„BoTtom-up“ analize pagrįsta klimato kaitos ekonominio poveikio Europos Sąjungos sektoriams prognozė (PESETA I-II-III-IV)

Jungtinio tyrimų centro (JRC) PESETA projektais (PESETA I, PESETA II, PESETA III ir PESETA IV) siekiama geriau suprasti galimas biofizines ir ekonomines būsimos klimato kaitos pasekmes Europai. Pagrindinis motyvas pradėti klimato poveikio vertinimus buvo geriau suprasti, kaip klimato kaita gali paveikti Europą, kad būtų galima gauti naudingų įžvalgų apie prisitaikymą prie klimato kaitos.

PESETA I (užbaigta 2009 m.) nagrinėjamas klimato kaitos poveikis penkiose skirtingose srityse, o rezultatai pateikiami sektorių tyrimuose (žemės ūkio, pakrančių sistemų, turizmo, žmonių sveikatos) ir galutinėje projekto ataskaitoje. Galutinėje ataskaitoje pristatomi pagrindiniai projekto metodinės sistemos elementai, įskaitant pagrindinius analizei atlikti naudotų klimato scenarijų ypatumus. Ataskaitoje taip pat pateikiamos pagrindinės sektorių vertinimų išvados ir sektorių ekonominio poveikio integravimo į Europos bendrosios pusiausvyros modelį GEM-E3 rezultatai, siekiant išnagrinėti galimus prisitaikymo prioritetus ES.

Programa PESETA II (užbaigta 2014 m.) iš esmės grindžiama žiniomis ir patirtimi, įgytomis vykdant ankstesnį projektą PESETA, kuriuo išplečiama analizė įtraukiant daugiau sektorių ir taip pat atsižvelgiant į tai, kad bus vykdoma daugiau su klimatu susijusių projektų. Pateikiama biofizinio poveikio kategorijų rezultatų santrauka, susijusi su žemės ūkiu, miškų gaisrais, upių potvyniais, medžių rūšių buveinių tinkamumu, energijos paklausa, turizmu, transporto infrastruktūra, žmonių sveikata, jūros lygio kilimu (pakrante), lūžio taškais, sausromis. Dauguma šių poveikių integruojami į apskaičiuojamą bendrosios pusiausvyros ekonomikos modelį GEM-E3, kad būtų galima atlikti ekonominę analizę. Galutiniai projekto rezultatai pateikiami PESETA II galutinėje ataskaitoje.

Programa PESETA III (užbaigta 2018 m.), kaip ir ankstesni PESETA, grindžiama nuoseklia sistema, apimančia klimato ir socialines bei ekonomines prognozes, poveikio modelius ir ekonominę analizę. Jame naudojama nauja klimato ateities sandorių grupė (atstovaujamieji koncentracijos keliai, RCP; ir bendri socialiniai ir ekonominiai keliai (angl. Shared Socioeconomic Pathways, SSPs). Be to, naudojami EURO-CORDEX klimato duomenys, atitinkantys aukščiausios klasės išmetamųjų teršalų scenarijų (RCP8.5 šeima), o ne ankstesni IPCC SRES scenarijai. Dokumentus su projekto rezultatais galima rasti galutinėje ataskaitoje, politikos kortelėse ir sektorių ataskaitose dėl pakrančių potvynių , upių potvynių , energetikos, transporto, sausrų , žemės ūkio, Viduržemio jūros regiono buveinių nykimo, miškų gaisrų, vandens išteklių ir darbo našumo. JRC PESETA III projekto rezultatai įtraukti į Europos Komisijos parengtą ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos vertinimo ataskaitą.

Klimato kaitos poveikis ES toliau tiriamas PESETA IV tyrime, kuriame įvertinta išmetamo ŠESD kiekio mažinimo nauda (kaip išvengta neigiamo poveikio) ir prisitaikymo priemonių potencialas ES sektorių lygmeniu. Į tyrimą įtraukta vienuolika poveikio klimatui kategorijų: žmonių mirtingumą dėl karščio ir šalčio bangų, vėtrų, vandens išteklių, sausrų , upių potvynių , pakrančių potvynių , miškų gaisrų, buveinių nykimo, miškų ekosistemų, žemės ūkio ir energijos tiekimo. Pagrindinius projekto rezultatus, pagrindines mokslines išvadas ir poveikį politikai galima rasti sektoriaus ataskaitose PESETA IV interneto svetainėje.