Prancūzijos transporto infrastruktūros projektavimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo standartų pritaikymas

Klimato kaitos poveikis transporto tinklams, nepriklausomai nuo transporto rūšies, ateinantį šimtmetį gali dar labiau padidėti. Transporto tinklai turi būti pritaikyti atsižvelgiant į jų svarbą visuomenei ir ekonomikai. Prancūzijos nacionaliniame prisitaikymo prie klimato kaitos plane (2015 m.) pateikiamos įvairios numatomos klimato kaitos prognozės ir tendencijos; transporto sektoriams aktualesni klausimai, be kita ko, yra šie:

• Numatoma, kad vidutinė dienos temperatūra Prancūzijos metropolijoje nuo XX^{a. pabaigos iki XXI a.} pabaigos padidės 2–2,5 °C^pagal išmetamųjų teršalų scenarijų SRES B2. Pagal scenarijų SRES A2 temperatūra padidės maždaug 2,5–3,5 °C. Be to, tikimasi, kad dienų, kai temperatūra yra žemesnė už nulį, skaičius mažės, o dienos temperatūros svyravimai didės.
• Prognozuojama, kad laikotarpis, kuriam būdinga labai aukšta temperatūra ir sausra, bus intensyvesnis. Šios sąlygos taip pat padidins gaisrų riziką.
• Išmetamųjų teršalų scenarijų SRES B2 ir A2 prognozės rodo tendenciją mažinti kritulių kiekį pavasarį ir vasarą. Šis sumažėjimas, kuris pastebimas tik amžiaus pabaigoje pagal B2 scenarijų, įvyksta anksčiau ir yra didesnis pagal A2 scenarijų (apie -10 proc. apie 2050 m. ir -30 proc. apie 2090 m. vasaros sezonu). Nepriklausomai nuo scenarijaus, numatoma, kad šis sumažinimas labiausiai paveiks pietvakarių Prancūzijos regioną. Per šimtmetį, pradedant nuo 2030 m., sniego kritulių labai sumažės.
• Numatoma, kad ekstremalių kritulių atvejų sumažės, bet jų intensyvumas padidės.
• Numatoma, kad žiemą upių srautai didės, o vasaros sezono metu srautai bus dar mažesni; tikėtina, kad šios tendencijos skirsis priklausomai nuo baseinų. Metinis vidutinis požeminio vandens lygis turėtų mažėti, nors sezoniniai svyravimai vis dar neaiškūs.
• Vėjo energijos režimų pokyčiai yra labai neaiškūs, nes modelių rezultatai labai skiriasi.
• Jūros lygio prognozės yra neaiškios, ypač vietos lygmeniu. Šiame persvarstymo procese paliekama prielaida, kad jūros lygis iki 2100 m pakils 1 m.

Dėl šių klimato pokyčių transporto infrastruktūrai kyla konkrečių problemų, kurios bus sprendžiamos atnaujinant atitinkamus standartus. Tačiau atnaujinimo procesas yra sudėtingas dėl įvairių priežasčių:

• Sunku nustatyti, kaip klimato pokyčiai gali paveikti su klimatu susijusius kintamuosius, tradiciškai naudojamus transporto standartuose ir gairėse.
• Labai svarbu informuoti apie būtinybę numatyti klimato kaitos poveikį ir pritaikyti infrastruktūrą prie ilgalaikių pokyčių.
• didelis transporto standartų ir gairių skaičius; reikia nustatyti tvirtą jų peržiūros prioritetą ir pateikti bendras gaires.
• Reikia sukurti sinergiją su nuolatiniais techniniais transporto standartų ir gairių atnaujinimais ir klimato prognozėmis.

Pagrindiniai sistemingos standartų peržiūros tikslai yra šie:

• Transporto infrastruktūros techninius reikalavimus pritaikyti prie numatomų klimato pokyčių.
• Atlikti nešališką peržiūrą ir nustatyti peržiūros poreikius ir prioritetus.
• Visapusiškai spręsti transporto infrastruktūros atsparumo klausimus, įskaitant projektavimą, techninę priežiūrą ir eksploatavimą.
• Atnaujinti transporto standartuose paprastai naudojamus klimato parametrus ir rodiklius, kad būtų atsižvelgta į galimus Prancūzijos klimato pokyčius.

Prancūzijos transporto infrastruktūros projektavimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo standartų peržiūrą atliko DGITM sudaryta techninė darbo grupė, kurią sudarė įvairių transporto infrastruktūrų ir sistemų ekspertai: keliai, tiltai, žemės darbai, lynų keliai, geležinkeliai, aeronautikos, vandens kelių, jūrų ir uostų sektoriai. Apibendrinusi pagrindines trumpalaikes ir ilgalaikes klimato tendencijas, darbo grupė peržiūrėjo esamus Prancūzijos standartus, kad nustatytų tuos, kurie apima nuorodas į pagrindinius klimato elementus (pvz., "temperatūrą", "potvynį", "lietų", "vėjų"...), kurie ateityje gali pasikeisti. Tikrinant, remiantis duomenų bazėmis ir ekspertų nuomonėmis, daugiausia dėmesio skirta techniniams dokumentams; taip pat atsižvelgta į kai kuriuos norminius ir norminius dokumentus. Vėliau atrinkti standartai buvo suskirstyti į tris grupes, atsižvelgiant į poreikį juos peržiūrėti prisitaikymo prie klimato kaitos požiūriu:

• Tie, kurių nereikia peržiūrėti: techniniai informaciniai dokumentai ir atitinkami standartai, kuriems klimato kaita nedaro poveikio;
• Tie, kuriuos reikia peržiūrėti: techniniai informaciniai dokumentai, kuriems poveikį daro klimato kaita ir kuriuos jau reikia techniškai peržiūrėti, ir
• tiems, kuriems reikia tikslesnės informacijos apie susijusius klimato kintamuosius ir rodiklius, kad būtų galima nustatyti, ar juos reikia peržiūrėti ir kaip.

Kalbant apie trečiąją standartų grupę, turimos informacijos nepakanka, kad būtų galima įvertinti, ar reikia juos pritaikyti prie būsimų klimato pokyčių, todėl ateityje reikės atlikti tolesnius tyrimus. Toliau pateikiami keli kiekvienos kategorijos standartų pavyzdžiai:

• Standartai, kurių nereikia peržiūrėti: kelių eismo triukšmas, kelio kraštovaizdžio projektavimas, kelio drenažo gairės, rekomendacijos dėl konstrukcinio projektavimo (ribinės būklės) vandens telkiniuose.
• Standartai, kuriuos reikia peržiūrėti: kelio dangos projektavimas, vandens konstrukcijoms (sniegui, vėjui ir t. t.) skirtų bendrųjų veiksmų sąmata.
• Standartai, kuriuos reikia išsamiau paaiškinti klimato parametrams: naujų kelių projektavimas ir tiesimas, miesto kelių priežiūra, kelio dangų nusausinimas, kelio pylimų orientavimas, ilgų suvirintų bėgių klojimo principai.

Peržiūrėta apie šimtus techninių standartų (daugiau kaip 800 tik keliams). Tiems, kuriems reikia tiksliau suprasti susijusius klimato parametrus (3 kategorija), transporto ekspertai pateikė reikiamų patikslinimų sąrašą. Jie susiję su laiku (kai tikėtina, kad įvyks tam tikri klimato pokyčiai) ir paveiktomis vietovėmis arba su tiksliu tų pokyčių poveikiu kai kuriems infrastruktūros projektavimo parametrams (pasikartojimo dažnumui, intensyvumui, dienų skaičiui virš tam tikrų lygių ir t. t.).

Nors 2 kategorijos standartai jau peržiūrimi, 3 kategorijos standartai gali būti peržiūrimi tik tada, kai klimato ir meteorologijos ekspertai pateiks reikiamus paaiškinimus. Persvarstyti standartai bus priimti laikantis bendros procedūros, įskaitant visų susijusių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, ir vėliau įgyvendinti.

Transporto standarto peržiūrą kartu su DGITM (Infrastruktūros, transporto ir jūrų generaliniu direktoratu) atliko įvairios Prancūzijos vyriausybės techninės tarnybos: CEREMA (Centre d’Études et d’Expertise sur les Risques, l’Environnement, la Mobilité et l’Aménagement), CETU (Centre d’Études Techniques des Tunnels), STAC (Service Technique de l’Aviation Civile), STRMTG (Service Technique des Remontées Mécaniques et des Transports Guidés) ir įvairūs viešojo transporto vadybininkai: RFF ir SNCF (geležinkeliai), VNF (vidaus vandenų keliai) ir iš IFRECOR (pranc. Initiative Française pour les Récifs Coralliens). Ekspertai ir tyrėjai bus sutelkti klimato prognozėms apskaičiuoti ir standartams pritaikyti. Darbo grupė šiuo metu taip pat dalyvauja AFNOR koordinavimo grupės „Klimato kaita“ veikloje.

Šiuo veiksmu užtikrinamas novatoriškas požiūris į transporto infrastruktūros pritaikymą, nes juo bandoma taikyti vienodą metodiką, pagal kurią peržiūrimi standartai, taikytini (prisitaikymo prie klimato kaitos požiūriu) skirtingoms transporto rūšims ir skirtingiems etapams, pavyzdžiui, projektavimui, techninei priežiūrai ir eksploatavimui. Kiti sėkmės veiksniai yra šie:

• Bendradarbiavimas su klimato ekspertais ir meteorologijos tarnybomis. Klimato ir meteorologinės žinios yra labai svarbios siekiant apibrėžti būsimas klimato sąlygas ir suprasti jų pasekmes įvairiems transporto infrastruktūros elementams. Veiksminga partnerystė grindžiama vaisingu dialogu, kuriame klimato ekspertai supranta transporto infrastruktūros projektuotojų ir valdytojų informacijos poreikius, o transporto specialistai pritaiko savo praktiką prie faktiškai prieinamos klimato informacijos ir su ja susijusio netikrumo.
• Vidaus techninių žinių sutelkimas nacionalinėje administracijoje, įveikiant technines sritis.
• Pragmatiškas požiūris, kuriuo siekiama nustatyti aiškius peržiūros proceso prioritetus ir greitai pasiekti su pasirinktais prioritetais susijusių rezultatų.
• Skaidrumas, suteikiantis galimybę visoms suinteresuotosioms šalims susipažinti su darbo grupės parengta informacija ir pateiktomis rekomendacijomis.

Ribojantys veiksniai yra šie:

• Įvairioms transporto rūšims taikomų standartų turinio ir požiūrio nevienalytiškumas.
• Keletas standartų duomenų bazių. Sunku nustatyti visus standartus pagal su klimatu susijusius kintamuosius: absoliučiai būtina konsultuotis su daugeliu transporto ekspertų, kad būtų sudarytas standartų sąrašas ir jie būtų peržiūrėti.
• Aukšta techninės kompetencijos specializacija, dėl kurios sunku laikytis bendrų požiūrių, peržengiančių tradicines žinių bendruomenių sienas.
• Projektavimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo standartai grindžiami konkrečiomis su klimatu susijusių kintamųjų vertėmis, o klimato projekcijos dažnai pateikiamos kaip verčių intervalai.
• Prisitaikymas prie ilgalaikės klimato kaitos dažnai laikomas neprioritetiniu klausimu.

Informacijos apie išsamias išlaidas nėra; tačiau, kadangi peržiūros veiklą vykdė Prancūzijos vyriausybės techninės tarnybos, procesui nereikėjo didelių papildomų išteklių.

Tikimasi, kad pagrindinė nauda bus susijusi su ilgalaikiu transporto infrastruktūros eksploatavimo ir priežiūros išlaidų sutaupymu. Naujieji standartai pakeis esamus transporto infrastruktūros projektavimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo standartus. Galutinis šio proceso tikslas – užtikrinti, kad ilgą laiką (kartais 100 metų ar ilgiau) eksploatuojama transporto infrastruktūra galėtų tinkamai atlaikyti būsimų klimato ir ekstremalių meteorologinių reiškinių keliamas sąlygas.

Pagrindinė šios peržiūros teisinė sistema yra Prancūzijos nacionalinis prisitaikymo prie klimato kaitos planas, į kurį įtrauktas įgaliojimas Ekologijos, tvaraus vystymosi ir energetikos ministerijai (Direction Générale des Infrastructures de Transports et de la Mer) sudaryti šio veiksmo darbo grupę.

Darbo grupė turėtų tęsti darbą iki 2016 m., pradėti rengti kai kuriuos standartus ir nuspręsti, ar reikia peržiūrėti 3 kategorijos standartus, remiantis ekspertų paaiškinimais.

Persvarstyti standartai bus taikomi naujos infrastruktūros statybai ir esamos infrastruktūros modernizavimui bei techninei priežiūrai, o jos projektinė gyvavimo trukmė – 25–100 metų.

Marie Colin
CEREMA
110 rue de Paris - BP 214 - 77487 Provins Cedex
Tel.: +33 (0)1 60523261
E-mail: marie.colin@cerema.fr

Fabien Palhol
CEREMA
110 rue de Paris - BP 214 - 77487 Provins Cedex
Tel.: +33 (0)1 60523121
E-mail: fabien.palhol@cerema.fr 

Centre d’Études et d’Expertise sur les Risques, l’Environnement, la Mobilité et l’Aménagement (CEREMA)