Dažniausiai naudojami indeksai nesutaria dėl drėgmės įtakos karščio poveikiui sveikatai

Skirtinguose karščio sukelto streso poveikio sveikatai indeksuose naudojama skirtinga santykinė temperatūros ir drėgmės svarba, todėl jais gali būti remiamos skirtingos prisitaikymo priemonės neigiamam poveikiui sveikatai mažinti.

Karštomis atmosferos sąlygomis žmonės prakaituoja, kad išlaikytų vidinę kūno temperatūrą. Didelė oro drėgmė gali užkirsti kelią prakaitavimui, todėl padidina kūno šilumos stresą. Miestų žalinimas yra populiari prisitaikymo priemonė, kuria siekiama sušvelninti ekstremalias temperatūras ir sumažinti neigiamą šilumos poveikį sveikatai.

Tačiau neseniai atliktame tyrime, paskelbtame leidinyje „Climate and Atmospheric Science“, nustatyta, kad, priklausomai nuo taikomo HSI, tokios priemonės kaip medžių sodinimas miestuose arba žemės drėkinimas gali sušvelninti arba padidinti šilumos stresą. Mokslininkai ragina būti kritiškais renkantis HSI arba jais remiantis vertinant prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių naudą.