Klimatui atsparūs kelių projektavimo, statybos ir priežiūros standartai

Kelių transportas yra labai svarbus viso pasaulio ekonomikai ir visuomenei. 2017 m. kelių transportas 28 ES valstybėse narėse sudarė 73,3 proc. viso sausumos krovininio transporto ir 80,1 proc. keleivinio transporto. siekiant užtikrinti nepertraukiamą kelių tinklo prieinamumą, reikia imtis priemonių, kad būtų padidintas kelių transporto infrastruktūros atsparumas ekstremalioms oro sąlygoms ir klimato kaitai, kuriomis kartu ir užtikrinant sinergiją turėtų būti sprendžiamos kitos problemos, su kuriomis susiduria kelių transportas, pavyzdžiui, laipsniškas jo augimas ir transporto taršos anglies dioksidu intensyvumo mažinimas pagal neutralaus anglies dioksido poveikio strategiją. 

Veiksmingas būdas padidinti kelių transporto atsparumą – nustatyti, parengti arba peržiūrėti ir vėliau įgyvendinti statybos ir projektavimo standartus. Ši veikla turėtų būti įtraukta į standartizuotą ir gerai aprašytą procesą, kuriuo siekiama padidinti bendrą kelių tinklo atsparumą. Kelių infrastruktūros pritaikymo sistema aprašyta ir išbandyta įgyvendinant projektą ROADAPT (Šiandieniniai keliai, pritaikyti rytojui). Prisitaikymo prie klimato kaitos sistema taip pat aptariama 2015 m. PIARC ataskaitoje, kurioje apibrėžiami keturi pagrindiniai etapai: 

1. Nustatyti aprėptį, kintamuosius, riziką ir duomenis, daugiausia dėmesio skiriant klimato kaitos scenarijams konkrečioje teritorijoje ir kelių turto poveikio ir jautrumo klimato kaitai analizei. 
2. Rizikos įvertinimas ir prioritetų nustatymas. Šis etapas apima pažeidžiamumo analizę, atliekamą siekiant nustatyti svarbiausius kelių infrastruktūros elementus. 
3. Prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimų ir strategijų rengimas ir atranka. Šiame etape apibrėžiamas prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių, nustatytų 1 ir 2 etapuose, nustatymas, atranka ir prioritetų nustatymas. 
4. Rezultatų integravimas į sprendimų priėmimo procesus. Visų pirma, 1–3 etapų rezultatai turėtų būti veiksmingai įtraukti į turto valdymo įrenginius, investicijų planus, eismo valdymo strategijas ir kitus strateginius dokumentus bei standartus. 

Kelių transporto priemonės, kurioms reikia peržiūrėtų patikrintų standartų, gali būti suskirstytos į šias kategorijas: 

Kelio danga 

Pagrindiniai pavojai kelio paviršiui, susiję su klimato kaita, priklausomai nuo klimato zonos, yra didelis karštis ir izoliacija, dažnesni smarkūs lietūs ir temperatūros svyravimai aplink užšalimo tašką. 

Labai aukšta temperatūra pasireiškia padidėjusia asfalto plyšimo, paraudimo ir kraujavimo iš bituminių paviršių ir (arba) krekingo rizika. Didėjant asfalto mišinio temperatūrai, rišiklio fazė praranda standumą, o negrįžtamos deformacijos, kurias sukelia statinė ar dinaminė eismo apkrova, kaupiasi greičiau. Galimi sprendimai yra šie: 

• Bituminio mišinio dizaino koregavimas (naudojant rišiklius su aukštesniu minkštėjimo tašku, įskaitant polimero bitumo modifikavimą, stipresnio agregato skeleto parinkimą); 

• kelio dangos konstrukcinės konstrukcijos reguliavimas (lanksčios, pusiau standžios ir standžios / kompozicinės konstrukcijos); 

• Didesnis betono naudojimas dėl didesnio atsparumo temperatūrai ir kitų privalumų (ilgesnis tarnavimo laikas, galimybė padidinti apkrovą, mažesnis priežiūros poreikis), nors ir šiek tiek didesnės pirkimo išlaidos. 

• Keičiant betono dangos mišinio konstrukciją, kad būtų sumažintas reikalingas vandens kiekis. 

• Padidinti kelio paviršiaus atspindį (albedo), pvz., ant kelio naudojant ryškius spalvotus elementus arba kelio paviršių atspindinčiąsias dangas. 

• Šaldymo šaligatviai su vandeniu. 

Pagrindinis dažnesnio intensyvaus kritulių kiekio poveikis yra vandens žala asfaltui, sumažėjusi apatinių dangos sluoksnių keliamoji galia ir sumažėjęs saugumas bei komfortas vartotojui (mažesnė trintis, mažesnis komfortas). Galimos prisitaikymo reakcijos, panašios į reakcijas, susijusias su temperatūros svyravimais ir dažnesniais užšaldymo ir atšildymo ciklais, yra šios: 

• Pralaidžios ir (arba) rezervuaro dangos naudojimas. Vanduo saugomas grindinio konstrukcijoje ir infiltruojamas į dirvožemį arba išleidžiamas drenažo sistema. 

• Naudojami akyti viršutiniai sluoksniai, kurie gali palengvinti vandens nutekėjimą į kelio šonus ir užkirsti kelią slydimui vandens srove. 

• Betoniniams paviršiams rekomenduojamas didesnis cemento kiekis ir mažesnis vandens cemento santykis. 

• Hidrofobinių dangų, tinkamų naudoti mikromechaninių ir (arba) kelio dangų lygiu, kūrimas. 

Kelių drenažo sistemos 

Drenažo sistemos pajėgumas turėtų būti pritaikytas prie intensyvesnių ir dažnesnių ekstremalių kritulių ir papildytas vandens sulaikymo įrenginiais (pvz., užtvankomis, rezervuarais) ir struktūrinėmis apsaugos priemonėmis (dulkėmis, pylimais). Pralaidų konstrukcija turėtų būti pritaikyta taip, kad per trumpą laiką būtų galima sutalpinti didesnį vandens kiekį. Nustatant drenažo sistemos pajėgumo struktūrą, reikėtų naudoti intensyvumo, trukmės ir dažnio kreives (IDF kreives), atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį, ir atnaujinti šias IDF kreives pagal kritulių charakteristikas, numatytas būsimuose klimato scenarijuose. 

Tiltai ir panaši infrastruktūra 

Pagrindiniai su klimato kaita susiję susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su esamų tiltų konstrukcijų projektavimu, statyba ir valdymu, yra dažnesni potvyniai, didesnis upių išleidimas, erozija ir šlaitų nestabilumas bei temperatūros svyravimai. Šiuo metu naudojami tiltų konstrukcijų standartai rodo didelį pasipriešinimą šiam poveikiui; vis dėlto šiuo metu vykdomi naujų klimatosauginio tinkamumo standartų moksliniai tyrimai. 

Augalija palei kelius 

Augmenija palei kelius padeda saugoti aplinką, visų pirma mažinti triukšmą ir taršą, taip pat gali atlikti prisitaikymo funkciją, pavyzdžiui, apsaugoti kelią nuo tiesioginių saulės spindulių. Kita vertus, netinkamas augalijos naudojimas kelyje gali būti eismo sutrikdymo rizikos veiksnys, kai įvyksta ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, ir taip pat gali turėti įtakos kelių eismo saugumui. Todėl rekomendacijos, kaip tiesti klimato kaitai atsparius kelius, apima brandžių medžių pakeitimą gyvatvorėmis (naudojant tam tikrai klimato zonai tinkamus ir labiau prie jos pritaikytus elastingus sumedėjusius augalus) ir augmenijos sodinimą pakankamu atstumu nuo kelio. 

Klimato kaita taip pat turės įtakos kelių priežiūrai, todėl į tai reikia atsižvelgti sprendžiant klimato kaitai atsparios kelių infrastruktūros klausimus. Dėmesys skiriamas visoms priežiūros paslaugoms, pvz., drenažo sistemų valymui ir priežiūrai, audrų padarytos žalos šalinimui, kelių valymui, šepečių genėjimui ir sniego bei ledo šalinimui. Prisitaikymo priemonių ir techninės priežiūros planavimo veiksmingumą galima tinkamai papildyti eismo telematikos elementais, visų pirma internetinėmis kameromis, meteorologinėmis stotimis, kelio apkrovos jutikliais ir pažangiomis telematikos sistemomis, kuriomis galima reguliuoti eismo srautą ir užkirsti kelią eismo spūstims. 

Kelių transporto pritaikymas yra vienas iš sprendimų, kuriais užtikrinamas verslo ir pramonės sektoriaus tiekimo grandinių tęstinumas. Pirmiau minėta klimato kaitos rizika daro poveikį su transportu susijusios tiekimo grandinės tęstinumui. Dėl tiekimo grandinės sutrikdymo galiausiai gali padidėti išlaidos, o tai gali turėti įtakos pirkėjui, tiekėjui ar visai tiekimo grandinei.  Transporto atsparumo užtikrinimas klimato kaitai atspariais keliais taip pat yra labai svarbus siekiant užtikrinti turizmo vietovių, kurios priklauso nuo turizmo, prisidedančio prie šio sektoriaus ekonominės plėtros, sujungiamumą. 

Dėl su potvyniais ir jūros lygio kilimu susijusio poveikio kelių transportui taip pat žr. prisitaikymo prie klimato kaitos galimybę „Plūdrūs arba iškilūs keliai“.