Klimatui atsparių kelių standartai

Kelių transportas yra labai svarbus viso pasaulio ekonomikai ir visuomenei. 2017 m. kelių transportas 28 ES valstybėse narėse sudarė 73,3 proc. viso sausumos krovininio transporto ir 80,1 proc. keleivinio transporto. siekiant užtikrinti nepertraukiamą kelių tinklo prieinamumą, reikia imtis priemonių kelių transporto infrastruktūros atsparumui ekstremalioms oro sąlygoms ir klimato kaitai didinti, kuriomis kartu ir užtikrinant sinergiją turėtų būti sprendžiami kiti uždaviniai, su kuriais susiduria kelių transportas, pavyzdžiui, laipsniškas jo augimas ir transporto taršos anglies dioksidu intensyvumo mažinimas pagal anglies dioksido poveikio neutralizavimo strategiją. 

Veiksmingas kelių transporto atsparumo didinimo būdas – nustatyti, parengti arba peržiūrėti ir vėliau įgyvendinti statybos ir projektavimo standartus. Ši veikla turėtų būti įtraukta į standartizuotą ir gerai aprašytą procesą, kuriuo siekiama padidinti bendrą kelių tinklo atsparumą. Kelių infrastruktūros pritaikymo sistema buvo aprašyta ir išbandyta įgyvendinant projektą ROADAPT (šiandienos keliai, pritaikyti ateičiai). Prisitaikymo prie klimato kaitos sistema taip pat aptariama PIARC ataskaitoje (2015 m.), kurioje apibrėžiami keturi pagrindiniai etapai: 

1. Nustatyti taikymo sritį, kintamuosius, riziką ir duomenis, daugiausia dėmesio skiriant konkrečios teritorijos klimato kaitos scenarijams ir kelių turto poveikio klimato kaitai ir jautrumo jai analizei. 
2. Rizikos vertinimas ir prioritetų nustatymas. Šis etapas apima pažeidžiamumo analizę, atliekamą siekiant nustatyti svarbiausius kelių infrastruktūros elementus. 
3. Atsakomųjų prisitaikymo veiksmų ir strategijų rengimas ir atranka. Šiame etape apibrėžiamas prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių, nustatytų 1 ir 2 etapuose, nustatymas, atranka ir prioritetų nustatymas. 
4. Rezultatų integravimas į sprendimų priėmimo procesus. Būtent 1–3 etapų rezultatai turėtų būti veiksmingai įtraukti į turto valdymo įrenginius, investicijų planus, eismo valdymo strategijas ir kitus strateginius dokumentus bei standartus. 

Kelių transporto priemones, kurioms taikomi peržiūrėti patikrinti standartai, galima suskirstyti į toliau nurodytas kategorijas. 

Kelių dangos 

Pagrindinė su klimato kaita susijusi rizika kelio paviršiui, priklausomai nuo klimato zonos, yra didelis karštis ir izoliacija, dažnesnis smarkus lietus ir temperatūros svyravimai aplink užšalimo tašką. 

Labai aukšta temperatūra pasireiškia padidėjusia asfalto raižymo, paraudimo ir kraujavimo iš bituminių paviršių ir (arba) krekingo rizika. Didėjant asfalto mišinio temperatūrai, rišiklio fazė praranda standumą, o negrįžtamos deformacijos, kurias sukelia statinė ar dinaminė eismo apkrova, kaupiasi greičiau. Galimi sprendimai yra šie: 

• bituminio mišinio konstrukcijos koregavimas (naudojant aukštesnės minkštėjimo temperatūros rišiklius, įskaitant polimerinį bitumo modifikavimą, stipresnio agregato skeleto parinkimą); 

• kelio dangos konstrukcinės konstrukcijos reguliavimas (lanksčios, pusiau standžios ir standžios / kompozicinės konstrukcijos); 

• Didesnis betono naudojimas dėl didesnio atsparumo temperatūrai ir kitų privalumų (ilgesnis tarnavimo laikas, galimybė padidinti apkrovą, mažesnis priežiūros poreikis), nors ir šiek tiek didesnės pirkimo išlaidos. 

• Pakeiskite betono dangos mišinio konstrukciją, kad sumažintumėte reikalingo vandens kiekį. 

• Padidinti kelio paviršiaus atspindį (albedo), pvz., ant kelio naudojant šviesius, spalvotus elementus arba kelio paviršių atspindinčias dangas. 

• Šaldymo šaligatviai su vandeniu. 

Pagrindinis intensyvaus kritulių kiekio padidėjimo poveikis yra asfalto vandens pažeidimas, mažesnis apatinių dangos sluoksnių guolių pajėgumas ir mažesnis naudotojo saugumas ir komfortas (mažesnė trintis, mažesnis komfortas). Galimos prisitaikymo reakcijos, panašios į tas, kurios susijusios su temperatūros svyravimais ir dažnesniais užšalimo ir (arba) atšildymo ciklais, yra šios: 

• Pralaidžių ir (arba) rezervuarinių šaligatvių naudojimas. Vanduo kaupiamas grindinio konstrukcijoje ir infiltruojamas į dirvožemį arba išleidžiamas drenažo sistema. 

• Naudoti akytus viršutinius sluoksnius, kurie gali palengvinti vandens nutekėjimą į kelio šonus ir užkirsti kelią vandens planavimui. 

• Betoniniams paviršiams rekomenduojamas didesnis cemento kiekis ir mažesnis vandens cemento santykis. 

• Hidrofobinių dangų, tinkamų naudoti mikromechaniniu ir (arba) dangos dangos lygiu, kūrimas. 

Kelių drenažo sistemos 

Drenažo sistemos pajėgumas turėtų būti pritaikytas prie didesnio ekstremalių kritulių intensyvumo ir dažnumo ir papildytas vandens sulaikymo įrenginiais (pvz., užtvankomis, rezervuarais) ir struktūrinėmis apsaugos priemonėmis (skydais, pylimais). Pralaidų konstrukcija turėtų būti pakoreguota, kad per trumpą laiką būtų galima pritaikyti didesnius vandens kiekius. Apibrėžiant drenažo sistemos pajėgumų struktūrą, turėtų būti naudojamos intensyvumo, trukmės ir dažnio kreivės (IDF kreivės), atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį ir atnaujinant šias IDF kreives pagal kritulių charakteristikas, numatytas būsimuose klimato scenarijuose. 

Tiltai ir panaši infrastruktūra 

Pagrindinės klimato kaitos problemos, susijusios su esamų tiltų konstrukcijų projektavimu, statyba ir valdymu, yra dažnesni potvyniai, didesnis upių išleidimas, erozija ir šlaitų nestabilumas bei temperatūros svyravimai. Šiuo metu naudojami tiltų konstrukcijų standartai rodo didelį atsparumą šiam poveikiui; vis dėlto vykdomi naujų klimato kaitai atsparių standartų moksliniai tyrimai. 

Augalija palei kelius 

Augmenija palei kelius prisideda prie aplinkos apsaugos, visų pirma mažina triukšmą ir taršą, taip pat gali atlikti prisitaikymo funkciją, pavyzdžiui, apsaugoti kelią nuo tiesioginių saulės spindulių. Kita vertus, netinkamas augalijos naudojimas palei kelią gali būti eismo sutrikimo rizikos veiksnys, kai vyksta ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, ir taip pat gali turėti įtakos kelių eismo saugumui. Todėl rekomendacijos dėl klimato kaitai atsparių kelių tiesimo apima brandžių medžių pakeitimą gyvatvorėmis (naudojant tam tikrai klimato zonai tinkamus ir prie jos labiau prisitaikiusius elastingus sumedėjusius augalus) ir augmenijos sodinimą pakankamu atstumu nuo kelio. 

Klimato kaita taip pat turės įtakos kelių priežiūrai, todėl į ją reikia atsižvelgti sprendžiant klimato kaitos poveikiui atsparios kelių infrastruktūros klausimus. Dėmesys turi būti skiriamas visoms priežiūros paslaugoms, pvz., drenažo sistemų valymui ir priežiūrai, audros padarytos žalos šalinimui, kelių valymui, šepečių genėjimui ir sniego bei ledo šalinimui. Prisitaikymo priemonių ir techninės priežiūros planavimo veiksmingumą galima tinkamai papildyti eismo telematikos elementais, visų pirma internetinėmis kameromis, meteorologinėmis stotimis, kelio apkrovos jutikliais ir pažangiomis telematikos sistemomis, galinčiomis reguliuoti eismo srautą ir užkirsti kelią eismo spūstims. 

Kelių transporto pritaikymas yra vienas iš sprendimų, kuriais užtikrinamas tiekimo grandinių tęstinumas verslo ir pramonės sektoriuje. Pirmiau minėta klimato kaitos rizika daro poveikį su transportu susijusios tiekimo grandinės tęstinumui. Dėl tiekimo grandinės sutrikimų galiausiai gali padidėti sąnaudos, o tai gali turėti įtakos pirkėjui, tiekėjui arba visai tiekimo grandinei.  Transporto atsparumo užtikrinimas klimato kaitai atspariais keliais taip pat yra labai svarbus siekiant užtikrinti susisiekimą su vietovėmis, kurios priklauso nuo turizmo, prisidedančio prie šio sektoriaus ekonominės plėtros. 

Dėl poveikio, susijusio su potvyniais ir jūros lygio kilimu kelių transporte, taip pat žr. pritaikymo galimybę Plūdrieji arba aukštesni keliai. 

Nustatant, rengiant ir įgyvendinant klimato kaitai atsparius kelių transporto infrastruktūros standartus turi dalyvauti įvairūs suinteresuotieji subjektai. Šį procesą paprastai inicijuoja ir koordinuoja už kelių transporto valdymą atsakingos administracijos ir (arba) agentūros. Šiuos dalykus moksliškai remia mokslinių tyrimų institucijos, dirbančios tvaraus vystymosi transporto srityje, pavyzdžiui, FEHRL (Europos nacionalinių greitkelių mokslinių tyrimų laboratorijų forumas), taip pat mokslinių tyrimų institutai, kurie specializuojasi klimato tyrimuose, kurie teikia įvesties duomenis rizikos ir pažeidžiamumo vertinimui. Nustačius naujus statybos standartus, juos įgyvendina inžinerinių statinių srityje dirbančios statybos įmonės.

Kadangi nauji arba peržiūrėti standartai įgyvendinami daugiausia rekonstruojant esamą arba statant naują infrastruktūrą, prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių veiksmingumas priklauso nuo kelių infrastruktūros plėtros planų. Kiti svarbūs sėkmės veiksniai yra išsamių pagrindinių žinių apie klimato kaitos riziką ir kelių tinklo pažeidžiamumą tam tikroje vietovėje prieinamumas ir kokybė, taip pat pakankami instituciniai, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai.

Naujų kelių tiesimas arba esamų kelių pritaikymas pagal naujus klimato kaitai atsparius standartus gali prieštarauti teritorinio vystymosi planams (pvz., būsto), kitoms sektorių strategijoms arba aplinkos apsaugos tikslams. Todėl pradiniame kelių projektavimo ir tiesimo etape reikia nustatyti ir išspręsti galimus konfliktus.

Išlaidos priklauso nuo dominančios teritorijos dydžio, kelių tinklo, su kuriuo susijusi prisitaikymo prie klimato kaitos intervencinė priemonė, ilgio, klimato kaitos rizikos, su kuria susiduria kelių transporto infrastruktūra, lygio ir konkrečių svarstomų prisitaikymo priemonių tipų. Finansavimo išteklius paprastai teikia kelių direkcijos; jos gali būti bendrai finansuojamos iš viešųjų biudžetų, skirtų prisitaikymui prie klimato kaitos ir infrastruktūros plėtrai, galbūt naudojant Europos finansines priemones. 

Tikimasi, kad pagrindinė nauda bus susijusi su kelių transporto tinklo junglumo ir eksploatavimo užtikrinimu, be kita ko, ekstremalių meteorologinių reiškinių ir pasikeitusių klimato sąlygų atveju, o tai turės teigiamą poveikį ekonominei gerovei, saugumui ir gerovei. Kelių tinklas yra labai svarbus krovininiam transportui: kelių tinklų gyvybingumo išsaugojimas išsaugo dabartinį prekybos gyvybingumą ir pramonės šakų, kurios priklauso nuo kelių tinklo, kad galėtų gabenti savo prekes savo klientams ir gauti prekių iš kitų bendrovių, pelningumą. Kadangi paskutinė atkarpa visada yra kelyje, kelių išsaugojimas yra ypač svarbus vežant prekes ir paslaugas, kurias reikia skubiai pristatyti į paskirties vietą. Pavyzdžiui, vaistai, medicinos reikmenys ir skubios pagalbos transporto veikla (greitosios pagalbos automobiliai, ugniagesiai, policija ir kt.), kurie, be kita ko, yra labai svarbūs nelaimių valdymui ir reagavimui į ekstremalias situacijas, kurias sukelia klimato kaita. Galiausiai tikimasi, kad ilgainiui bus sutaupyta transporto infrastruktūros eksploatavimo ir techninės priežiūros išlaidų.

Pagrindinis strateginis ES dokumentas, susijęs su transporto prisitaikymu prie klimato kaitos, yra Baltoji knyga dėl transporto „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“. Vienas iš šios strategijos tikslų – užtikrinti, kad ES finansuojamoje transporto infrastruktūroje būtų atsižvelgiama į energijos vartojimo efektyvumo poreikius ir klimato kaitos iššūkius (visos infrastruktūros atsparumą klimato kaitai). Nacionaliniu lygmeniu kelių transporto plėtros, jo tvarumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos klausimai sprendžiami nacionalinėse transporto strategijose, o kai kuriais atvejais nacionaliniuose prisitaikymo prie klimato kaitos planuose, kuriuose nustatomi kiekvieno sektoriaus prioritetai ir priemonės. Kelių transporto infrastruktūros projektavimo ir eksploatavimo techniniai standartai nustatyti nacionalinės teisės aktuose.

Laikas, kurio reikia visapusiškai peržiūrėti klimato kaitai atsparius kelių infrastruktūros standartus, gali skirtis nuo 1 iki 3 metų, priklausomai nuo šalies ir taikymo srities. Įgyvendinimas vietoje gali trukti nuo mėnesių iki kelerių metų, atsižvelgiant į statybos darbų dydį ir sudėtingumo lygį.

Peržiūrėtų standartų, taikomų naujos kelių infrastruktūros statybai ir esamos infrastruktūros atnaujinimui bei techninei priežiūrai, eksploatavimo trukmė paprastai yra nuo 25 iki 100 metų. Kelių infrastruktūros eksploatavimo trukmė yra keli dešimtmečiai, priklausomai nuo techninės priežiūros lygio ir eksploatavimo sąlygų (pvz., eismo apkrovos, gamtinių sąlygų ir kt.).