal AST etapus.