Principai ir sėkmės veiksniai

Principai ir sėkmės veiksniai

Prisitaikymas prie klimato kaitos taikomas politikai, praktikai ir projektams, kuriais galima sumažinti riziką sumažinant pažeidžiamumą ir (arba) poveikį ir (arba) realizuoti su klimato kaita susijusias galimybes. Prisitaikymas prie klimato kaitos daro poveikį visiems sprendimų priėmimo lygmenims, visiems regionams ir daugumai sektorių. Prisitaikymas prie klimato kaitos turi būti struktūrizuotas kaip tarpsektorinė, daugiapakopė ir tarpregioninė veikla, sutelkianti skirtingų žinių, interesų ir vertybių turinčius subjektus. Prisitaikymas reiškia ne tik tai, kad reikia daugiau nuveikti, bet ir tai, kad reikia naujų mąstymo ir rizikos bei pavojų, netikrumo ir sudėtingumo valdymo būdų. Norint išnagrinėti tinkamus prisitaikymo būdus esamam pažeidžiamumui šalinti ir atsparumui didinti, reikės struktūrinio žmonių ir organizacijų mokymosi proceso. Nors kiekvienas prisitaikymo prie klimato kaitos procesas turi būti vykdomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, siekiant remti gerą prisitaikymą prie klimato kaitos visuotinai pripažįstami keli toliau pateikti pagrindiniai principai.

Kai kurie prisitaikymo prie klimato kaitos politikos proceso principai paprastai pripažįstami pagrindiniais gero prisitaikymo prie klimato kaitos veiksniais. Šie principai (remiantis UKCIP, 2005 m.; Adger ir kt. 2005 m.; Prutsch ir kt. 2010 m.; Brown ir kt. 2011 m., „Southern Voices on Adaptation“, CARE 2015).

1. Prisitaikymas prie klimato kaitos turi būti tvarus – prisitaikymo priemonės neturėtų prisidėti prie klimato kaitos ar riboti klimato kaitos švelninimo pastangų, todėl reikėtų pasinaudoti sinergija su klimato kaitos švelninimo tikslais ir vengti konfliktų. Be to, tai neturėtų sumažinti kitų gamtinės aplinkos dalių, visuomenės ar verslo galimybių prisitaikyti kitur (pvz., naudoti požeminį vandenį drėkinimui sausuose regionuose, nes dėl to mažėja požeminio vandens lygis ir ribojamas turimas geriamojo vandens kiekis). Kai įmanoma, skatinti prisitaikymo pastangas, kuriomis didinamas gamtos sistemų pajėgumas didinti atsparumą (pvz., ekosistemomis grindžiami metodai ir gamtos procesais pagrįsti sprendimai), mažinant su klimatu susijusią riziką.
2. Bendradarbiauti – nustatyti poveikį patiriančius subjektus (pvz., valdžios institucijų, NVO, verslo, vietos bendruomenių ir žmonių) ir su jais bendradarbiauti visais atitinkamais lygmenimis, taip pat užtikrinti, kad jie būtų gerai informuoti ir skatinami dirbti prisitaikymo prie klimato kaitos srityje. Formuluoti, apibrėžti galimybes ir nustatyti jų prioritetus, įgyvendinti ir stebėti prisitaikymo prie klimato kaitos politiką ir planuoti dalyvaujamuoju ir įtraukiu būdu.
3. Prisitaikymas prie klimato kaitos turi būti pagrįstas įrodymais, visapusiškai pasinaudojant naujausiais moksliniais tyrimais, duomenimis ir praktine patirtimi, kad sprendimų priėmimas būtų tinkamai pagrįstas ir pagrįstas informacija.
4. valdyti klimato ir su klimatu nesusijusią riziką taikant subalansuotą požiūrį – klimato kaita yra tik vienas iš daugelio veiksnių, darančių įtaką socialiniam, gamtiniam ir ekonominiam vystymuisi. Todėl prisitaikant prie klimato kaitos reikia laikytis holistinio požiūrio, apimančio tiek klimato, tiek su klimatu nesusijusios rizikos valdymą.
5. Spręsti rizikos, susijusios su buvusiais ir dabartiniais klimato svyravimais ir ekstremaliomis oro sąlygomis, klausimus. Tai turėtų būti išankstinių veiksmų, kuriais siekiama mažinti riziką ir galimybes, susijusias su ilgalaike klimato kaita, atskaitos taškas. Svarbu užtikrinti koordinavimą ir glaudžią sinergiją su nelaimių rizikos mažinimu ir (arba) valdymu (pvz., Prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo Europoje ataskaita).
6. Pirmenybė turėtų būti teikiama reagavimui į klimato kaitos poveikį, pavyzdžiui, daugiau dėmesio skiriant sektoriams, kuriuos labiausiai veikia oro sąlygos ir klimatas, kurie veikia ilgą laiką arba turi ilgalaikį poveikį, kuriuose daromos didelės investicijos arba kyla pavojus didelėms vertybėms, arba kuriuose teikiama parama ypatingos svarbos nacionalinei infrastruktūrai.
7. Prisitaikymas prie klimato kaitos turi būti pritaikytas prie klimato kaitos uždaviniui spręsti reikalingo masto (pvz., nacionalinis / regioninis /vietos/ sektoriaus / tarpvalstybinis) – sprendimai turi būti keičiami atsižvelgiant į individualias situacijas, taip pat atsižvelgiant į atsakomybę ir finansavimą.
8. Prisitaikymas prie klimato kaitos turėtų būti lankstus – nors vis dar neaišku, koks bus klimatas ateityje, šiuo metu tam tikrose srityse (pvz., ilgalaikio planavimo sektoriuose) turėtų būti apsvarstytos galimybės ir priimti sprendimai, kuriuos būtų galima lengvai pritaikyti. Todėl reikėtų pripažinti prisitaikymo prie klimato kaitos galimybių be apgailestavimo arba be apgailestavimo ir abipusiškai naudingų galimybių vertę ekonominio efektyvumo ir daugialypės naudos požiūriu, taip pat laipsniško požiūrio į prisitaikymą prie klimato kaitos vertę.
9. Prisitaikymas prie klimato kaitos turi būti skaidrus – turi būti išsamiai informuojama apie įvairių prisitaikymo prie klimato kaitos galimybių poveikį ir sąnaudas tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu ir pateikiama kuo išsamesnė informacija. Prisitaikymo sprendimai taip pat turi vertę, pvz., dėl priimtinos rizikos lygio. Todėl labai svarbu, kad sprendimai ir išteklių paskirstymas būtų skaidrūs, kad būtų galima susitarti dėl teisingų ir subalansuotų sprendimų.
10. Nuolat peržiūrėti prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimų veiksmingumą, efektyvumą, teisingumą ir teisėtumą, kad jie būtų palaipsniui tobulinami atsižvelgiant į klimato kaitos poveikio įrodymų ir žinių raidą. Tam reikia stebėti ir iš naujo įvertinti riziką, taip pat prisitaikymo prie klimato kaitos politiką ir (arba) priemones.