2.6 Pagrindinių prisitaikymo prie klimato kaitos problemų nustatymas ir strateginės krypties nustatymas

2.6 Pagrindinių prisitaikymo prie klimato kaitos problemų nustatymas ir strateginės krypties nustatymas

Strateginė kryptis turėtų būti apibrėžta atsižvelgiant į tai, ką ketinama pasiekti ir kokie yra tikslai ir uždaviniai (trumpalaikiai iki 2030 m., vidutinės trukmės iki 2050 m., ilgalaikiai iki 2080–2000 m.), remiantis klimato kaita, socialiniu ir ekonominiu vystymusi ir kitais su klimatu nesusijusiais veiksniais.

Pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai gali būti poveikis ir rizika, kurie:

• su jais susiduriama jau šiandien;
• padidės dėl klimato kaitos;
• turės įtakos sistemoms, kurių eksploatavimo trukmė ilga, arba pagrindinei infrastruktūrai (pvz., transporto infrastruktūrai ir apstatytai aplinkai);
• bus negrįžtamai paveiktos sistemos;
• padidės dėl papildomų su klimatu nesusijusių veiksnių (pvz., sveikatos problemų padaugės dėl klimato kaitos ir didėjančios pažeidžiamų vyresnio amžiaus žmonių grupės).

Sprendimų priėmėjams tenka užduotis remiantis būsimo klimato kaitos poveikio mokslu nustatyti politikos tikslus ir planus, pagrįstus jų gebėjimais ir aplinkybėmis. Tačiau trūksta paramos priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų pageidavimus ir apribojimus, siekiant įvertinti prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo tikslų ir strategijų įgyvendinamumą. Modelių naudojimas yra naudingas a posteriori, tiriamiesiems sprendimų priėmimo tikslams. Modeliai gali atlikti skirtingus skaičiavimo eksperimentus, kad imituotų, kaip gali būti suformuluotos įvairios neapibrėžtys, ir gali padėti pasirinkti strateginę kryptį.

.