Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) po 2013 m.

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) po 2013 m.

Po plataus masto viešų diskusijų 2010 m. lapkričio 18 d. Komisija pateikė komunikatą „BŽŪP artėjant 2020 m.“, kuriame išdėstytos būsimos BŽŪP galimybės ir pradėtos diskusijos su kitomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais. 2011 m. spalio 12 d. Komisija pateikė teisės aktų pasiūlymų rinkinį, kuriuo siekiama, kad BŽŪP taptų veiksmingesne konkurencingesnio ir tvaresnio žemės ūkio ir gyvybingų kaimo vietovių politika.

2013 m. birželio 26 d. Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl BŽŪP reformos. Susitarimas susijęs su keturiais pagrindiniais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais dėl bendros žemės ūkio politikos: i) tiesioginių išmokų, ii) vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo (BRO), iii) kaimo plėtros ir iv) horizontaliojo reglamento dėl BŽŪP finansavimo, valdymo ir stebėsenos.

Kaimo plėtros politika išlaikys savo dabartinę sėkmingą pamatinę koncepciją: Valstybės narės ar regionai, atsižvelgdami į savo kaimo vietovių poreikius, toliau rengs savo daugiametes programas, remdamiesi ES lygmeniu turimų priemonių sąrašu. Šios programos bus bendrai finansuojamos iš nacionalinių paketų, o bendro finansavimo sumos ir normos bus nustatomos pagal daugiametę finansinę programą (DFP). Valstybės narės ir (arba) regionai, remdamiesi išsamia analize, turės nuspręsti, kokias priemones (ir kaip) naudoti, kad pasiektų tikslus, nustatytus šešiems bendriems „prioritetams“ ir išsamesnėms „tikslinėms sritims“ (antriniams prioritetams). Šeši prioritetai apims:

• žinių perdavimo ir inovacijų skatinimas;
• didinti visų rūšių žemės ūkio konkurencingumą ir tvarią miškotvarką;
• skatinti maisto grandinės organizavimą, įskaitant perdirbimą ir rinkodarą, rizikos valdymą; Ekosistemų atkūrimas, išsaugojimas ir stiprinimas;
• Efektyvaus išteklių naudojimo ir išteklių naudojimo skatinimas, perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, ir
• Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.

Valstybės narės turės išleisti ne mažiau kaip 30 % savo kaimo plėtros lėšų iš ES biudžeto tam tikroms priemonėms, susijusioms su žemėtvarka ir kova su klimato kaita, ir ne mažiau kaip 5 % LEADER metodui.