Iki 2050 m. pusė vaikų Europoje ir Vidurinėje Azijoje patirs didelį karščio bangų dažnį.

Maždaug pusė iš 184 milijonų vaikų Europoje ir Vidurinėje Azijoje yra veikiami aukšto karščio bangų dažnio, teigiama naujame UNICEF politikos dokumente. Tai yra dvigubai daugiau nei 1 iš 4 vaikų, patiriančių didelį karščio bangų dažnį. Iki 2050 m. visi Europos vaikai susidurs su didelio karščio bangų dažnio rizika.

Kūdikiai ir maži vaikai labiausiai kenčia karščio bangų metu, nes jų pagrindinė temperatūra pakyla žymiai aukščiau ir greičiau nei suaugusieji. Karščio bangos daro poveikį ne tik vaikų sveikatai, bet ir jų gebėjimui sutelkti dėmesį ir mokytis, todėl kyla pavojus jų švietimui. Kadangi suaugusieji šilumą patiria skirtingai, tėvai ir globėjai gali nepastebėti su karščiu susijusių vaikų ligų simptomų, o tai kelia dar didesnį pavojų vaikų sveikatai, pasak Beat the heat: „Vaikų apsauga nuo karščiobangų Europoje ir Vidurinėje Azijoje“, naujas UNICEF informacinis pranešimas, pagrįstas 2020 m. 50 šalių duomenų analize.

Manoma, kad karščio bangų dažnis Europoje, kaip ir poveikis vaikams, toliau didės. Net pagal konservatyvų 1,7 °C vidutinio visuotinio atšilimo (SSP1) scenarijų iki 2050 m. visi Europos vaikai patirs didelį karščio bangų dažnį*. Daugybė neigiamų padarinių dabartinei ir būsimai daugelio regiono vaikų sveikatai turi paskatinti vyriausybes investuoti į klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones. Siekiant apsaugoti vaikus, UNICEF rekomenduoja:

1. Investuoti į pirminę sveikatos priežiūrą
2. Investuoti į nacionalines ankstyvojo perspėjimo apie klimato kaitą sistemas
3. Pritaikyti paslaugas, kad būtų galima susidoroti su karščio bangų poveikiu
4. Užtikrinti tinkamą finansavimą
5. Aprūpinti vaikus švietimu ir mokymu

Informacinį pranešimą galima rasti UNICEF interneto svetainėje.

_{* Aukštas karščio bangų dažnis: Vidutiniškai 4,5 ar daugiau karščio bangų per metus.}