1.5 Finansavimo ir finansavimo nustatymas ir gavimas

Finansiniai apribojimai dažnai nurodomi kaip kliūtis inicijuoti ir įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus vietos lygmeniu. Tačiau prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas ir finansavimas yra prieinami ir gali būti derinami iš įvairių šaltinių – tarptautinių, ES, nacionalinių ir vietos, tiek viešųjų, tiek privačiųjų. Norint įveikti šią kliūtį, svarbu gerai išmanyti esamas finansavimo galimybes. Taip pat svarbu apsvarstyti galimybę įtraukti prisitaikymą prie klimato kaitos į dabartinius planavimo procesus ir esamus biudžetus.

Prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas – tai viešųjų arba privačiųjų įstaigų (pvz., fondų) nemokamai skiriamos lėšos konkrečiam prisitaikymo prie klimato kaitos politikos tikslui arba sutartam tikslui įgyvendinti, pvz., kaip dotacija. Grąžinti suteikto kapitalo nereikalaujama, tačiau siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos taip, kaip numatyta, taikomi konkretūs sutartiniai reikalavimai. Kita vertus, finansavimas reiškia kapitalo suteikimą su įsipareigojimu grąžinti vėliau (skolos priemonė) ir paprastai patiria "išlaidas" - palūkanų procentą.  Paprastai ją teikia finansų įstaiga kaip paskolą ar kitos rūšies finansavimo priemonę.

Prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas savivaldybių lygmeniu Europoje teikiamas per kelias ES finansavimo priemones, nacionalinius, regioninius ir vietos fondus, taip pat iš tarptautinių finansų įstaigų ir privačių paramos teikėjų organizacijų:

• Prisitaikymas prie klimato kaitos yra viena iš programos LIFE prioritetinių sričių. Pagal programą bendrai finansuojami geriausios praktikos, bandomieji ir demonstraciniai projektai, kuriais prisidedama prie pastangų didinti atsparumą klimato kaitai, be kita ko, konkrečiai miestų teritorijose, rėmimo.
• ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ tikslas – 35 proc. jos biudžeto skirti su klimatu susijusioms mokslinių tyrimų išlaidoms. Tam taip pat reikia įtraukti galutinius naudotojus ir suinteresuotuosius subjektus, o tai atveria duris miestų dalyvavimui. Po jo 2021 m. bus įgyvendinama programa „Europos horizontas“, į kurią taip pat įtraukta prisitaikymo prie klimato kaitos teminė sritis. 2020 m. paskelbtas papildomas Europos žaliojo kurso kvietimas teikti pasiūlymus dėl temų, susijusių su prisitaikymu prie klimato kaitos.
• Prisitaikymas prie klimato kaitos yra integruotas į visus ES Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus). Tai apima BŽŪP (daugiausia Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai); Sanglaudos fondas; Europos regioninės plėtros fondas (visų pirma per INTERREG), Europos socialinis fondas; ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas. Nacionalinės valdžios institucijos yra atsakingos už šių lėšų valdymą atitinkamoje valstybėje narėje ir į jas galima kreiptis dėl tolesnių konsultacijų.
• Nacionalinis ir subnacionalinis finansavimas: Nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis finansavimas gali būti skiriamas tiek prisitaikymo planavimui ir įgyvendinimui, tiek informuotumui ir gebėjimų stiprinimui ar moksliniams tyrimams.
• Privačiojo sektoriaus finansavimas: Privatusis sektorius yra svarbus prisitaikymo prie klimato kaitos rizikos suinteresuotasis subjektas, turintis didelę motyvaciją imtis prisitaikymo veiksmų. Privačiojo sektoriaus prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus skatina: a) vertės apsaugos motyvai, kai privatūs subjektai siekia apsaugoti savo turtą ir tiekimo grandines, b) vertės kūrimo galimybės, kai privatusis sektorius siekia pateikti prisitaikymo sprendimus kaip verslo galimybes. Todėl vietos valdžios institucijos raginamos siekti bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi (pvz., pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes), kad pritrauktų privačiojo sektoriaus finansavimą.
• Prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimą taip pat galima papildyti tokių finansų įstaigų kaip Europos investicijų bankas arba Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas paskolomis.
• Savivaldybių žaliosios, klimato ir tvarumo obligacijos sparčiai atsiranda kaip priemonė pritraukti finansavimą prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams miestuose. Norint sukurti žaliąsias obligacijas ir jas išleisti, reikia glaudžiai bendradarbiauti su finansų rinkos subjektais.
• Be to, draudimo sektorius yra svarbus privačiojo sektoriaus subjektas, galintis skatinti įmones ir namų ūkius investuoti į atsparumą klimato kaitai.
• Kai kurie miestai pradėjo taikyti sutelktinio finansavimo arba privačios paramos metodus prisitaikymui prie klimato kaitos, o piliečių iniciatyvose prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai siūlomi laikantis principo „iš apačios į viršų“, o vėliau apie juos skelbiama bendruomenei, norinčiai paaukoti arba paskolinti lėšų siūlomiems veiksmams įgyvendinti. Tokiu būdu nedidelės individualios dovanos sudaro nemažas lėšas, kurių pakanka veiksmams įgyvendinti.
• Namų ūkių nuosavos lėšos: Privatūs namų ūkiai dažnai nori užtikrinti savo būsto atsparumą ir šeimos gerovę planuodami savo išlaidas ir investicijas labiau prisitaikančiu būdu (pvz., investuodami į geresnę izoliaciją renovuojant namus arba įrengdami lietaus vandens surinkimą sodo laistymui sausros laikotarpiais). Informuotumo didinimas, švietimas ir skatinamosios priemonės yra naudingos priemonės privačioms namų ūkių investicijoms skatinti. Kai kurių šalių vietos valdžios institucijos taip pat grįžta prie mokesčių ar rinkliavų mažinimo sistemų kaip paskatų, pvz., mažindamos lietaus vandens mokesčius, kuriuos jos taiko nekilnojamojo turto savininkams, jei savo ruožtu investuoja į priemones, kuriomis siekiama sumažinti lietaus vandens nuotėkį iš jų nekilnojamojo turto į viešąją drenažo sistemą.
• Be to, su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusį finansavimą galima gauti taikant kitus sektorinius finansavimo mechanizmus, tokiu atveju jis nebūtinai gali būti vadinamas prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimu, tačiau vis tiek gali padėti siekti prisitaikymo prie klimato kaitos politikos tikslų.

Patartina užtikrinti lankstumą ir derinti įvairius finansavimo ir finansavimo šaltinius, ypač tais atvejais, kai gali būti sunku užtikrinti specialias savivaldybių biudžeto eilutes. Be to, nepiniginės paramos naudojimas (žr. 1.8 veiksmą) gali sumažinti spaudimą finansavimo reikalavimams.

Toliau išvardyti ir EAA ataskaitoje dėl miestų prisitaikymo finansavimo išsamiai aprašyti visos Europos miestų, sėkmingai pasinaudojusių šiais prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimo šaltiniais, pavyzdžiai. Ataskaitoje taip pat išsamiai apžvelgiamas turimas ES finansavimas ir miestų prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimo šaltiniai. Taip pat žr. EAA ataskaitos „Miestų prisitaikymas Europoje: kaip miestai ir miesteliai reaguoja į klimato kaitą, kad gautų daugiau informacijos.

Merų pakto skyrelyje apie finansavimo galimybes galima ieškoti Europos finansavimo arba finansavimo programų, atitinkančių pasirašiusių miestų poreikius. Taip pat žr. Merų pakto lankstinuką „Kaip finansuoti savo vietos klimato ir klimato politiką; energetikos veiksmus?“ir „Novatoriškos finansinės programos“, kuriuose pateikiami Merų paktą pasirašiusių miestų ir regionų prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų pavyzdžiai. Merų pakto internetiniame seminare „Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų finansavimas“pristatoma Europos investicijų banko gamtos turtų finansavimo priemonė ir susitarimą pasirašiusių miestų patirtis, kaip finansuoti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus vietoje.

Papildomos ES prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimo apžvalgos pateikiamos „Climate-ADAPT“ finansavimo skirsnyje ir ES regioninės ir miestų plėtros svetainėje.