Principai ir sėkmės veiksniai

Prisitaikymas prie klimato kaitos yra palyginti nauja vietos valdžios institucijų veiklos sritis. Tačiau pastarųjų dviejų dešimtmečių miestų patirtis tiek Europoje, tiek už jos ribų leidžia daryti išvadas apie principus (t. y. kaip elgtis) ir sėkmės veiksnius (t. y. kas veikia), į kuriuos reikia atsižvelgti prisitaikant prie klimato kaitos. Šie principai suformuluoti taip, kad prisitaikymas prie klimato kaitos būtų suderintas su kitais tvarumo tikslais, įskaitant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą; ir prisitaikymo veiksmų rengimą grįsti patikimais duomenimis ir informacija. Pagrindiniai sėkmės veiksniai yra tvirtas čempionatas ir politinis vadovavimas prisitaikymo prie klimato kaitos srityje; bendradarbiauti su kitais asmenimis visame mieste ir už jo ribų, taip pat aukštesniais valdymo lygmenimis; ir mokytis iš kitų patirties.

Pripažįstama, kad keli prisitaikymo prie klimato kaitos politikos proceso principai padeda siekti prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų ir kuo labiau sumažinti kompromisus su kitomis darbotvarkėmis. Jie yra tokie:

• Prisitaikymotvarumas. Pirma, prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės neturėtų kelti pavojaus klimato kaitos švelninimui didinant išmetamųjų teršalų kiekį, pvz., pernelyg naudojant oro kondicionierių (žr. 5.4 etapą, kuriame aprašyta, kaip prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos švelninimą galima planuoti ir įgyvendinti kartu). Antra, prisitaikymo pastangos vienoje vietoje neturėtų neigiamai paveikti gebėjimo prisitaikyti kitose vietose (pvz., nukreipiant potvynio vandenis pasroviui); todėl svarbu atsižvelgti į aplink miestą esančių vietovių vaidmenį prisitaikant prie klimato kaitos (žr. 2.5 etapą). Trečia, prisitaikymas prie klimato kaitos idealiu atveju turėtų prisidėti prie kitų tvarumo darbotvarkių, pavyzdžiui, perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ar socialinio teisingumo.
• Įrodymais grindžiamas planavimas ir veiksmai – naudojantis naujausiais moksliniais tyrimais, vietoje turimais duomenimis (žr. 1.2 etapą)ir bendradarbiaujant su mokslininkais, kad būtų užpildytos žinių spragos (žr. 1.6 etapą),galima priimti informacija pagrįstus sprendimus.
• Spręsti praeities ir (arba) dabartinių klimato svyravimų, ekstremalių oro sąlygų ir numatomų būsimų pokyčių klausimus. Geras atspirties taškas yra ankstesnių ir dabartinių klimato svyravimų ir ekstremalių oro sąlygų problemos sprendimas (žr. 2.1 etapą). Tačiau būsimas poveikis klimatui gali būti skirtingas ir reikėtų atsižvelgti į netikrumą, susijusį su jo dažnumu ir mastu (žr. 2.2 etapą). Nepaisant neaiškumų, susijusių su būsimomis klimato prognozėmis, imtis veiksmų gali padėti tai, kad nesigailima arba gaila mažai, ir visiems naudingos prisitaikymo prie klimato kaitos galimybės, susijusios su ekonominiu efektyvumu (žr. 4.2 etapą)ir įvairia nauda.
• Pritaikyti atsakymai. Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės turėtų būti pritaikytos konkrečiai vietai, įvertinant vietoje kylančią ir numatomą su klimatu susijusią riziką ir pažeidžiamumą (žr. 2 etapą),taip pat atsižvelgiant į konkrečią organizacinę struktūrą (žr. 1.3 etapą)arba turimus išteklius (žr. 1.4 ir 1.5 etapus). Atsakymai turėtų būti suskirstyti pagal prioritetus (žr. 4.3 etapą),pavyzdžiui, atsižvelgiant į pagrindinius susijusius sektorius ar socialines grupes (žr. 2.3 etapą).
• Būtinastebėti prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių veikimą – jų veiksmingumą, efektyvumą, teisingumą ir teisėtumą, kad jos būtų palaipsniui tobulinamos atsižvelgiant į įrodymų raidą (žr. 6 etapą).

Toliau pateikiami prisitaikymo prie klimato kaitos sėkmės veiksnių pavyzdžiai:

• Stiprus vadovavimas ir prisitaikymo čempionatas. Vietos lyderio politinis pritarimas ir dalyvavimas yra labai svarbūs siekiant padidinti prisitaikymo prie klimato kaitos vietą vietos prioritetų sąraše. Užtikrinti politinį įsipareigojimą galima, pavyzdžiui, prisijungus prie Merų pakto dėl klimato ir energetikos ar kitų prisitaikymo prie klimato kaitos iniciatyvų (žr. 1.1 etapą).
• Bendradarbiavimas. Tarpžinybinis bendradarbiavimas vietos valdžios institucijoje, bendradarbiavimas su suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, vietos įmonėmis, NVO, mokslinių tyrimų institutais (žr. 1.6 etapą),ir piliečių įtraukimas vykdant tinkamą komunikaciją (žr. 1.7 etapą)padeda didinti informuotumą apie planuojamų sprendimų pritaikymą ir priėmimą, užtikrinti svarbių interesų grupių dalyvavimą, sutelkti išteklius ir gauti atitinkamus duomenis bei informaciją.
• Mokytis iš kitų. Keitimasis patirtimi su kitais miestais kuriant tinklus arba dalyvaujant ES finansuojamuose projektuose (pvz., pagal INTERREG programą) suteikia galimybę mokytis iš kitų, kas yra veiksminga, o kas ne. Be to, „Climate-ADAPT“ puslapiuose pateikiama daug miestų prisitaikymo prie klimato kaitos atvejų tyrimų, taip pat Merų pakto išteklių biblioteka (paieškos pagal išteklių tipą – atvejo tyrimas).