1.3 Reikalingų žmogiškųjų ir finansinių išteklių įvertinimas ir galimų ilgalaikio finansavimo šaltinių nustatymas

1.3 Reikalingų žmogiškųjų ir finansinių išteklių įvertinimas ir galimų ilgalaikio finansavimo šaltinių nustatymas

Siekiant sėkmingai parengti, plėtoti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti prisitaikymo prie klimato kaitos politiką, reikia pakankamai darbuotojų, darbo laiko ir finansinių išteklių koordinavimui, o tai turi būti užtikrinta ilguoju laikotarpiu.

Kitas svarbus veiksnys yra finansavimas nacionaliniu lygmeniu, iš ES priemonių arba regioninių ir vietos fondų, taip pat iš kai kurių tarptautinių finansų įstaigų, pavyzdžiui, Europos investicijų banko (EIB) arba Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB). Labai svarbu gauti finansavimą, visų pirma iš žemesnio nei ES lygmens viešųjų ir privačiųjų šaltinių, ir jį derinti.

ES programos, pagal kurias, taikant pasidalijamąjį valdymą, labiausiai tikėtina teikti bendrą finansavimą prisitaikymui prie klimato kaitos (daugelis jų jau vykdomos), apima: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, programa LIFE, BŽŪP (daugiausia Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai); Sanglaudos fondas; Europos regioninės plėtros fondas (visų pirma per INTERREG); programa „Europos horizontas“; Teisingos pertvarkos fondas; Europos socialinis fondas; Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas ir kt.

Įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus labai svarbus bus integravimas, kuriuo siekiama sukurti sinergiją ir išvengti nereikalingų išlaidų. Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus galima nebrangiai integruoti į esamas sektorių politikos priemones, pvz., integruojant juos į kitas politikos sritis.

Atitinkamą informaciją apie ES prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimą galima rasti čia.

.