1.5 Finansavimo ir finansavimo nustatymas ir gavimas

Finansiniai apribojimai dažnai nurodomi kaip kliūtis, trukdanti inicijuoti ir įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus vietos lygmeniu. Tačiau prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas ir finansavimas yra prieinami ir gali būti derinami iš įvairių šaltinių – tarptautinių, ES, nacionalinių ir vietos, tiek viešųjų, tiek privačiųjų. Norint įveikti šią kliūtį, svarbu gerai išmanyti esamas finansavimo galimybes. Taip pat svarbu apsvarstyti prisitaikymo prie klimato kaitos aspekto integravimą į dabartinius planavimo procesus ir esamus biudžetus.

Prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas – tai lėšos, kurias viešosios arba privačiosios įstaigos (pvz., fondai) nemokamai skiria konkrečiam prisitaikymo prie klimato kaitos politikos tikslui arba sutartam tikslui įgyvendinti, pvz., kaip dotaciją. Suteikto kapitalo grąžinti nereikia, tačiau yra konkrečių sutartinių reikalavimų užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos taip, kaip numatyta. Kita vertus, finansavimas reiškia kapitalo suteikimą su įsipareigojimu grąžinti vėliau (skolos priemonė) ir paprastai patiria "išlaidas" - palūkanų procentą.  Paprastai ji teikiama kaip paskola ar kitos rūšies finansavimo priemonė, paprastai ją teikia finansų įstaiga.

Europos savivaldybių lygmens prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimą ir finansavimą galima gauti pagal kelias ES finansavimo priemones, iš nacionalinių, regioninių ir vietos fondų, taip pat iš tarptautinių finansų įstaigų ir privačių paramos teikėjų organizacijų:

• Prisitaikymas prie klimato kaitos yra viena iš programos LIFE prioritetinių sričių. Pagal programą bendrai finansuojami geriausios praktikos, bandomieji ir parodomieji projektai, kuriais prisidedama prie pastangų didinti atsparumą klimato kaitai, be kita ko, visų pirma miestų teritorijose.
• ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos„Horizontas 2020“ tikslas – 35 proc. jos biudžeto skirti su klimatu susijusioms mokslinių tyrimų išlaidoms. Tam taip pat reikia galutinių naudotojų ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo, o tai atveria duris miestų dalyvavimui. Po jos 2021 m. bus vykdoma programa „Europos horizontas“, į kurią taip pat įtraukta teminė sritis, susijusi su prisitaikymu prie klimato kaitos. 2020 m. paskelbtas papildomas kvietimas teikti pasiūlymus pagal Europos žaliąjį kursą su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusiomis temomis.
• Prisitaikymas prie klimato kaitos yra integruotas į visus ES struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus). Tai apima BŽŪP (daugiausia Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai); Sanglaudos fondas; Europos regioninės plėtros fondas (ypač per INTERREG), Europos socialinis fondas; ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas. Už šių lėšų valdymą atitinkamoje valstybėje narėje atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, į kurias galima kreiptis tolesnių konsultacijų.
• Nacionalinis ir subnacionalinis finansavimas: Nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis finansavimas gali būti skiriamas tiek prisitaikymo planavimui ir įgyvendinimui, tiek informuotumui ir gebėjimų stiprinimui ar moksliniams tyrimams.
• Privačiojo sektoriaus finansavimas: Privatusis sektorius yra svarbus suinteresuotasis subjektas prisitaikymo prie klimato kaitos rizikos srityje, turintis didelę motyvaciją imtis prisitaikymo veiksmų. Privačiojo sektoriaus prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus skatina: a) vertės apsaugos motyvai, kai privatūs subjektai siekia apsaugoti savo turtą ir tiekimo grandines, b) vertės kūrimo galimybės, kai privatusis sektorius siekia teikti prisitaikymo sprendimus kaip verslo galimybes. Todėl vietos valdžios institucijos skatinamos siekti bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi (pvz., pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes), kad pritrauktų privačiojo sektoriaus finansavimą.
• Prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimą taip pat galima papildyti tokių finansų įstaigų kaip Europos investicijų bankas arba Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas paskolomis.
• Savivaldybių žaliosios, klimato ir tvarumo obligacijos sparčiai atsiranda kaip priemonė pritraukti finansavimą prisitaikymo veiksmams miestuose. Norint sukurti ir išleisti žaliąsias obligacijas, reikia glaudžiai bendradarbiauti su finansų rinkos subjektais.
• Be to, draudimo sektorius yra svarbus privačiojo sektoriaus subjektas, galintis teikti paskatas įmonėms ir namų ūkiams investuoti į atsparumą klimato kaitai.
• Kai kurie miestai pirmieji pradėjo taikyti sutelktinio finansavimo arba privačios paramos požiūrį į prisitaikymą prie klimato kaitos, o piliečių iniciatyvose siūlomi prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai pagal principą „iš apačios į viršų“, kurie vėliau reklamuojami bendruomenei, norinčiai paaukoti arba paskolinti lėšų siūlomiems veiksmams įgyvendinti. Tokiu būdu nedidelės individualios aukos sudaro nemažas lėšas, kurių pakanka veiksmams įgyvendinti.
• Namų ūkių nuosavos lėšos: Privatūs namų ūkiai dažnai nori užtikrinti savo būsto atsparumą ir šeimos gerovę, geriau planuodami savo išlaidas ir investicijas (pvz., investuodami į geresnę izoliaciją renovuodami namus arba įrengdami lietaus vandens surinkimą sodo laistymui sausros laikotarpiais). Informuotumo didinimo, švietimo ir nudge paskatos yra naudingos privačių namų ūkių investicijų skatinimo priemonės. Kai kurių šalių vietos valdžios institucijos taip pat vėl taiko mokesčių arba rinkliavų mažinimo schemas kaip paskatas, pvz., mažina mokesčius už paviršines nuotekas, kuriuos jos taiko nekilnojamojo turto savininkams, jei jie savo ruožtu investuoja į priemones, kuriomis siekiama sumažinti lietaus vandens nuotėkį iš jų nekilnojamojo turto į viešojo drenažo sistemą.
• Be to, su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusį finansavimą galima gauti taikant kitus sektorinius finansavimo mechanizmus – tokiu atveju jis nebūtinai gali būti vadinamas prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimu, tačiau vis tiek gali padėti siekti prisitaikymo prie klimato kaitos politikos tikslų.

Patartina užtikrinti lankstumą ir derinti įvairius finansavimo šaltinius, ypač tais atvejais, kai gali būti sunku užtikrinti specialias savivaldybių biudžeto eilutes. Be to, pasinaudojus nepinigine parama (žr. 1.8 etapą)galima sumažinti spaudimą finansavimo reikalavimams.

Toliau pateikiami Europos miestų, sėkmingai naudojančių šiuos finansavimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimo šaltinius, pavyzdžiai. Jie išsamiai aprašyti EAA ataskaitoje dėl miestų prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimo. Ataskaitoje taip pat pateikiama išsami turimų ES finansavimo šaltinių, skirtų miestų prisitaikymui prie klimato kaitos, apžvalga. Taip pat žr. EAA ataskaitos „Miestų prisitaikymas Europoje. kaip miestai ir miesteliai reaguoja į klimato kaitą, kad gautų daugiau informacijos.

Merų pakto skyriuje apie finansavimo galimybes galima ieškoti Europos finansavimo ar finansavimo programų, atitinkančių pasirašiusių miestų poreikius. Taip pat žr. Merų pakto lankstinuką „Kaipfinansuoti vietos veiksmus klimato ir energetikos srityse?“ir „Novatoriškosfinansinės programos“,kuriuose pateikiami Merų paktą pasirašiusių miestų ir regionų prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų pavyzdžiai. Merų pakto internetiniame seminare „Prisitaikymoprie klimato kaitos veiksmų finansavimas“pristatoma Europos investicijų banko Gamtos turtų finansavimo priemonė ir ją pasirašiusių miestų patirtis, kaip finansuoti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus vietoje.

Papildomos ES turimo prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimo apžvalgos pateikiamos „Climate-ADAPT“ finansavimo skiltyje ir ES regioninės ir miestų plėtros svetainėje.