4.1 Prisitaikymo prie klimato kaitos galimybių vertinimo sistemos pasirinkimas

Kad būtų galima tinkamai palyginti įvairias prisitaikymo galimybes ir tinkamai bendrauti su sprendimus priimančiais asmenimis ir tarp jų, kiekviena prisitaikymo galimybė (žr. 3.2 etapą)turi būti vertinama remiantis sutartais kriterijais. Yra daug kriterijų, kuriuos galima taikyti vertinant galimų galimybių tinkamumą, pavyzdžiui, pažeidžiamumo mažinimo veiksmingumą, poveikį tvarumui ar sąnaudas. Patartina koordinuoti įvairių politinių, teisinių ir institucinių subjektų prisitaikymo prie klimato kaitos galimybių vertinimą, kad būtų padidinta sinergija ir išvengta tarpsektorinio netinkamo prisitaikymo. Faktų suvestinės yra naudingas rezultatų pateikimo metodas.

Sprendimus priimantys asmenys turėtų siekti abipusės naudos (prisitaikymo veiksmai, kuriais pasiekiamas norimas rezultatas, t. y. kuo labiau sumažinama su klimatu susijusi rizika arba išnaudojamos potencialios galimybės, tačiau taip pat svariai prisidedama prie kito socialinio, aplinkos ar ekonominio tikslo) arba bent jau nesigailėti (verta, kad ir koks būtų būsimos klimato kaitos mastas). Kiekviena galimybė turi būti vertinama dviem būdais: a) kokiu mastu ši galimybė padės pasiekti prisitaikymo prie klimato kaitos tikslą ir b) koks bus jos poveikis platesniems socialiniams ir aplinkos aspektams. Atliekant vertinimą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama šiems aspektams:

• Su klimatu susijusio pavojaus arba rizikos, kurią siekiama sumažinti pasirinkus šią galimybę, skubumas. Kai kurie prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai bus tinkami įgyvendinti trumpuoju laikotarpiu, kad būtų atsižvelgta į neatidėliotinus pavojus ar galimybes; kitiems reikės ilgo pasirengimo ir planavimo.
• Veiksmingumas siekiant bendrųjų ir platesnių tikslų ir netinkamo prisitaikymo išvengimas. Maladaptacija – tai situacija, kai veiksmais nepasiekiami jų tikslai arba sukeliamas šalutinis poveikis, trukdantis prisitaikyti kitur arba ateityje. Pavyzdžiui, užtvankos statyba vienoje vietoje gali sukelti daugiau potvynių kitoje vietoje ir gali pasirodyti netinkama apsauga nuo potvynių lygio ateityje.
• Įgyvendinamumas ir įgyvendinamumas. Ne visada pirmenybė teikiama toms galimybėms, kurios vertinamos labai gerai pagal kitus aspektus, bet kurias sunku įgyvendinti.
• Priemonės poveikis valdymui. Pavyzdžiui, suderinimas su esamomis valdymo struktūromis ir jų pakeitimai, būtinybė sukurti naujas valdymo struktūras ar procesus.
• socialiniai aspektai, t. y. vienoda apsauga nuo klimato kaitos keliamų pavojų dėl tam tikros prisitaikymo galimybės ir jos poveikio socialinei įtraukčiai ir sanglaudai. Nevienodos prisitaikymo galimybės nevienodai paskirsto prisitaikymo prie klimato kaitos naudą visuomenei ir didina esamą socialinę nelygybę. Pavyzdžiui, didinant vandens kainą, kad būtų skatinamas veiksmingumas kaip sausros sprendimas, gali būti daromas neproporcingas poveikis mažas pajamas gaunantiems būstams, o tai didina nelygybę regione. Kai įmanoma, reikėtų imtis taisomųjų veiksmų, kad būtų sumažintas neigiamas socialinis poveikis. Reikėtų palankiai įvertinti galimybes, kuriomis teikiamos papildomos socialinės išmokos (kaip dažnai daroma žaliųjų erdvių atveju).
• Suinteresuotieji subjektai gali turėti galimybę bendrai finansuoti arba susitarti dėl finansavimo pasinaudodami esamais finansavimo srautais. Įgyvendinimo išlaidoms padengti taip pat gali būti skiriamos ES, nacionalinės vyriausybės arba privačios investicijos (žr. 1.5 etapą).
• Išlaidos ir nauda. Idealiu atveju turėtų būti atlikta išsami sąnaudų ir naudos analizė. Tačiau, atsižvelgiant į netikrumą ir ilgalaikį prisitaikymo mastą, tradicinė sąnaudų ir naudos analizė ne visada įmanoma ar taikytina. Jei į vertinimą turi būti įtraukta nepiniginė nauda ir skirtingi prioritetai, atliekant daugiakriterę analizę galima gauti labiau holistinius vertinimo rezultatus (žr. 4.3 etapą).
• Aplinkosaugos aspektai. Galimybės turėtų būti vertinamos pagal jų poveikį aplinkai, įskaitant jų indėlį gerinant arba bloginant išmetamą ŠESD kiekį, vandens kokybę, dirvožemio kokybę ir biologinę įvairovę. Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvoje (Direktyva 2014/52/ES) nustatyta tokio vertinimo atlikimo sistema.

Prisitaikymas prie klimato kaitos yra kompleksinis klausimas, kuris, jei nebus koordinuojamas atskiruose sektoriuose ir politikos srityse, gali lemti neigiamus abipusius kompromisus, panaikinti vienas kitą arba praleisti galimybes pasinaudoti galima sinergija. Siekiant pagerinti prisitaikymo planavimo koordinavimą ir padidinti jo veiksmingumą bei kuo labiau padidinti tarpsektorinę sinergiją, idealiu atveju nustatant kriterijus, vertinant prisitaikymo galimybes ir vėliau nustatant prioritetus turėtų dalyvauti įvairūs instituciniai ir pilietiniai suinteresuotieji subjektai (žr. 4.3 etapą).

Vertinimo rezultatus galima aprašyti glaustose galimybių informacijos suvestinėse, pradedant nuo katalogo sukūrimo (žr. 3.1 etapą),kuriame nepateikiama pernelyg daug techninių detalių, o pateikiama greita apžvalga, lengvai suprantama ne ekspertams. Šios informacijos suvestinės gali būti labai naudingos vėliau nustatant prioritetus (žr. 4.3 etapą). Informacijos suvestinėse turėtų būti pateikta informacija bent šiais klausimais:

• Pritaikymo galimybės aprašymas
• Koks (-ie) klimato kaitos poveikis (-iai) sprendžiamas (-i) pasirinkus šią galimybę?
• Galimybė sumažinti pažeidžiamumą dėl nustatyto (-ų) klimato kaitos poveikio (-ų), veiksmingumas, lankstumas, kuris prireikus gali būti padidintas arba sumažintas
• Erdvinė aprėptis, vaizdinis kartografavimas
• Informacija apie tai, ar suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas yra reikalingas arba rekomenduojamas ir kokios rūšies suinteresuotieji subjektai turėtų dalyvauti
• Sėkmę ir ribojantys veiksniai (remiantis savo patirtimi ar kitais atvejais)
• Pinigine išraiška išreikštos išlaidos (įgyvendinimo ir veiklos) ir ekonominė nauda
• Papildoma socialinė ir aplinkosauginė nauda arba nenauda, būtini taisomieji veiksmai
• Reikalingi finansiniai ištekliai, investicijų tvarkaraštis ir finansavimo šaltiniai
• Planavimo ir įgyvendinimo laikotarpis iki visiško funkcionalumo ir eksploatavimo trukmės
• Atsakomybė už įgyvendinimą ir priežiūrą savivaldybės departamentuose ar kitose institucijose
• Sąsajos su kitomis siūlomomis pritaikymo galimybėmis, pakeičiamumas, derinamumas
• Informacinė informacija