Kalnų vidurio prisitaikymas prie klimato kaitos

Pagrindiniai mokymai

Apie regioną

Klimato grėsmės

Viduržemio jūros regiono kalnų vietovės yra labai jautrios klimato kaitai. Mažesnis vandens prieinamumas, ilgesnės ir sunkesnės sausros, taip pat dažnesni miškų gaisrai kelia grėsmę Viduržemio jūros regiono kalnų bendruomenėms. Pastaraisiais dešimtmečiais dėl kaimo vietovių apleidimo ir mažėjančios ekonominės veiklos buvo prarasta regionui būdinga kraštovaizdžio mozaika, todėl anksčiau buvę įvairūs kalnų šlaitai tapo vienodesni. Dėl šio pokyčio sumažėjo esminių ekosisteminių paslaugų, pavyzdžiui, vandens tiekimo į žemesnius baseinus ir anglies dioksido saugojimo dirvožemyje, o tai kelia grėsmę vietos žemės ūkio ir miškininkystės tvarumui ir ekonominiam gyvybingumui.

Žemės ūkio, miškininkystės ir ganyklų kraštovaizdžio mozaikos kaip prisitaikymo prie klimato kaitos pagrindas

Stebėsenos rezultatai rodo, kad:

• Kraštovaizdžio lygmeniu: Dėl mažesnių plotų gerėja kraštovaizdžio nevienalytiškumas, didėja žemės naudojimo įvairovė ir biologinė įvairovė. Tai taip pat pagerina kraštovaizdžio estetiką, todėl kraštovaizdis tampa patrauklesnis turistiniam naudojimui. Dėl didėjančio ganomų plotų skaičiaus taip pat daugėja gyvulių. Be to, miško kirtimo veikla mažina miškų gaisrų ir sudegusių plotų skaičių.
• apskaitos barelio lygyje: Derinant krūmynų valymą ir ekstensyviąją gyvulininkystę daromas teigiamas poveikis dirvožemio kokybei, nes didėja dirvožemio azoto ir organinėse medžiagose sukauptos anglies kiekis. Jis taip pat sukuria įvairias ir produktyvias pievas, turinčias didelę maistinę vertę. Augalų danga ir gyvulių ganymo dažnumas, darantys įtaką ganymo spaudimui, lemia didelius dirvožemio drėgmės skirtumus. Dėl dažno gyvulių ganymo padidėja vandens nuotėkis, o dirvožemio erozija akivaizdžiai nepadidėja. Grazuotose vietovėse yra daugiau žolinių augalų ir ankštinių augalų, bet mažiau žolių, todėl sunku nustatyti idealų ganymo dažnumą, kad būtų užtikrinta didžiausia augalų įvairovė.

Ganyklų atkūrimas iškertant krūmynus ir regeneracinis gyvulininkystės valdymas daro tiesioginį teigiamą poveikį dirvožemio kokybei ir ganyklų įvairovei bei kokybei, tačiau nesukelia didesnės erozijos.

Eduard Pla, CREAF ir LIFE MIDMACC projektų koordinatorius.

Vietos ir regionų suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Tvirtas dalyvaujamasis požiūris, apimantis visų atitinkamų vietos bendruomenės suinteresuotųjų subjektų nustatymą ir aktyvų dalyvavimą, buvo labai svarbus integruojant įvairias perspektyvas į pritaikomojo valdymo procesą. Šis požiūris yra labai svarbus siekiant gero valdymo, skatinant įtraukų sprendimų priėmimą, didinant skaidrumą ir gerinant atskaitomybę kraštovaizdžio valdymo srityje. Įtraukus suinteresuotųjų šalių nuomones, procesas taip pat užtikrino veiksmingesnį ir tvaresnį iniciatyvų įgyvendinimą.
Buvo sukurti
keturi dalyvaujamieji organai, įskaitant tris regioninius komitetus ir viršregioninę darbo grupę, kuriuose pagal subjektų žemėlapį dalyvauja 202 suinteresuotieji subjektai. Suinteresuotieji subjektai atstovavo įvairioms teritorijoms, socialiniams ir ekonominiams sektoriams, sąjungoms, veiksmų apimčiai ir lytims:

• Regioniniai komitetai: Sėkmingai įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos priemones buvo svarbu įsteigti tris regioninius subjektų komitetus (po vieną iš kiekvieno regiono). Jame dalyvavo pagrindiniai žemės ūkio, gyvulininkystės ir miškininkystės sektorių, vietos ir regionų valdžios institucijų, mokslinių tyrimų, aplinkosaugos asociacijų ir pilietinės visuomenės atstovai. Per penkiolika posėdžių komitetai parengė, išplėtojo ir įvertino įvairias prioritetines prisitaikymo prie klimato kaitos priemones. Posėdžiai taip pat sudarė sąlygas palaikyti nuolatinį ir naujausią informacijos kanalą ir dialogą apie veiklos pažangą.
• Viršregioninė darbo grupė: Pagrindinis šios darbo grupės tikslas buvo įtraukti La Riochos, Aragono ir Katalonijos vyriausybes ir kartu parengti suderintą politikos sistemą. LIFE MIDMACC projekto grupė atrinko tuos regionus, nes jie yra kaimyniniai regionai ir dėl bendrų iššūkių bei grėsmių. Kiekvieno regioninio komiteto atstovai užtikrino, kad būtų įtraukti tokie pagrindiniai sektoriai kaip vynuogynai, miškai ir gyvulininkystė, taip pat viešasis administravimas, moksliniai tyrimai ir pramonė. Keturiuose posėdžiuose, kuriuose dalyvavo 37 dalyviai, jie pirmenybę teikė 16 svarbiausių kliūčių, kurias nustatė regioniniai komitetai, ir pasiūlė 37 sprendimus. Grupė taip pat pirmenybę teikė prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms, kurias regioniniai komitetai nustatė siekdami pagerinti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus viešojoje politikoje.

Rekomendacijos dėl Viduržemio jūros vidurio kalnuotų vietovių pritaikomojo valdymo

Penkerių metų projekto rezultatai leidžia pateikti šias pagrindines rekomendacijas, kaip sėkmingai prisitaikyti prie klimato kaitos taikant adaptyvųjį valdymą:

Ganyklų regeneravimas

• Užtikrinti metinį tikslinio krūmynų valymo finansavimą vykdant viešąją politiką, nes ši praktika teikia įrodytą naudą aplinkai, kraštovaizdžiui ir socialinę bei ekonominę naudą, todėl pasirinktose vietovėse ji yra labai ekonomiškai efektyvi.
• Tinkamas ganomų gyvulių tankumas, atitinkantis kiekvienos vietovės ganymo pajėgumus, kasmet arba kas dvejus metus pritaikomas prie esamų klimato sąlygų.
• Taikyti regeneracinę ganymo praktiką, pavyzdžiui, rotacinį arba holistinį valdymą, kai trumpam naudojamas didelis gyvulių tankumas, o po to ilgi atsigavimo laikotarpiai. Šiuo požiūriu remiamas produktyvumas, gerinama dirvožemio kokybė ir skatinama gyvūnų gerovė.
• Ganyti įvairių rūšių gyvulius.
• strategiškai paskirstyti išvalytus plotus valdomose erdvėse, kad būtų išplėsti ganymo keliai, sudarant sąlygas gyvuliams visoje teritorijoje naudotis įvairiais ganyklų ištekliais. Šią veiklą turėtų remti paskatos tvoroms, druskos stotims ir vandens loviams, siekiant padėti veiksmingai nukreipti ganymo kelius.

Ekstensyvioji gyvulininkystė

• Rengti piemenų mokymus apie regeneracinius ir miškinės gyvulininkystės metodus, kad būtų remiamas tvarus ir veiksmingas žemės valdymas.
• Didinti ūkių pelningumą didinant produktų, ypač mėsos, vertę, taikant tokias strategijas kaip tiesioginio pardavimo vartotojams skatinimas, mokesčių lengvatos gyvulių augintojams, regeneracinių ekstensyviųjų gyvulių kokybės ženklo sukūrimas ir kilnojamųjų skerdyklų diegimas.
• Išlaikyti ir didinti esmines viešąsias subsidijas, skirtas gyvulių augintojų pajamoms remti. Rekomendacijos, kaip padidinti pagalbą, yra šios:
• Sukurti teisinius mechanizmus, užtikrinančius, kad kalnų ekosistemos sukuriama vertė, pavyzdžiui, vanduo, hidroenergija, anglies dioksido sekvestracija, biologinė įvairovė ir rekreacinės galimybės, būtų naudinga vietos gyventojams.
• Pritaikyti ganyklų tinkamumo koeficientą, kad į bendrą žemės ūkio politiką būtų įtrauktas miškų ganymas.
• Įtraukti visą su aplinka, kraštovaizdžiu ir klimato kaita susijusią naudą į bendros žemės ūkio politikos subsidijas.
• Remti gyvulių augintojus, palengvinant skaitmeninį ganymą, naudojant GPS gyvulių judėjimo stebėseną, gerinant tinklo aprėptį ir atnaujinant kelius.

Santrauka

Daugiau informacijos

Kontaktiniai duomenys