Politikos sistema

2003 m. gegužės mėn. Kijeve (Ukraina) buvo priimta Karpatų apsaugos ir tvaraus vystymosi pagrindų konvencija (Karpatų konvencija), kuri įsigaliojo 2006 m. sausio mėn. Šalys paprašė Jungtinių Tautų aplinkos programos (JT aplinkos programos) remti Konvencijos procesą ir priimti 2004 m. gegužės mėn. įsteigtą Karpatų konvencijos sekretoriatą.

Karpatų konvencija

Bendra Karpatų konvencijos šalių vizija – vykdyti visapusišką politiką ir bendradarbiauti, kad būtų užtikrinta Karpatų apsauga ir tvarus vystymasis. Karpatų regione kartu turėtų būti gerinama gyvenimo kokybė, stiprinama vietos ekonomika ir bendruomenės, saugomos gamtos vertybės ir kultūros paveldas. Siekiant įgyvendinti Konvenciją, plėtojama veikla keliose teminėse srityse: nuo naujų protokolų rengimo ir strateginių partnerysčių su pagrindiniais regiono veikėjais užmezgimo iki įvairių iniciatyvų Karpatų regione ir už jo ribų įgyvendinimo. Konvencija taip pat yra visų Karpatų regione veikiančių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vietos bendruomenes, NVO, regionines ir nacionalines valdžios institucijas bei tarptautines organizacijas, dialogo platforma.

Strateginė prisitaikymo prie klimato kaitos darbotvarkė

2014 m. vykusiame ketvirtajame Karpatų konvencijos šalių konferencijos susitikime buvo priimta „Strateginė prisitaikymo prie klimato kaitos Karpatų regione darbotvarkė“. Darbotvarkės tikslas – padėti Karpatų konvencijos valstybėms narėms, vietos ir regionų valdžios institucijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams suformuluoti atsaką į klimato kaitą kaip būdą užtikrinti tvarų vystymąsi regione. Strateginėje darbotvarkėje pateikiamos rekomendacijos dėl politikos formavimo, institucinių pokyčių ir ekosistemomis grindžiamų prisitaikymo priemonių.

Strategijos GD

Karpatų konvencija glaudžiai bendradarbiauja su ES Regioninės ir miestų politikos generaliniu direktoratu (REGIO GD) integruojant ir profiliuojant kalnus ES lygmeniu tiek makroregioninėse strategijose, tiek įgyvendinant naujas galimas iniciatyvas, kurių galutinis tikslas bus galimybė parengti Europos „kalnų darbotvarkę“. Vykdant šį bendradarbiavimą buvo parengtas bendras Karpatų konvencijos ir atitinkamų Europos Dunojaus regiono strategijos (EUSDR) prioritetinių sričių sinergijos dokumentas. Dėl to jau pasirašyti įvairūs Karpatų konvencijos ir ES strategijos dėl Dunojaus regiono prioritetinių sričių bendradarbiavimo memorandumai:

Karpatų konvencijos ir EUSDR PA 1B „Mobility Rail-Road-Air“ bendradarbiavimo memorandumas, 2016 m. birželio 7 d.
Karpatų konvencijos ir EUSDR PA 04 bendradarbiavimo memorandumas „Vandens kokybė“, 2016 m. rugpjūčio 30 d.
Karpatų konvencijos ir EUSDR PA 02 „Energetika“ bendradarbiavimo memorandumas, 2016 m. lapkričio 3 d.

Memorandumai sudarys palankesnes sąlygas glaudesniam ir (arba) tvirtesniam Karpatų konvencijos ir ES strategijos dėl Dunojaus regiono bendradarbiavimui ir turės teigiamą poveikį Karpatų konvencijoje ir ES strategijoje dėl Dunojaus regiono nustatytų tikslų įgyvendinimui. Siekiant užtikrinti visos atitinkamos ES strategijos dėl Dunojaus regiono ir Karpatų konvencijos veiklos koordinavimą, memorandumai grindžiami jau esamais metodais ir juose siūlomi keli nauji praktiniai bendradarbiavimo mechanizmai, kurie, pavyzdžiui, apima: tinklų stiprinimas; glaudesnis koordinavimas; indėlis į finansavimo suderinimą; Dunojus – Karpatų projektai ir tarpsektorinis bendradarbiavimas.

Daugiau informacijos: Teritorijų plėtra. Karpatų konvencija

Organizacijos

Siekdama padėti įgyvendinti strateginę darbotvarkę, Šalių konferencija įsteigė Prisitaikymo prie klimato kaitos darbo grupę. Konkrečiau, darbo grupė vykdo šias užduotis:

Naudos Karpatų regiono nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms;
remti politikos pasiūlymus, atitinkančius Komisijos baltąją knygą dėl prisitaikymo prie klimato kaitos ir Karpatų konvencijos tikslus;
Prisidėti prie Karpatų ir ES klimato kaitos pažeidžiamumo ir prisitaikymo prie jos informacinės sistemos kūrimo.