Ekonominės priemonės

Ekonominės priemonės (arba ekonominės analizės priemonės) padeda parengti patikimą sprendimą. Ekonominis vertinimas iš esmės apima: nauda ir sąnaudos, paprastai matuojamos pinigais, o veiksmingumas ir efektyvumas yra tam tikras sąnaudų ir naudos koeficientas arba santykis. Galima išskirti šiuos pagrindinius metodus, taikytinus atliekant prisitaikymo prie klimato kaitos galimybių ekonominį vertinimą:

• Ekonominio efektyvumo analizė (CEA) yra priemonė, kuria palyginamos skirtingų veiksmų krypčių santykinės išlaidos ir rezultatai (poveikis). Ekonominio efektyvumo analizė skiriasi nuo sąnaudų ir naudos analizės, pagal kurią poveikio matui priskiriama piniginė vertė (žr. toliau).
• Sąnaudų ir naudos analizė (SNA); Sąnaudų ir naudos analize siekiama dviejų pagrindinių tikslų: i) nustatyti, ar investicija ir (arba) sprendimas yra pagrįsti (pagrindimas ir (arba) pagrįstumas), t. y. patikrinti, ar jų nauda yra didesnė už sąnaudas ir kokia jų dalis, ir ii) sudaryti pagrindą projektams palyginti, t. y. palyginti bendras numatomas kiekvienos galimybės sąnaudas su bendra numatoma nauda.
• Daugiakriterinė analizė (MCA) yra sprendimų priėmimo priemonė, sukurta sudėtingoms problemoms spręsti. Pagrindinis JRO metodų privalumas yra jų gebėjimas įvairiapusiškai integruoti įvairius kriterijus ir juos pritaikyti įvairioms aplinkybėms.
• Ekonominiai modeliai. yra supaprastinta, dažnai matematinė, sistema, skirta iliustruoti sudėtingus procesus. Modelis sukuria argumentuotą logikos ir matematikos taikymo sistemą, kurią galima nepriklausomai aptarti ir išbandyti ir kuri gali būti taikoma įvairiais atvejais. Politika ir argumentai, grindžiami ekonominiais modeliais, turi aiškų patikimumo pagrindą, t. y. patvirtinamojo modelio pagrįstumą.

Ekonominės priemonės gali padėti įvertinti prisitaikymo prie klimato kaitos galimybę (žr. paramos prisitaikymui prie klimato kaitos priemonės arba paramos miestų prisitaikymui prie klimato kaitos priemonės4 etapą).