Principai ir sėkmės veiksniai

Prisitaikymas prie klimato kaitos taikomas politikai, praktikai ir projektams, kuriais galima sumažinti riziką mažinant pažeidžiamumą ir (arba) poveikį ir (arba) pasinaudoti su klimato kaita susijusiomis galimybėmis. Prisitaikymas daro poveikį visiems sprendimų priėmimo lygmenims, visiems regionams ir daugumai sektorių. Prisitaikymas prie klimato kaitos turi būti struktūrizuotas kaip tarpsektorinė, daugiapakopė ir tarpregioninė veikla, sutelkianti įvairių žinių, interesų ir vertybių turinčius subjektus. Prisitaikymas reiškia ne tik tai, kad reikia nuveikti daugiau, bet ir naujus mąstymo ir rizikos bei pavojų, netikrumo ir sudėtingumo sprendimo būdus. Norint išnagrinėti tinkamus prisitaikymo būdus, kad būtų pašalintas esamas pažeidžiamumas ir padidintas atsparumas, reikės struktūrinio žmonių ir organizacijų mokymosi proceso. Nors kiekvienas prisitaikymo procesas turi būti susijęs su konkrečiomis aplinkybėmis, siekiant remti gerą prisitaikymą, bendrai pripažįstami keli pagrindiniai principai, kaip nurodyta toliau.

Kai kurie prisitaikymo prie klimato kaitos politikos proceso principai paprastai pripažįstami pagrindiniais gero prisitaikymo prie klimato kaitos veiksniais. Šie principai (remiantis UKCIP, 2005; Adger ir kt. 2005 m.; Prutsch et al. 2010 m.; Brown ir kt. „Southern Voices on Adaptation“, CARE 2015):

Prisitaikymas turi būti tvarus – prisitaikymo priemonės neturėtų prisidėti prie klimato kaitos ar riboti klimato kaitos švelninimo pastangų, todėl turėtų būti naudojama sinergija su klimato kaitos švelninimo tikslais ir vengiama konfliktų. Be to, tai neturėtų sumažinti kitų gamtinės aplinkos dalių, visuomenės ar verslo galimybių prisitaikyti kitur (pvz., naudoti požeminį vandenį drėkinimui sausuose regionuose, nes dėl to mažėja požeminio vandens lygis ir ribojamas turimas geriamojo vandens kiekis). Kai įmanoma, skatinti prisitaikymo prie klimato kaitos pastangas, kuriomis didinamas gamtinių sistemų pajėgumas didinti atsparumą (pvz., ekosistemomis grindžiami metodai ir gamtos procesais pagrįstas sprendimas), mažinant su klimatu susijusią riziką.
Dirbti bendradarbiaujant – visais atitinkamais lygmenimis nustatyti susijusius subjektus (pvz., valdžios institucijas, NVO, įmones, vietos bendruomenes ir žmones) ir su jais bendradarbiauti, taip pat užtikrinti, kad jie būtų gerai informuoti ir skatinami dirbti prisitaikymo prie klimato kaitos srityje. Suformuluoti, apibrėžti galimybes ir nustatyti jų prioritetus, įgyvendinti ir stebėti prisitaikymo prie klimato kaitos politiką ir planuoti dalyvaujamuoju ir įtraukiu būdu.
Prisitaikymas prie klimato kaitos turi būti grindžiamas įrodymais, visapusiškai pasinaudojant naujausiais moksliniais tyrimais, duomenimis ir praktine patirtimi, kad sprendimų priėmimas būtų gerai pagrįstas ir pagrįstas informacija.
Valdyti su klimatu susijusią ir nesusijusią riziką laikantis subalansuoto požiūrio – klimato kaita yra tik vienas iš daugelio veiksnių, turinčių įtakos socialiniam, natūraliam ir ekonominiam vystymuisi, aspektų. Todėl prisitaikymas prie klimato kaitos turi būti grindžiamas holistiniu požiūriu, apimančiu tiek su klimatu susijusios, tiek su klimatu nesusijusios rizikos valdymą.
Spręsti rizikos, susijusios su ankstesniais ir dabartiniais klimato svyravimais ir ekstremaliomis oro sąlygomis, klausimą. Tai turėtų būti atspirties taškas imantis išankstinių veiksmų, kuriais būtų šalinama rizika ir galimybės, susijusios su ilgalaike klimato kaita. Svarbu užtikrinti koordinavimą ir glaudžią sinergiją su nelaimių rizikos mažinimu ir (arba) valdymu (pvz., ataskaita dėl prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo Europoje).
Pirmenybė turėtų būti teikiama atsakui į klimato poveikį, pavyzdžiui, daugiau dėmesio skiriant sektoriams, kuriuos labiausiai veikia oras ir klimatas, sektoriams, kurių gyvavimo trukmė ar poveikis yra ilgalaikiai, kuriuose investuojama daug arba kyla pavojus didelėms vertybėms, arba sektoriams, kuriuose teikiama parama ypatingos svarbos nacionalinei infrastruktūrai.
Prisitaikymas prie klimato kaitos turi būti pritaikytas prie klimato kaitos keliamiems uždaviniams spręsti reikalingo masto (pvz., nacionalinis, regioninis, vietos, sektorinis, tarpvalstybinis) – sprendimus reikia keisti atsižvelgiant į individualias situacijas, taip pat sprendžiant atsakomybės ir finansavimo klausimus.
Prisitaikymas prie klimato kaitos turėtų būti lankstus – nors dėl būsimo klimato vis dar esama netikrumo, reikėtų apsvarstyti tam tikrų sričių (pvz., sektorių, turinčių ilgalaikio planavimo perspektyvą) galimybes ir priimti sprendimus, kuriuos būtų galima lengvai pritaikyti. Todėl reikėtų pripažinti negailestingų ir (arba) mažai apgailestaujančių ir abipusiai naudingų prisitaikymo prie klimato kaitos galimybių vertę ekonominio efektyvumo ir daugialypės naudos požiūriu, taip pat laipsniško požiūrio į prisitaikymą prie klimato kaitos vertę.
Prisitaikymas prie klimato kaitos turi būti skaidrus – turi būti visapusiškai informuojama apie įvairių prisitaikymo prie klimato kaitos galimybių poveikį ir sąnaudas tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu ir pateikiama kuo daugiau informacijos. Pritaikymo sprendimai taip pat yra vertingi, pvz., dėl priimtinos rizikos lygio. Todėl labai svarbu, kad sprendimai ir išteklių paskirstymas būtų skaidrūs, kad būtų galima susitarti dėl teisingų ir subalansuotų sprendimų.
Nuolat peržiūrėti prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimų veiksmingumą, efektyvumą, teisingumą ir teisėtumą, siekiant juos palaipsniui tobulinti atsižvelgiant į įrodymų ir žinių apie klimato kaitos poveikį raidą. Tam reikia stebėti ir iš naujo įvertinti riziką ir prisitaikymo politikos priemones.