Europiečių patirtis klimato kaitos srityje

Europos aplinkos agentūra (EAA) ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EUROFOUND) kartu parengė ataskaitą „Perkaitinta ir nepakankamai parengta: europiečių gyvenimo su klimato kaita patirtis“ (angl. Overheated and underpared: Europeans' experiences of living with climate change), kuri grindžiama internetinės apklausos išvadomis. Joje nagrinėjama su klimatu susijusio poveikio patirtis, atsparumo didinimo veiksmai, kurių imtasi namuose, įgyvendintų vietos veiksmų suvokimas ir atrinktų europiečių susirūpinimas dėl būsimo poveikio. Duomenys, kuriais grindžiama ataskaita, pateikiami toliau esančioje duomenų žiūryklėje.

• Ši ataskaita grindžiama internetine apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 27 000 respondentų iš 27 Europos šalių, ir joje pateikiama respondentų patirtis, susijusi su klimato poveikiu, jų susirūpinimas dėl būsimo poveikio ir atsparumo didinimo priemonės, kurių jie ėmėsi namuose ir stebėjo savo kaimynystėje.

• Daugiau kaip 80 proc. apklausos respondentų nurodė, kad per pastaruosius 5 metus nukentėjo nuo bent vienos su klimatu susijusios problemos (šilumos, potvynių, miškų gaisrų, vandens trūkumo, vėjo, uodų ir (arba) uodų įkandimų). Šiluma buvo dažniausiai pranešama problema: beveik pusė respondentų jautėsi per karšta savo namuose, darbe ar švietimo vietoje, o daugiau kaip 60 proc. respondentų teigė, kad jaučiasi per karšta ne savo kaimynystėje.

• Daugiau kaip 52 proc. respondentų buvo labai arba gana susirūpinę dėl itin aukštos temperatūros ateityje, o 48 proc. buvo labai arba gana susirūpinę dėl miškų gaisrų. Moterys, jauniausi respondentai (16‑29 metų amžiaus) ir respondentai iš Pietų ir Vidurio Rytų Europos yra labiausiai susirūpinę dėl būsimo klimato poveikio.

• Vienas iš penkių respondentų neturėjo nė vienos iš apklausoje išvardytų namų ūkio priemonių, skirtų apsisaugoti nuo ekstremalių oro sąlygų (pvz., šešėliavimo, oro kondicionavimo ar vėdinimo, apsaugos nuo potvynių, lietaus vandens surinkimo, ekstremalių oro sąlygų draudimo, atsarginės elektros energijos sistemos ir avarinio rinkinio).

• Respondentų jaučiamas poveikis klimatui ir nurodytos atsparumo didinimo priemonės regionuose labai skiriasi. Didžiausią poveikį klimatui patyrė respondentai pietinėje ir centrinėje ‑rytų Europoje. Regioniniu lygmeniu grupė, kurioje mažiausia procentinė dalis respondentų nurodė tiek poveikį klimatui, tiek valdžios institucijų vadovaujamas priemones, išvardytas apklausoje, buvo iš Šiaurės Europos.

• Daugiau kaip 38 proc. visų respondentų teigė negalintys sau leisti vasarą tinkamai vėsinti savo namų; finansinių sunkumų patyrusių respondentų procentinė dalis padidėjo iki 66 proc.

• Didesnė mažiau pasiturinčių respondentų, nuomininkų ar prastos sveikatos respondentų procentinė dalis nurodė patirianti klimato poveikį, palyginti su visais kitais respondentais. Be to, mažiau šių grupių respondentų nurodė, kad priėmė namų ūkių lygmens atsparumo klimato kaitai priemones arba kad jų kaimynystėje įgyvendinamos valdžios institucijų vadovaujamos priemonės.

• Siekiant užtikrinti Europos visuomenės gerovę ir klestėjimą sparčiai kintant klimatui, reikia plačiai įgyvendinti klimato poveikio prevencijos ir pasirengimo jam priemones, užtikrinti namų ūkių lygmens atsparumo priemonių įperkamumą ir teisingą valdžios institucijų vadovaujamų prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų paskirstymą.

Ši duomenų žiūryklė suteikia naudotojams galimybę susipažinti su patirtimi, susijusia su klimato kaitos poveikiu, atsparumo didinimo veiksmais, kurių imtasi namuose, įgyvendintų vietos veiksmų suvokimu ir atrinktų europiečių susirūpinimu dėl būsimo poveikio. Žiūrovui pateikti duomenys grindžiami 2025 m. gyvenimo ir darbo ES e. apklausos išvadomis.