Klimato kaitos ekonominio poveikio Europos Sąjungos sektoriuose prognozė remiantis boTtom-up analize (PESETA I-II-III-IV)

Jungtinio tyrimų centro (JRC) PESETA projektais (PESETA I, PESETA II, PESETA III ir PESETA IV) siekiama geriau suprasti galimas biofizines ir ekonomines būsimos klimato kaitos pasekmes Europai. Pagrindinis motyvas pradėti įvairius poveikio klimatui vertinimus buvo siekis geriau suprasti, kaip klimato kaita gali paveikti Europą, kad būtų galima gauti naudingų įžvalgų apie prisitaikymą prie klimato kaitos.

Programoje PESETA I (užbaigta 2009 m.) nagrinėjamas klimato kaitos poveikis penkiose skirtingose srityse, o rezultatai pateikiami tiek sektorių tyrimuose (žemės ūkio, pakrančių sistemų, turizmo, žmonių sveikatos), tiek galutinėje projekto ataskaitoje. Galutinėje ataskaitoje pateikiami pagrindiniai projekto metodinės sistemos elementai, įskaitant pagrindinius analizei atlikti naudotų klimato scenarijų ypatumus. Joje taip pat pateikiamos pagrindinės sektorių vertinimų išvados ir sektorių ekonominio poveikio integravimo į GEM-E3 apskaičiuojamosios bendrosios pusiausvyros modelį Europai rezultatai, siekiant išnagrinėti galimus prisitaikymo prie klimato kaitos prioritetus ES.

Programa PESETA II (užbaigta 2014 m.) daugiausia grindžiama žiniomis ir patirtimi, įgyta įgyvendinant ankstesnį projektą PESETA, išplečiant analizę, kad ji apimtų daugiau sektorių, ir taip pat atsižvelgiant į tai, kad bus vykdoma daugiau klimato srities projektų. Biofizinio poveikio kategorijų rezultatų apibendrinimas pateikiamas žemės ūkio, miškų gaisrų, upių potvynių, medžių rūšių buveinių tinkamumo, energijos paklausos, turizmo, transporto infrastruktūros, žmonių sveikatos, jūros lygio kilimo (pakrantės), lūžio taškų, sausrų srityse. Dauguma šių poveikių integruojami į apskaičiuojamąjį bendrosios pusiausvyros ekonominį modelį GEM-E3, kad būtų galima atlikti ekonominę analizę. Galutiniai projekto rezultatai pateikiami PESETA II galutinėje ataskaitoje.

PESETA III (užbaigta 2018 m.), kaip ir ankstesni PESETA, grindžiama nuoseklia sistema, apimančia klimato ir socialines bei ekonomines prognozes, poveikio modelius ir ekonominę analizę. Jame naudojama nauja klimato ateities sandorių grupė (reprezentatyvūs koncentracijos keliai, RCP; ir bendros socialinės ir ekonominės kryptys (angl. Shared Socioeconomic Pathways, SSPs). Be to, naudojami EURO-CORDEX klimato duomenys, atitinkantys aukščiausios klasės išmetamųjų teršalų scenarijų (RCP8.5 šeima), o ne senesni IPCC SAK scenarijai. Projekto rezultatų dokumentus galima rasti galutinėje ataskaitoje, politikos kortelėse ir sektorių ataskaitose dėl pakrančių potvynių , upių potvynių , energetikos, transporto, sausrų , žemės ūkio, Viduržemio jūros buveinių nykimo, miškų gaisrų, vandens išteklių ir darbo našumo. JRC PESETA III projekto rezultatai buvo įtraukti į Europos Komisijos ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos vertinimo ataskaitą.

Klimato kaitos poveikis ES toliau tiriamas PESETA IV tyrime, kuriame įvertinta išmetamo ŠESD kiekio mažinimo nauda (kaip išvengtas neigiamas poveikis) ir prisitaikymo priemonių potencialas ES sektorių lygmeniu. Į tyrimą įtraukta vienuolika poveikio klimatui kategorijų: žmonių mirtingumas dėl karščio ir šalčio bangų, vėtros, vandens išteklių, sausrų , upių potvynių , pakrančių potvynių , miškų gaisrų, buveinių nykimo, miškų ekosistemų, žemės ūkio ir energijos tiekimo. Pagrindinės projekto išvados, kuriose pateikiamos pagrindinės mokslinės išvados ir politinis poveikis, pateikiamos PESETA IV interneto svetainėje skelbiamose sektorių ataskaitose.