Prisitaikymas prie klimato kaitos gerinant drėkinimo praktiką Vipavos slėnyje (Slovėnija)

Žemės ūkio pažangai Vipavos slėnyje (Cvejićet al., 2020 m.)pavojų kelia sausra, potvyniai ir stiprūs vėjai, kurie 2012–2014 m. padarė daugiau kaip 15 mln. EUR žalos. Naujausios XXI^a. klimato kaitos prognozės rodo, kad dabartinėje žemės ūkio aplinkoje klimato keliami pavojai toliau didėja. Vidutinė metinė temperatūra ir vasaros evapotranspiracija padidės atitinkamai 1,8 °C ir 6 %, remiantis klimato modeliavimu, kuriame naudotas vidutiniškai optimistinis RCP4.5 scenarijus. Be to, klimato kaitos prognozės Vipavos slėnyje rodo, kad žemės ūkiui kils daugiau karščio bangų ir ilgų laikotarpių be lietaus, todėl padidės pasėlių vandens poreikis. Modeliavimas numato, kad padaugės šiltų (didžiausia temperatūra viršija 25 °C) ir karštų dienų (didžiausia temperatūra viršija 30 °C). Slovėnijos aplinkos agentūra praneša, kad iki XXI a. pabaigos degančių maksimalių dienos temperatūrų skaičius padidės nuo 12 iki 24 kartų per metus.

Be to, ūkininkai patirs daugiau dienų, kai bus itin gausūs krituliai (Cvejićet al., 2020 m.),o tai lems didesnę dirvožemio eroziją ir sudėtingesnes pasėlių augimo sąlygas. 21-ojo amžiaus pabaigoje slėnyje prognozuojamas dienų, kai kritulių kiekis viršija 20 mm, skaičiaus didėjimas.

Klimato kaitos poveikis žemės ūkiui buvo įvertintas ir nustatytas vykdant projektą LIFE VIVaCCAdapt, iš kurio matyti didelis Vipavos slėnio sektoriaus pažeidžiamumas dėl didelio poveikio, didelio jautrumo ir mažo gebėjimo prisitaikyti. Evapotranspiracija padidins augalų vandens poreikį ir spaudimą vietiniams vandens ištekliams. Drėkinant, ūkininkai užtikrina, kad augalai gautų pakankamą vandens kiekį savo augimui kritiniais vystymosi laikotarpiais. Tačiau ūkiai, kuriuose drėkinimo tvarkaraščiai sudaromi remiantis patirtimi ir prielaidomis, kuriomis siekiama reguliuoti vandens prieinamumą augalams, paprastai pereikvoja vandens išteklius ir vandenį tiekia per vėlai.

Tikslas – kartu su ūkininkais pagerinti pasirengimą sausroms, įdiegiant paramos priimant sprendimus drėkinimo srityje sistemą (DSSI), kad vanduo augalams būtų tiekiamas laiku ir optimaliu kiekiu. Tikslas buvo optimizuoti vandens ir energijos naudojimą, taip pat sumažinti išmetamą CO2 kiekį. Galutinis tikslas – padidinti žemės ūkio atsparumą klimato kaitai slėnyje ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

Įgyvendinant projektą „LIFE VIVaCCAdapt“ buvo taikoma naujai sukurta sprendimų dėl drėkinimo rėmimo sistema (DSSI), kad būtų įgyvendintos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės, apimančios savalaikį ir veiksmingą pasėlių drėkinimą.

Sistemoje (Cvejićet al., 2020 m.)pateikiama rekomendacija dėl drėkinimo, grindžiama orų prognoze, dirvožemio vandens sulaikymo savybėmis, dirvožemio vandens kiekio matavimu realiuoju laiku (stebėsenos duomenimis), augalų vandens poreikiu tam tikrais fenologiniais etapais, augalų tipu ir drėkinimo sistema. Duomenys apie sklypus renkami per dirvožemio ir vandens kiekio jutiklį, kuris per ryšio įrenginį siunčia surinktus duomenis į centrinį serverį. Remiantis apie ūkininko sklypą surinktais duomenimis, sistema apskaičiuoja rekomenduojamą drėkinimo laiką ir vandens kiekį. Skaičiavimai buvo pradėti kiekvieną auginimo sezono dieną. Pasirašius specialų susitarimą, rezultatai buvo pateikti 35 projekte dalyvavusiems ūkininkams (apimantiems maždaug 40 ha plotą). Ūkininkams rekomenduojamas drėkinimo vandens kiekis tiekiamas penkias dienas iš anksto. Ūkininkai taip pat gauna diagramą, rodančią išmatuotą vandens kiekį dirvožemyje per pastarąsias penkias dienas ir augalų fenologinių fazių pokyčius. Ūkininkai gali prieiti prie šių duomenų elektroniniu paštu arba per internetinę sąsają ir peržiūrėti duomenis įvairiuose įrenginiuose.

Visos rekomendacijos buvo pateiktos nemokamai LIFE ViVaCCAdapt projekto metu. Pasibaigus projektui, DSSI buvo perkeltas į nacionalinį lygmenį, kuriame jį valdo Slovėnijos aplinkos agentūra. Agentūra priklauso Slovėnijos Respublikos aplinkos ir teritorijų planavimo ministerijai. DSSI dabar yra vieša sistema, kuria nemokamai gali naudotis kiekvienas Slovėnijos ūkininkas.

DSSI įgyvendinimo grupė buvo sudaryta pagal LIFE ViVaCCAdapt projektą ir ją sudaro Liublianos universiteto, Ajdovščinos savivaldybės, regioninės plėtros agentūros ROD Ajdovščina ir įmonės BO-MO Ltd darbuotojai. Komanda padėjo įgyvendinti DSSI kartu su 35 vietos ūkininkais, kurie nuo pat pradžių buvo inovacijų proceso pagrindas.

Siekdami padidinti atsparumą klimato kaitai, Vipavos slėnio ūkininkai 2016 m. pradėjo dalyvauti projekte „LIFE ViVa CCAdapt“, prisidėdami prie prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos rengimo ir daugiau kaip 40 prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių klasifikavimo pagal prioritetus.

Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį 35 ūkininkai pasirašė susitarimą dalyvauti DSSI kūrimo procese. Apibrėžtos ūkio dirvožemio savybės (dirvožemio tekstūra, dirvožemio ir vandens sulaikymo savybės) ir augalų fenofazės. Be to, kiekviename ūkyje buvo įrengti dirvožemio drėgmės jutikliai, skirti matuoti dirvožemio ir vandens kiekį įvairiuose gyliuose. Be individualių konsultacijų vietoje ir telefonu, pritaikytų ūkininkavimo praktikai, kiekvienas ūkininkas buvo raginamas užduoti bet kokius klausimus, susijusius su DSSI veikimu, laisvai naudotis priemone ir nuolat teikti grįžtamąją informaciją apie tai, kaip DSSI buvo naudojama ir keičia kasdienę drėkinimo praktiką. Visi pasiūlymai buvo akimirksniu nukreipti į DSSI kūrimą ir tobulinimą.

Per šešerius metus ūkininkai palaipsniui pradėjo naudoti DSSI. Prieš pradėdami projektą ūkininkai savo drėkinimo sprendimus grindė savo patirtimi ir bendromis prielaidomis. Tada ūkininkai, priimdami sprendimus, pradėjo integruoti dirvožemio ir vandens stebėjimo realiuoju laiku duomenis. Pradėjus taikyti DSSI, ūkininkai pamažu pradėjo naudoti kasdienes drėkinimo rekomendacijas. Laikotarpio vidurio vertinimas, pagrįstas 2019 m. lauko duomenimis ir modeliavimu, parodė, kad jei ūkininkai ir toliau naudosis DSSI, jie 25 proc. sumažins bendrą drėkinimo tūrį, 24 proc. sumažins energijos poreikį ir 24 proc. sumažins išmetamą CO2 kiekį (Cvejić et al., 2020). Nors 2020–2021 m. laikotarpio galutinis vertinimas vis dar atliekamas, preliminarūs rezultatai rodo, kad kai kurie ūkininkai viršijo gerus 2019 m. rezultatus.

Kai kurie ribojantys veiksniai, dėl kurių kyla sunkumų įgyvendinant DSSI ir ją plėtojant ateityje, yra šie:

• lauko įrangos veikimas; jų reguliari techninė priežiūra yra būtina geram DSSI veikimui užtikrinti;
• faktinė galimybė naudoti vandenį drėkinimui: kartais dėl drėkinimo sistemų ir susijusios vandens infrastruktūros priežiūros nebuvo drėkinimui reikalingo vandens;
• būsimas viešosios DSSI techninės priežiūros ir plėtros finansavimas.

Bendras ViVaCCAdapt projekto biudžetas yra 869028 EUR. Europos Komisija skyrė 60 proc., Slovėnijos Respublikos aplinkos ir teritorijų planavimo ministerija – 20 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Likusią dalį suteikė projekto partneriai. Iš visos projekto vertės 147 200 eurų yra skirti DSSI sukūrimui.

DSSI leidžia taupyti vandens išteklius ateityje, atsižvelgiant į didėjančią temperatūrą ir mažėjantį kritulių kiekį. Kita veiksmingesnės drėkinimo sistemos papildoma nauda yra energijos taupymas ir su tuo susijusi nauda, susijusi su sąnaudomis ir išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu. Ši iniciatyva taip pat padėjo didinti ūkininkų informuotumą klimato kaitos tema. Tikimasi, kad bendras prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių kūrimas ir klasifikavimas įtraukiant Vipavos slėnio ūkininkus padidins atsakomybės už įgyvendinant projektą parengtą prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją jausmą ir daugiau dėmesio skirs vandens išteklių naudojimui.

Įgyvendinant projektą „LIFE ViVaCCAdapt“ parengta Vipavos slėnio (2017–2021 m.) klimato strategija ir prisitaikymo prie klimato kaitos planas, kuriais grindžiamas DSSI. Strategijoje aptariamos sausros, karščio bangos, stiprūs vėjai, ekstremalūs krituliai ir potvyniai. Ji nėra teisiškai privaloma, tačiau ateityje gali padėti toliau plėtoti nacionalinę žemės ūkio politiką ir gauti paramą iš Europos iniciatyvų.

DSSI kūrimas ir įgyvendinimas Vipavos slėnyje buvo šešerių metų procesas, prasidėjęs 2016 m. antrąjį pusmetį ir pasibaigęs 2021 m. birželio mėn. Nepaisant to, tikimasi, kad projekto metu sukurtos DSSI naudojimas tęsis ir augs. Taip gali atsitikti, kai nauji naudotojai prisijungs naudodamiesi vieša DSSI programa vyriausybės lygmeniu, kuri pradės veikti nuo 2022 m.

Šiuo metu rengiamas išsamus DSSI sistemos techninės priežiūros planas, kurį nuo 2022 m. pradės įgyvendintiSlovėnijos nacionalinė meteorologijos tarnyba (ARSO).

Patricija Štor, Rozalija Cvejić, Luka Honzak,

Regional development agency ROD Ajdovščina

Vipavska cesta 4, 5270 Ajdovščina, Slovenia

e-mail: patricija.stor@rra-rod.si

e-mail: info@rra-rod.si

Web: https://rra-rod.si/