Alpių konvencija

Alpių konvencija yra tarptautinė sutartis, kurią pasirašė aštuonios Alpių šalys (Austrija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Lichtenšteinas, Monakas, Slovėnija ir Šveicarija) ir Europos Sąjunga dėl tvaraus vystymosi ir Alpių apsaugos. Jis įsigaliojo 1995 m. 2006 m. Susitariančiosios Šalys priėmė Deklaraciją dėl klimato kaitos, kurią 2009 m. papildė veiksmų planas su konkrečiomis strateginėmis priemonėmis ir geriausios praktikos pavyzdžiais. Kova su klimato kaita – tiek prisitaikymas prie klimato kaitos, tiek jos švelninimas – yra vienas iš šešių Alpių konvencijos 2017–2022 m. daugiametės darbo programos prioritetų. 2017 m. buvo įsteigta Alpių klimato valdyba, kurios tikslas – susieti atitinkamą su klimato kaita susijusią veiklą, vykdomą pagal Alpių konvenciją. Ji parengė 2050 m. Alpių klimato politikos tikslo įgyvendinimo sistemą, kurią susitariančiosios šalys priėmė 2019 m. pagal Deklaraciją „2050 m. Alpės – neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparios“, o 2020 m. – Klimato politikos veiksmų planą 2.0.

Konvencijoje bendradarbiaujama su nusistovėjusiu stebėtojų tinklu, kurį sudaro daug vyriausybinių ir nevyriausybinių skėtinių organizacijų, veikiančių Alpių konvencijos veiklos srityse, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos.