Politikos pagrindas

Karpatų apsaugos ir tvaraus vystymosi pagrindų konvencija (Karpatų konvencija) buvo priimta 2003 m. gegužės mėn. Kijeve (Ukraina) ir įsigaliojo 2006 m. sausio mėn. Šalys paprašė Jungtinių Tautų aplinkos programos (JT aplinka) remti Konvencijos procesą ir priimti 2004 m. gegužės mėn. įsteigtą Karpatų konvencijos sekretoriatą.

Karpatų konvencija

Bendra Karpatų konvencijos šalių vizija – vykdyti visapusišką politiką ir bendradarbiauti, kad būtų užtikrinta Karpatų apsauga ir tvarus vystymasis. Karpatų regione kartu turėtų būti gerinama gyvenimo kokybė, stiprinama vietos ekonomika ir bendruomenės, saugomos gamtos vertybės ir kultūros paveldas. Siekiant įgyvendinti Konvenciją, plėtojama veikla keliose teminėse srityse, pradedant naujų protokolų rengimu ir strateginės partnerystės su pagrindiniais regiono subjektais užmezgimu ir baigiant įvairių iniciatyvų įgyvendinimu Karpatų regione ir už jo ribų. Konvencijoje taip pat numatyta visų Karpatų regione veikiančių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vietos bendruomenes, NVO, regionines ir nacionalines valdžios institucijas bei tarptautines organizacijas, dialogo platforma.

Prisitaikymo prie klimato kaitos strateginė darbotvarkė

2014 m. įvykusiame ketvirtajame Karpatų konvencijos šalių konferencijos susitikime buvo priimta „Prisitaikymoprie klimato kaitos Karpatų regione strateginė darbotvarkė“. Darbotvarkės tikslas – padėti Karpatų konvenciją pasirašiusioms valstybėms narėms, vietos ir regionų valdžios institucijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams parengti atsaką į klimato kaitą kaip būdą užtikrinti tvarų regiono vystymąsi. Strateginėje darbotvarkėje pateikiamos rekomendacijos dėl politikos formavimo, institucinių pokyčių ir ekosisteminių prisitaikymo priemonių.

StrategijosGD

Karpatų konvencija glaudžiai bendradarbiaujama su ES Regioninės ir miestų politikos generaliniu direktoratu (Regio GD) integruojant ir profiliuojant kalnus ES lygmeniu tiek makroregioninėse strategijose, tiek įgyvendinant naujas galimas iniciatyvas, kurių galutinis tikslas bus galimybė parengti Europos „kalnų darbotvarkę“. Bendradarbiaujant buvo parengtas Karpatų konvencijos ir atitinkamų Europos Dunojaus regiono strategijos (EUSDR) prioritetinių sričių bendras sinergijos dokumentas. Šiuo tikslu jau pasirašyti įvairūs Karpatų konvencijos ir ES strategijos dėl Dunojaus regiono prioritetinių sričių bendradarbiavimo memorandumai:

• Karpatų konvencijos ir EUSDR PA 1B „Judumas geležinkeliais, keliais ir oru“ bendradarbiavimo memorandumas, 2016 m. birželio 7 d.
• Karpatų konvencijos ir EUSDR PA 04 bendradarbiavimo memorandumas „Vandens kokybė“, 2016 m. rugpjūčio 30 d.
• Karpatų konvencijos ir EUSDR PA 02 „Energetika“ bendradarbiavimo memorandumas, 2016 m. lapkričio 3 d.

Memorandumais bus sudarytos palankesnės sąlygos glaudesniam / tvirtesniam Karpatų konvencijos ir ES strategijos dėl Dunojaus regiono bendradarbiavimui ir jie turės teigiamą poveikį Karpatų konvencijoje ir ES strategijoje dėl Dunojaus regiono nustatytų tikslų įgyvendinimui. Siekiant užtikrinti visos atitinkamos ES strategijos dėl Dunojaus regiono ir Karpatų konvencijos veiklos koordinavimą, memorandumai grindžiami jau esamais metodais ir juose siūlomi keli nauji praktiniai bendradarbiavimo mechanizmai, kurie, pavyzdžiui, apima: tinklų stiprinimas; glaudesnis koordinavimas; indėlis derinant finansavimą; Dunojaus ir Karpatų projektai ir tarpsektorinis bendradarbiavimas.

Daugiau informacijos: Teritorijų plėtra. Karpatų konvencija

Organizacijos

Siekdama remti strateginės darbotvarkės įgyvendinimą, Šalių konferencija įsteigė Prisitaikymo prie klimato kaitos darbo grupę. Konkrečiau, darbo grupės užduotys yra šios:

• naudos Karpatų regiono nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms;
• remti politikos pasiūlymus, atitinkančius Komisijos baltąją knygą dėl prisitaikymo prie klimato kaitos ir Karpatų konvencijos tikslus;
• Prisidėti prie Karpatų ir ES klimato kaitos pažeidžiamumo ir prisitaikymo prie jos informacinės sistemos kūrimo.

Europos Komisija

Europos aplinkos agentūra