2.2 Klimato poveikio, pažeidžiamumo ir rizikos vertinimo sistemos

2.2 Klimato poveikio, pažeidžiamumo ir rizikos vertinimo sistemos

Dėl sudėtingo su klimatu susijusios rizikos pobūdžio, jos pavojingumo, poveikio ir pažeidžiamumo veiksnių sąveikos ir didelio duomenų ir procesų supratimo netikrumo su klimatu susijusią riziką vargu ar galima įvertinti deterministiškai. Vietoj to rizikos vertinimas daugeliu atvejų yra sintetinis ir suderintas vertinimas, grindžiamas informacijos rinkiniu, kurį sudaro faktai (pvz., klimato stebėjimai, praeities įvykiai), modeliavimas (pvz., klimato prognozės, hidrologiniai modeliai), taip pat pusiau kiekybiniai arba kokybiniai tyrimai, ekspertų žinios ir naratyvai.

Rizikos vertinimui taikomi metodai dažnai yra vertinimų pagal principą „iš viršaus į apačią“, kurie paprastai grindžiami kiekybiniais duomenimis (pvz., surašymo duomenimis, sumažintais klimato modeliais) ir kuriuose naudojami kartografavimo ir „iš apačios į viršų“ metodai, paprastai naudojant vietos žinias rizikai nustatyti ir yra gana kokybinio pobūdžio, derinys. Atliekant rodikliais grindžiamus rizikos vertinimus naudojami rodiklių rinkiniai, kurie gali būti tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai ir gali būti vertinami tiek modeliuojant, tiek konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais. Europoje taikomų metodų apžvalga pateikta EAA ataskaitoje Nr. 1/2018. Paramos miestų prisitaikymui prie klimato kaitos priemonėje išsamiau aprašomi konkrečiai miestams rekomenduojami CCIVA veiksmai. Tačiau bendras požiūris taip pat taikomas didesniems vienetams, pavyzdžiui, regionams ar šalims.

Viena sistema, pagal kurią klimato rizika sistemingai konceptualizuojama laikantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos rizikos vertinimo koncepcijos, yra vadinamosios poveikio grandinės. Poveikio grandinės yra priežastinio poveikio grandinės, kurios parodo visus pagrindinius veiksnius ir procesus, lemiančius konkrečią klimato riziką, ir priskiria šiuos veiksnius komponentų pavojui, pažeidžiamumui ir poveikiui. Poveikio grandinės paprastai kuriamos dalyvaujamuoju būdu kartu su suinteresuotaisiais subjektais ir ekspertais. Poveikio grandinės padeda geriau suprasti, sisteminti ir nustatyti su klimatu susijusią riziką lemiančius veiksnius konkrečioje susirūpinimą keliančioje sistemoje. Poveikio grandinės gali paskatinti diskusijas apie prisitaikymo prie klimato kaitos poreikį jau ankstyvame kokybiniame rizikos vertinimo etape. Atliekant operacinės rizikos vertinimą, pasirenkant tinkamus metodus, pavyzdžiui, modelius, rodiklius, peržiūra ar ekspertiniu vertinimu grindžiamą vertinimą, gali būti remiamasi poveikio grandinėmis. Dažnai rekomenduojamas šių metodų derinys. Daugiau informacijos apie poveikio grandine grindžiamus vertinimus galima rasti, pavyzdžiui, Pažeidžiamumo šaltinių knygos rizikos priede.