2.3 Bendroji poveikio klimatui, pažeidžiamumo ir rizikos vertinimų seka

Atliekant klimato kaitos poveikio, pažeidžiamumo ir rizikos vertinimą reikia priimti keletą sprendimų. Pirma, svarbu apibrėžti vertinimo tikslą, kontekstą ir taikymo sritį (I). Nustačius galimą su klimatu susijusią riziką, reikėtų atlikti rizikos atranką ir nustatyti jos prioritetus (II). Dėl kiekvienos atrinktos rizikos reikėtų gauti papildomų duomenų ir informacijos (III) ir atlikti specialų rizikos vertinimą (IV). Galiausiai turėtų būti nustatyta visa apimanti rizika ir rizikos židiniai (V).

I. Nustatyti klimato poveikio, pažeidžiamumo ir rizikos vertinimo tikslus, aplinkybes ir apimtį

Kiekvienas poveikis, pažeidžiamumas ir rizikos vertinimas turėtų atitikti bendruosius prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo proceso tikslus, kurie buvo nustatyti anksčiau (žr. 1 etapą). Toliau pateikiami klausimai gali padėti patikslinti CCIV vertinimą:

Į kokį poveikį, pažeidžiamumą ir riziką reikėtų sutelkti dėmesį atliekant vertinimą (pvz., tik į riziką, susijusią su tam tikrais konkretiems sektoriams kylančiais pavojais)?
Kas yra laiko nuoroda? Rekomenduojama visada kaip atskaitos tašką įtraukti dabartinę padėtį. Dėl būsimos su klimatu susijusios rizikos rekomenduojamas bent vienas laikotarpis, patenkantis į įprastą prisitaikymo prie klimato kaitos laikotarpį, pvz., 2050 m. (praėjus 30 metų nuo dabar).
Kokia metodika turėtų būti taikoma? Atsižvelgiant į tikslą, taikymo sritį ir turimus išteklius, turi būti nuspręsta dėl vertinimo metodo. Išsamus CCIV vertinimas, pagrįstas klimato (poveikio) duomenimis ir modeliavimu, gali lengvai užtrukti vienerius ar dvejus metus. Dažnai gerų prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo rezultatų ir nuorodų jau būtų galima pasiekti taikant labiau dalyvaujamuosius ir kokybiškesnius metodus.
Kas turėtų dalyvauti? Būtų geriausia į prisitaikymo planavimo procesą įtraukti tuos pačius suinteresuotuosius subjektus (ekspertus, sprendimų priėmėjus), kad būtų galima sklandžiai pereiti nuo CCIV vertinimo prie prisitaikymo priemonių nustatymo.

Šios veiklos rezultatas paprastai yra susirūpinimą keliančios sistemos apibrėžtis (pvz., klimato rizika žemės ūkiui ir miškininkystei konkrečiame rajone) ir preliminarus galimos su klimatu susijusios rizikos, kuri galėtų būti svarbi atliekant vertinimą, sąrašas.

II. Prioritetizuoti ir nurodyti pasirinktą riziką ir kurti poveikio grandines

Kadangi joks vertinimas negali apimti visos galimos rizikos, rizika turėtų būti atrenkama ir suskirstoma pagal prioritetus, atsižvelgiant į pasirinktos sistemos aktualumą. Kaip atspirties tašku galima remtis ankstesne patirtimi ir visuotinai prieinama informacija apie galimą poveikį klimatui ir riziką 1 etape.

Kiekvienos atrinktos rizikos atveju reikėtų išanalizuoti, kokie su klimatu susiję pavojai, tarpinis poveikis, taip pat pažeidžiamumo ir poveikio veiksniai lemia šią konkrečią riziką, ir į tai reikėtų atsižvelgti atliekant vertinimą. Poveikio grandinės gali būti naudinga koncepcija, padedanti žengti šį žingsnį. Naudinga kartu su suinteresuotaisiais subjektais nustatyti rizikos prioritetus ir plėtoti poveikio grandines laikantis dalyvaujamojo požiūrio. Tai padeda atsižvelgti į konkrečias vietos ar regionines sąlygas, didina rezultatų priimtinumą ir palengvina perėjimą nuo rizikos vertinimo prie prisitaikymo planavimo.

III. Rinkti informaciją apie klimatą, pavojus, poveikį ir pažeidžiamumą konkrečios rizikos atveju

Remiantis konkrečia rizika ir poveikio grandinėmis, turėtų būti renkami duomenys ir informacija apie klimato kaitos keliamą pavojų, poveikį ir pažeidžiamumą. Kaip įprastas prašymas, vertinime turėtų būti pateikta ši informacija:

Informacija apie ankstesnį ir dabartinį su klimatu susijusį poveikį ir riziką. Siekiant nustatyti akivaizdžius ar paslėptus sistemos pažeidžiamumus, labai svarbu mokytis iš praeities ir dabartinės padėties. Tai apima duomenis apie praeities įvykius ir jų poveikį, taip pat tendencijas (žr. 1.5 etapą, skirtą duomenų šaltiniams), taip pat sudėtingų sąveikų, kurios dažnai būna netikėtos, naratyvus.
Dabartinė klimato padėtis ir būsimų tendencijų prognozės, susijusios su įvairiais klimato kintamaisiais irpavojais (pvz., vidutine temperatūra, karščio dienomis, intensyviais krituliais, sniego danga), remiantis įvairiais klimato scenarijais, pavyzdžiui, bendrais socialiniais ir ekonominiais keliais, kuriuos IPCC patvirtino savo 6-ojoje vertinimo ataskaitoje (AR6). Žr. 1.5 etapą „Poveikis klimatui Europoje“.
Būsimos rizikos modeliavimas arba scenarijai. Kai kurioms su klimatu susijusios rizikos kategorijoms, pavyzdžiui, su vandeniu susijusiai rizikai arba su žemės ūkiu susijusiai rizikai, taikomi modeliavimo metodai. Būsimas vandens prieinamumas arba tikėtinas derlius gali būti modeliuojamas taikant modelius, atsižvelgiant į skirtingus klimato scenarijus. Tačiau atliekant tokį modeliavimą dažniausiai apsiribojama fiziniu pavojaus poveikiu ir visapusiškai neatsižvelgiama į pažeidžiamumo veiksnius. Todėl jie turėtų būti aiškinami kaip pakaitiniai rodikliai, rodantys, kas galėtų įvykti, ir turėtų būti papildyti tolesnėmis ekspertų žiniomis.
Duomenys ir informacija apie poveikį ir pažeidžiamumą, nustatytus atsižvelgiant į konkrečią riziką. Tai apima duomenis apie dabartines socialines ir ekonomines sąlygas, pavyzdžiui, gyventojų tankį ar amžiaus struktūrą, tačiau taip pat gali apimti kokybinę informaciją, pavyzdžiui, apie institucinius gebėjimus susidoroti su konkrečia rizika. Taip pat žr.ETC/CCA techninį dokumentą Nr. 2/2021 „Teisinga pertvarka prisitaikymo prie klimato kaitos kontekste“.
Būsimas socialinis ir ekonominis vystymasis bei kiti su klimatu nesusiję veiksniai ir didžiosios tendencijos, pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai, išteklių naudojimas ar rinkos tendencijos, daro didelę įtaką pažeidžiamumui dėl klimato kaitos. Nors dažnai sunku gauti informacijos apie galimą būsimą socialinį ir ekonominį vystymąsi, tokios tendencijos dažnai yra tokios pat svarbios rizikai kaip ir pati klimato kaita. Pavyzdžiui, tikėtina, kad ateityje su karščiu susijusių sveikatos problemų rizika didės ne tik dėl dažnesnių ir intensyvesnių karščio bangų, bet ir dėl didėjančio miestų gyventojų skaičiaus bei gyventojų senėjimo.

IV. Atlikti kiekvienos konkrečios rizikos vertinimą

Yra įvairių metodų, kaip iš informacijos fondo pereiti nuo III etapo prie kiekvienos konkrečios rizikos vertinimo. Svarbiausia suprasti, kad kiekvienas rizikos vertinimas yra pagrįstas verte, o tai reiškia, kad nėra "objektyvios rizikos". Rizika visada vertinama pagal sutartas vertes arba tikslus. Todėl rizika dažniausiai išreiškiama kokybine skale, pvz., „maža, vidutinė, didelė“. Net nėra standartinio apibrėžimo, ką reiškia "didelė" rizika. Vertės nustatymas turi būti rizikos vertinimo dalis ir dėl jo turi susitarti suinteresuotosios šalys. Didelę riziką būtų galima apibrėžti, pavyzdžiui, kaip didelę tikėtiną žalą, susijusią su rizika, t. y. ekonominę, ekologinę, funkcinę, su žmonių sveikata susijusią ar kultūrinę žalą.

Taikant labiau duomenimis grindžiamus, principu „iš viršaus į apačią“ pagrįstus ir erdviškai aiškius metodus, nustatytas metodas yra visą rizikos vertinimą grįsti rodikliais. Tada nustatomi atskirų veiksnių ir sudedamųjų dalių rodikliai, kurie vėliau sujungiami į sudėtinius rodiklius. Šis metodas, viena vertus, naudingas atliekant didelio masto vertinimus daugelyje padalinių (pvz., rajono savivaldybėse), yra skaidrus ir atkartojamas. Kita vertus, reikia priimti daug subjektyvių sprendimų, kaip duomenis ir informaciją paversti rodikliais ir kaip juos apibendrinti.

Atliekant daugiau vietos rizikos vertinimų pagal principą „iš apačios į viršų“, dažnai labiau tinka taikyti dalyvaujamojo vertinimo metodą, grindžiamą III etapo duomenimis ir informacijos telkiniu. Atliekant vertinimą vis dar galima vadovautis IPCC ir poveikio grandinių logika, atskirai įvertinant pavojaus, pažeidžiamumo ir poveikio komponentus. Galutinio vertinimo procedūra gali būti konsensusu grindžiamas metodas arba balsavimo metodas. Dažnai diskusija dėl atskirų elementų svarbos ir konkrečių pažeidžiamumo aspektų laikantis konsensusu grindžiamo požiūrio pradeda diskusiją dėl prisitaikymo prie klimato kaitos galimybių.

Abiem atvejais rezultatas (grindžiamas rodikliais „iš viršaus į apačią“ ir konsensuso „iš apačios į viršų“ pagrindais) yra toks:

aprašomasis kiekvienos konkrečios rizikos aprašymas, įskaitant procesus ir veiksnius, dėl kurių kyla ši rizika, buvusios ir dabartinės padėties aprašymas, atskirų veiksnių ir konkrečios rizikos galimos raidos ateityje perspektyva.
konkretų kiekvienos rizikos (pvz., mažos, vidutinės, didelės) vertinimą kiekvienu pasirinktu laikotarpiu (pvz., dabartinė padėtis, amžiaus vidurys, amžiaus pabaiga). Jei vertinimai grindžiami rodikliais, rezultatus taip pat būtų galima pavaizduoti kaip rizikos žemėlapius. Tačiau net ir taikant principą „iš apačios į viršų“, žemėlapiai yra naudingi siekiant iliustruoti erdviniu požiūriu aiškią informaciją apie tam tikrus konkrečios rizikos aspektus arba pagrindinius komponentus ir veiksnius.
vertinimo neapibrėžties ir rezultatų patikimumo lygio aprašymas (žr. 2.5 etapą).

V. Nustatyti visa apimančią riziką ir rizikos židinius

Paskutinis kiekvieno rizikos vertinimo etapas, bent jau tuo atveju, jei vertinama daugiau nei viena rizika, turėtų būti atskirų rizikos rūšių sąveikos analizė. Pagrindinis tikslas – nustatyti erdvinius arba teminius migrantų antplūdžio valdymo centrus, kuriems kyla daugiau nei viena rizika. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, miestų konglomeratai, kuriems ypač didelį poveikį daro su karščiu susijusi rizika, taip pat pluviniai potvyniai ir upių potvyniai, kurie daro didelį poveikį (didelis gyventojų tankumas) ir yra labai pažeidžiami (didelė pažeidžiamų asmenų dalis). Be to, tam tikra rizika yra susijusi su rizikos pakopomis. Pavyzdžiui, dėl nuošliaužų padarytos žalos rizikos gali kilti eismo blokados rizika. Tokie rizikos židiniai ir pakopinės rizikos zonos dažnai gali būti siejami su didele prisitaikymo prie klimato kaitos paklausa.

Be rizikos ir pažeidžiamumo, teigiamą poveikį (galimybes) gali lemti būsima klimato kaita. Pavyzdžiui, žemės ūkiui ir miškininkystei gali būti naudingas ilgesnis augimo sezonas. Tikėtina, kad bus sukurtos sąlygos, atitinkančios naujas verslo galimybes ir inovacijas, o vyriausybės gali reaguoti teikdamos tikslinę pradinę paramą.