Nuotolinio stebėjimo naudojimas prisitaikant prie klimato kaitos

Nuotolinis stebėjimas reiškia duomenų ir informacijos apie reiškinį ir teritoriją įgijimą be tiesioginio kontakto su juo. Tai alternatyva stebėjimui in situ. Nuotolinio stebėjimo metodai naudojami daugelyje sričių, įskaitant geografiją, hidrologiją, ekologiją, meteorologiją, okeanografiją, glaciologiją, geologiją, taip pat karinę sritį, žvalgybą, prekybą, ekonomiką, planavimą ir humanitarines programas.

Nuotolinio stebėjimo technologijos gali būti pagrįstos palydovais arba orlaiviais ir jomis galima aptikti ir klasifikuoti Žemės sistemos objektus ir charakteristikas skleidžiant signalus (pvz., elektromagnetinę spinduliuotę). Be to, bepiločiai orlaiviai pradedami naudoti dėl didelės skiriamosios gebos duomenų, kuriuos galima surinkti per trumpą laiką, kad būtų galima vykdyti stebėseną tikruoju laiku. „Aktyvioji“ nuotolinio stebėjimo technika – tai palydovo arba orlaivio tiesiogiai skleidžiamas signalas, kurį atspindi objektas ir kurį savo ruožtu aptinka jutiklis (pvz., RADAR ir LiDAR), o „pasyvioji“ nuotolinio stebėjimo technika – tai jutikliai, galintys aptikti objekto arba aplinkinių vietovių skleidžiamą arba atspindimą spinduliuotę (pvz., filmavimo, infraraudonųjų spindulių, su krūviu susietų įrenginių ir radiometrų).

Pastaruoju metu nuotolinis stebėjimas buvo naudojamas siekiant geriau suprasti klimato sistemą ir jos pokyčius. Tai leidžia stebėti Žemės paviršių, vandenyną ir atmosferą keliais erdvės ir laiko masteliais, taip sudarant sąlygas stebėti klimato sistemą, taip pat tirti su klimatu susijusius procesus ar ilgalaikius ir trumpalaikius reiškinius, pavyzdžiui, miškų naikinimą ar El Niño tendencijas. Be to, nuotolinis stebėjimas yra naudingas renkant informaciją ir duomenis pavojingose (pvz., gaisro atveju) arba nepasiekiamose (pvz., nelaidžiose) vietose. Konkretūs nuotolinio stebėjimo naudojimo, taip pat susijusio su prisitaikymo prie klimato kaitos praktika, pavyzdžiai: i) gamtos išteklių valdymas, ii) žemės ūkio praktikos, pavyzdžiui, susijusios su žemės naudojimu, žemės išsaugojimu ir dirvožemio anglies sankaupomis, valdymas, iii) taktinės miškų gaisrų gesinimo operacijos realiuoju laiku taikomose sprendimų paramos sistemose, iv) žemės dangos ir jos pokyčių stebėjimas įvairiais laiko ir erdvės mastais net po nelaimės, v) geriau informuota miškotvarka ir vandentvarka, vi) anglies sankaupų ir susijusios dinamikos vertinimas, vii) klimato sistemos dinamikos modeliavimas, viii) klimato prognozių ir meteorologinės pakartotinės analizės produktų, plačiai naudojamų klimato kaitos mokslinių tyrimų tyrimuose, tobulinimas.

Galiausiai nuotolinis stebėjimas gali būti naudojamas perspėjimui ir pasirengimui gerinti, todėl jis taip pat naudingas nelaimių rizikos valdymui. Geografinės informacinės sistemos (GIS), kuriose naudojama palydovinė technologija, gali būti naudojamos ankstyvojo perspėjimo ir prognozavimo sistemoms kurti, siekiant sumažinti ir valdyti su klimatu susijusių nelaimių riziką (t. y. geriau prognozuoti ciklonus ir potvynius, sausras, gaisrus), taip pat padėti pasirengti veiksmams. Nuotolinio stebėjimo technologija taip pat gali būti naudinga nustatant žalą po nelaimės, remiantis lyginamąja prieš nelaimę ir po jos gautų vaizdų analize. Avariją likviduojantiems darbuotojams taip pat naudingi nuotolinio stebėjimo duomenys ir informacija.

Europoje ir visame pasaulyje įgyvendinamos įvairios programos ir iniciatyvos, kuriomis skatinamas nuotolinių duomenų naudojimas ir dalijimasis jais. „Copernicus“ yra Europos Komisijos koordinuojama ir valdoma ES Žemės stebėjimo programa. Ją sudaro sudėtingas sistemų, kurios renka duomenis iš įvairių šaltinių, rinkinys: Žemės stebėjimo palydovai ir in situ jutikliai, pvz., antžeminės stotys, ore ir jūroje esantys jutikliai. Pagal programą „Copernicus“ šie duomenys tvarkomi ir naudotojams informacija teikiama teikiant paslaugas šešiose teminėse srityse: žemė, jūra, atmosfera, klimato kaita, ekstremaliųjų situacijų valdymas ir saugumas. Teikiant „Copernicus“ klimato kaitos paslaugą (C3S) teikiamos klimato kaitos paslaugos, kuriomis remiama Europos klimato politika ir veiksmai ir kurios padeda kurti Europos visuomenę, atsparesnę žmogaus sukeltai klimato kaitai. Pasaulinė Žemės stebėjimo sistemų sistema (GEOSS) yra koordinuotų, nepriklausomų Žemės stebėjimo, informacijos ir apdorojimo sistemų rinkinys, suteikiantis prieigą prie informacijos viešajam ir privačiajam sektoriams. GEOSS portalasyra vienas bendras interneto prieigos taškas naudotojams, ieškantiems duomenų, vaizdų ir analitinės programinės įrangos paketų, susijusių su visomis pasaulio dalimis.