Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) po 2013 m.

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) po 2013 m.

Po plataus masto viešų diskusijų 2010 m. lapkričio 18 d. Komisija pateikė komunikatą „BŽŪP artėjant 2020 m.“, kuriame išdėstytos būsimos BŽŪP galimybės ir pradėtos diskusijos su kitomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais. 2011 m. spalio 12 d. Komisija pateikė teisės aktų pasiūlymų rinkinį, kuriuo siekiama, kad BŽŪP taptų veiksmingesne politika siekiant konkurencingesnio ir tvaresnio žemės ūkio ir gyvybingų kaimo vietovių.

2013 m. birželio 26 d. Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl BŽŪP reformos. Susitarimas susijęs su keturiais pagrindiniais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais dėl bendros žemės ūkio politikos: i) dėl tiesioginių išmokų, ii) dėl vieno bendro rinkos organizavimo (BRO), iii) dėl kaimo plėtros ir iv) dėl horizontaliojo reglamento dėl BŽŪP finansavimo, valdymo ir stebėsenos.

Kaimo plėtros politika išlaikys dabartinę sėkmingą pamatinę koncepciją: Valstybės narės arba regionai, atsižvelgdami į savo kaimo vietovių poreikius, ir toliau rengs savo daugiametes programas pagal ES lygmeniu turimas priemones. Šios programos bus bendrai finansuojamos iš nacionalinių paketų, o bendro finansavimo sumos ir normos bus nustatomos pagal DFP (daugiametę finansinę programą). Valstybės narės ir (arba) regionai, remdamiesi patikima analize, turės nuspręsti, kokias priemones (ir kaip) jie taiko, kad pasiektų tikslus, nustatytus pagal šešis plačius „prioritetus“ ir jų išsamesnes „tikslines sritis“ (subprioritetus). Šeši prioritetai apims:

• skatinti žinių perdavimą ir inovacijas;
• didinti visų rūšių žemės ūkio konkurencingumą ir tvarų miškų valdymą;
• Skatinti maisto grandinės organizavimą, įskaitant perdirbimą ir rinkodarą, iramp; rizikos valdymą; Ekosistemų atkūrimas, išsaugojimas ir gerinimas;
• Efektyvaus išteklių naudojimo ir technologijų plėtros skatinimas; perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; ir
• Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.

Valstybės narės turės bent 30 proc. savo kaimo plėtros finansavimo iš ES biudžeto išleisti tam tikroms priemonėms, susijusioms su žemėtvarka ir kova su klimato kaita, ir bent 5 proc. – LEADER metodui.