Norvegijos vietos valdžios institucijų naudojami draudimo nuostolių duomenys

Norvegijoje 2008–2017 m. draudimo bendrovės mokėjo metinę maždaug 2 mlrd. NOK kompensaciją už apdraustiems pastatams padarytą žalą dėl potvynių miestuose ir upėse. „Finance Norway“ (bankų ir draudimo bendrovių asociacijos) iš savo draudimo narių surinkti statistiniai duomenys rodo, kad pluvinių potvynių išlaidos yra maždaug 3,5 karto didesnės nei išmokos dėl upių potvynių; iš tiesų draudimo išmokos už nuostolius, susijusius su krituliais, Norvegijoje yra didesnės nei bendros išmokos už nuostolius, patirtus dėl upių potvynių, audrų ir nuošliaužų. Norvegijos klimato scenarijai įspėja apie dažnesnius ir intensyvesnius kritulius ateityje, dėl kurių gali padidėti žalos išlaidos.

Norvegijoje vietos valdžios institucijos yra atsakingos už pluvinių potvynių rizikos šalinimą, priešingai nei kitų rūšių gaivalinių nelaimių atveju, kai pagalbą teikia vyriausybinės organizacijos. Todėl Norvegijos vietos valdžios institucijos yra suinteresuotos, kad remiantis patikimais duomenimis būtų parengti veiksmingi pluvinių potvynių sprendimai.

Norvegijoje turto draudimas apima nuostolius ir žalą, atsiradusius dėl su vandeniu ir vėju susijusių klimato pavojų. „Gaivalinėmis nelaimėmis“ laikomus pavojus, pvz., upių potvynius ir audras, draudimo sektorius draudžia fiksuotu tarifu pagal privatų draudimo polisą. Potvyniai miestuose nelaikomi gamtiniu pavojumi. Jis taip pat yra apdraustas turto draudimu. Priemoka grindžiama rizika, o žala laikoma susijusia su infrastruktūros gedimu, dėl kurio kyla staigių potvynių, paviršinių nuotekų ir nuotekų atsarginių kopijų.

Pastaraisiais metais su infrastruktūra susiję nuostoliai Norvegijoje padidėjo. Daugelis draudimo klientų buvo nusivylę pasikartojančia žala, atsirandančia tose pačiose vietose. Informaciją apie patirtos žalos ir nuostolių vietą ir mastą turėjo draudimo bendrovės (pavyzdžiui, tais atvejais, kai turtas buvo apdraustas). Draudimo bendrovės rinko ir klasifikavo kiekvieną draudimo reikalavimą pagal, pvz., priežasties vietą, datą ir rūšį. Tačiau šia informacija nebuvo pasidalyta su savivaldybėmis, todėl ji nebuvo prieinama miestų sprendimus priimantiems asmenims.

Pastebėtas ir numatomas nuostolių padidėjimas dėl klimato kaitos buvo viena iš priežasčių, dėl kurių „Finance Norway“ pradėjo dialogą su miestais, siekdama informuoti apie sisteminį rizikos mažinimą atnaujinant miestų infrastruktūrą ir jį skatinti. Būtent per šį dialogą paaiškėjo, kad savivaldybėse trūksta duomenų apie nuostolius. Miestai pranešė, kad bandė paprašyti kai kurių draudimo bendrovių pateikti nuostolių duomenis, tačiau, kadangi duomenys yra turto lygmens, jie yra neskelbtini tiek dėl komercinių, tiek dėl duomenų konfidencialumo priežasčių.

Bendras projekto tikslas buvo įvertinti, ar prieiga prie nuostolių draudimo duomenų, susijusių su ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais, galėtų sustiprinti savivaldybių gebėjimą užkirsti kelią su klimatu ir oro sąlygomis susijusiems nuostoliams ir juos sumažinti. Daugiausia dėmesio buvo skiriama potvyniams, tačiau buvo įtrauktas ir kitas klimato poveikis, pavyzdžiui, nuošliaužos ir audros. Papildomi tikslai buvo sukurti metodą, kaip naudoti draudikų nelaimių nuostolių duomenis, apibrėžti būsimos sistemos struktūrą, kad būtų galima naudoti nelaimių nuostolių draudimo duomenis, taip pat stiprinti savivaldybių, valstybinių agentūrų ir draudikų pasitikėjimą su klimatu susijusių nuostolių prevencija ir mažinimu.

Kiti tikslai: paaiškinti draudimo sektoriaus duomenų apie žalą naudojimo metodus ir naudą, nurodyti susijusias išlaidas ir pateikti būsimos sistemos, kuri palengvintų duomenų naudojimą, metmenis. Galiausiai projektu buvo siekiama stiprinti savivaldybių sektoriaus, valstybės institucijų ir draudimo sektoriaus pasitikėjimą ir bendradarbiavimą su klimatu susijusių nuostolių srityje.

„Finance Norway“ iniciatyva ir bendradarbiaujant su atrinktomis draudimo bendrovėmis, „Western Research“, Norvegijos mokslo ir technologijų universitetu (NTNU) ir devyniomis bandomosiomis savivaldybėmis (Bærum, Grue, Kongsvinger, Løten, Nord-Odal, Ringsaker, Stavanger, Tromsø ir Trondheim), buvo pradėtas dialogas, kuriuo sudarytos palankesnės sąlygos dalytis draudikų turimais turto lygio nuostolių duomenimis su miestų planavimo ir infrastruktūros sektoriais.

„Finance Norway“ iš įvairių draudikų rinko ir organizavo nelaimių nuostolių duomenis. Vakarų Norvegijos tyrimų institutas ir NTNU padėjo miestams importuoti ir analizuoti duomenis. Pavyzdžiui, Trondheimas gavo duomenų apie draudimo nuostolius pogrupį, įskaitant 17 000 individualių ieškinių dėl žalos, patirtos dėl potvynių ir kitų įvykių, įvykusių jo jurisdikcijoje per 10 metų. Apie 54 proc. teiginių galėtų būti geokoduojami, t. y. siejami su tam tikra vieta. Incidentų geografinį kodavimą atliko mokslinių tyrimų institutai, siekdami kompensuoti kompetencijos ir pajėgumų trūkumą mieste. Tada Trondheimo miesto darbuotojai iš tikrųjų pateikė duomenis ir padėjo jiems apžvelgti su potvyniais miestuose susijusią riziką. Pavyzdžiui, draudimo išmokų duomenų rinkinyje buvo atkreiptas dėmesys į kai kurias intensyvių kritulių paveiktas vietoves, kurių vietos valdžia anksčiau nenustatė kaip pažeidžiamų.

Visos savivaldybės sutiko, kad žalos duomenų rinkinys yra naudinga papildoma informacija potvynių rizikos valdymui ir (arba) prisitaikymui prie klimato kaitos. GIVAS (Grue, Kongsvinger og Nord-Odal kommuner savivaldybių bendrovė) šio duomenų rinkinio ir skaitmeninių vietovės modelių derinys suteikė vertingos informacijos apie rizikos zonas. Nors žalos rizika centrinėse miestų dalyse buvo gerai pripažinta, draudimo duomenų rinkinys padėjo geriau suprasti riziką atokesnėse vietovėse. Kai kuriose savivaldybėse duomenys buvo naudojami įvairiems planams rengti. Bærum atveju prieiga prie pramonės duomenų padėjo nustatyti problemines sritis, susijusias su vandeniu ir drenavimu, pavyzdžiui, nurodant žalos koncentraciją aplink padengtus upelius. Duomenų rinkinys buvo naudojamas formuluojant Bærum skirtą Cloudburst planą. Be to, savivaldybių teritorijų plane pirmenybė teikiama upelių atskleidimui, kad būtų sumažinta potvynių rizika. Be to, savivaldybė naudojo draudimo žalos duomenis planuodama intervencijas, susijusias su vandeniu ir drenažu, nes padėjo nustatyti žalos priežastis ir taip nukreipti ieškinius.

Tačiau tai, kiek vietos valdžios institucijos gavo naudos iš draudimo nuostolių duomenų, įvairiuose miestuose skyrėsi ir priklausė nuo kitų valdžios institucijų turimų potvynių žalos duomenų rinkinių prieinamumo ir masto, valstybės tarnautojų kompetencijos juos tvarkyti ir draudimo išmokų duomenų rinkinių erdvinio ir laiko tikslumo.

Duomenų rinkinys taip pat buvo laikomas naudingu finansiniams ir išlaidų planams. Løten nuomone, nuostolių, patirtų dėl apdraustų nuostolių, išlaidų apžvalga buvo geras argumentas vietos politikams numatyti biudžetą vandentvarkai. Trumsėje tokio tipo duomenys išryškino naujų įgūdžių ir naujų darbo priemonių, pavyzdžiui, programinės įrangos, leidžiančios dirbti su tokio tipo duomenimis erdviniame kontekste, poreikį.

Kaip šalutinis poveikis, bandomasis projektas padidino informuotumą apie klimato kaitą ir pagerino žinias apie tai, kaip klimato kaita veikia visuomenę. Buvo vykdoma daug mokslinių tyrimų projektų siekiant ištirti su klimatu susijusius rizikos veiksnius, informuotumą apie riziką, rizikos valdymą ir rizikos prevenciją. Kai kuriuos iš šių tyrimų finansavo Norvegijos aplinkos agentūra.

Nuo to laiko šis projektas paskatino Norvegijos civilinės saugos direktoratą (DSB), Nacionalinę potvynių agentūrą, Valstybinių kelių direktoratą ir Norvegijos finansų direktoratą bendradarbiauti nacionaliniu lygmeniu, siekiant ateityje pagal DSB sukurti nacionalinę nuostolių duomenų platformą „Žinių bankas“ (DSBKunnskapsbanken). Žinių bankas pradėjo veikti 2020 m. lapkričio mėn. Ji suteikia prieigą prie vietos (adresų lygmeniu) draudikų nuostolių duomenų ir kitų viešųjų nuostolių duomenų visiems Norvegijos miestams ir Norvegijos potvynių direktoratui (NVE). Visuomenė turės prieigą prie duomenų savivaldybių lygmeniu. Viešam naudojimui ir moksliniams tyrimams skirtos duomenų bazės sukūrimas naudojant apibendrintus, anoniminius duomenis apie su klimatu susijusią žalą, gautus iš draudimo bendrovių ir Norvegijos gamtinių pavojų rezervo, buvo rekomendacija, pateikta Aplinkos ministerijai skirtoje oficialioje Norvegijos ataskaitoje NOU 2010:10 „Prisitaikymas prie kintančio klimato. Norvegijos pažeidžiamumas ir poreikis prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio“. Tikslas – užtikrinti geresnę nepageidaujamų įvykių ir nelaimių apžvalgą ir žinias apie juos, taip stiprinant darbą visuomenės saugos srityje, gerinant nelaimių prevenciją ir mažinant nuostolius.

Projektas labai priklausė nuo visų pagrindinių Norvegijos draudimo bendrovių dalyvavimo. „Finance Norway“, kaip dialogo tarpininkės ir patikimos institucijos, vaidmuo buvo labai svarbus užtikrinant bendrovių susitarimą dalytis duomenimis su savivaldybėmis. Dalyvaujantys mokslinių tyrimų institutai teikė esmines ekspertines žinias, kad draudimo bendrovių informaciją būtų galima paversti duomenų rinkiniais, kuriais galėtų naudotis vietos valdžios institucijos.

Nustatyta, kad draudimo nuostolių duomenų naudojimo nauda ir galimi ribojantys veiksniai yra šie:

1. Gerai pagrįstas žemės naudojimo ir infrastruktūros planavimas yra viena iš svarbiausių priemonių miestams siekiant užkirsti kelią su klimatu susijusiai rizikai ir ją sumažinti. Prieiga prie draudimo nuostolių duomenų yra naudinga siekiant susidaryti išsamesnį rizikos vaizdą ir imtis atitinkamų veiksmų.
2. Projekto naujumas buvo iššūkis, todėl reikėjo plėtoti draudimo sektoriaus, mokslinių tyrimų institutų ir savivaldybių santykius, grindžiamus pasitikėjimu, noru bendradarbiauti ir įsipareigojimu projektui.
3. Draudimo nuostolių duomenys, kurie būtų naudingi vietos valdžios institucijoms planuojant prisitaikymą prie klimato kaitos, turi būti labai išsamūs. Informacija turėtų būti teisinga atsižvelgiant į vietą (iki sugadinto turto ir (arba) infrastruktūros dalies), įvykio laiką (įvykio datą, o ne pranešimo draudikui datą) ir priežastį (pvz., potvynio tipą ir vandens lygį). Draudimo sektoriuje naudojamų įvykių kodavimas nėra atliekamas atsižvelgiant į prisitaikymo prie klimato kaitos planavimą. Dabartiniu formatu tam, kad duomenys atitiktų paskirtį, reikia geresnio geografinio kodavimo, kad jie labiau atitiktų paskirtį.
4. Daugeliui savivaldybių trūksta vidaus kompetencijos tvarkyti erdvinius duomenis ir susieti juos su kitų tipų informacija. Kad būtų galima naudoti duomenis, reikalingi skirtingi darbuotojų įgūdžiai arba reikia pasitelkti išorės ekspertus, kurie gali patirti papildomų išlaidų. Kai kurios savivaldybės (pvz., Stavangeris) toliau bendradarbiavo su universitetais, o magistrantai analizavo duomenų rinkinius.
5. Nors Norvegijos duomenų apsaugos institucija padarė išvadą, kad dalijimasis nuostolių duomenimis būtų apskritai naudingas visuomenei įgyvendinant šį konkretų bandomąjį projektą, siekiant apibendrinti šį požiūrį reikėtų atidžiai valdyti prieigos prie duomenų taisykles ir galimus duomenų privatumo ir konkurencijos taisyklių teisės aktų pakeitimus. Šiuos veiksmus būtų galima palengvinti papildomomis Europos lygmens priemonėmis.
6. Projektas parodė bendradarbiavimo ir keitimosi žiniomis vertę. Vienas iš pagrindinių sėkmės veiksnių buvo atviras draudimo sektoriaus, savivaldybių ir įvairių valdžios institucijų dialogas, kuriuo siekta didinti pasitikėjimą ir supratimą apie įvairius iššūkius ir galimybes. Trumsės savivaldybė taip pat mano, kad tokio pobūdžio duomenų naudojimas gali būti savivaldybės bendradarbiavimo pagrindas.

Projektą finansavo „Finance Norway“ (1 mln. NOK – 110 000 EUR) ir Klimato ir aplinkos ministerija (260 000 NOK – 30 000 EUR). Numatoma nauda – mažesnis žalos mastas, jei savivaldybės įgyvendins priemones, skirtas su liūtimis susijusių potvynių problemai spręsti, taip pat priemones, grindžiamas draudimo bendrovių pateiktais duomenimis.

Norvegijos 2013 m. Baltojoje knygoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos teigiama, kad už prisitaikymą prie klimato kaitos yra atsakingi visi – asmenys, įmonės, pramonė ir valdžios institucijos. Laikantis atsakomybės principo, visos ministerijos privalo užtikrinti, kad jų sektoriuje būtų atsižvelgiama į klimato kaitą. Baltojoje knygoje teigiama, kad prisitaikymo darbai visada turėtų būti grindžiami geriausiomis turimomis žiniomis. Dėl klimato kaitos poveikio vietos lygmeniu savivaldybės yra kovos su klimato kaita priešakyje. 2018 m. priimtos naujos gairės, kuriose aprašoma, kaip savivaldybės ir apskritys gali į savo planavimo veiklą įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos darbą.

Atvirųjų duomenų iššūkiai apima poreikį apsaugoti duomenų privatumą ir apsaugoti konkurenciją draudimo sektoriuje. Atskirų ieškovų privatumas saugomas 2018 m. gegužės mėn. įsigaliojusiu ES Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu 2016/679 (BDAR). Siekiant užtikrinti asmens duomenų, esančių draudimo išmokų duomenyse, konfidencialumą ir tinkamą naudojimą, buvo sudarytas duomenų tvarkymo susitarimas tarp advokatų, kurie specializuojasi privatumo klausimais "Finance Norway" ir Trondheimo mieste.

Nuostolių duomenys skirti naudoti draudikų viduje kaip vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių, kuriais draudikai remiasi vykdydami savo pagrindinę veiklą. Jei kitos draudimo bendrovės turėtų prieigą, tai galėtų lemti kainų nustatymo kartelius ir konkurencijos stoką. Komercinio slaptumo klausimas gali būti sprendžiamas atskleidžiant duomenis kitoms šalims agreguojant duomenis platesniu geografiniu lygmeniu ir suteikiant prieigą prie išsamesnių turto lygmens duomenų tik konkretiems vietos valdžios institucijų darbuotojams. Bandomasis projektas buvo atleistas nuo duomenų apsaugos teisės aktų taikymo. Norvegija šiuo metu rengia bandomojo projekto išplėtimą šalies lygmeniu, sukurdama žinių banką, į kurį būtų įtraukti duomenys apie nuostolius, kuriuos išbandė Civilinės saugos direktoratas. Finansų ministerija rėmė darbą ir palaiko dialogą su „Finance Norway“, kad būtų rastas ir skatinamas optimalus sprendimas.

2012 m. „Finance Norway“ inicijuotas bandomasis projektas pradėtas 2013 m. rugsėjo mėn. ir baigtas 2015 m. vasario mėn. 2018 m. pradėta nauja viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kurioje dalyvauja Norvegijos civilinės saugos direktoratas (DSB) ir Norvegijos finansų direktoratas (Finance Norway). Susitarime daugiausia dėmesio skiriama keitimuisi duomenimis apie žalą, kurie bus naudojami DSB žinių banke, siekiant padėti stiprinti savivaldybių ir apskričių tarybų darbą nelaimių prevencijos srityje.

Mia Ebeltoft
Managing Director
Climate Risk Advisory AS
Fjellklangveien 7, 11
1166 Oslo, Norway
Tel. +47 97013039
E-mail: m.ebeltoft@climate-risk-advisory.no 
https://climate-risk-advisory.no 

Municipality of Trondheim
www.trondheim.kommune.no 

SINTEF, 2018 m. Norvegijos draudimo bendrovių požiūris į dalijimąsi nuostolių duomenimis. Viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas siekiant geriau prisitaikyti prie klimato kaitos. Klima 2050 m. ataskaita11;

https://www.vestforsk.no/sites/default/files/migrate_files/vf-rapport-7-2014-testing-av-skadedata.pdf

Finansuoti Norvegiją; Norvegijos mokslo ir technologijų universitetas; Vakarų Norvegijos mokslinių tyrimų institutas; UNEP finansinė iniciatyva