Prisitaikymo prie klimato kaitos strategija Grimselio regionui Šveicarijos Alpėse

Grimselio vietovei skirta prisitaikymo prie klimato kaitos strategija reaguojama į iššūkius, kylančius dėl i) klimato kaitos poveikio gamtinių pavojų potencialui ir ii) jau esamo socialinio, ekonominio ir socialinio bei kultūrinio pažeidžiamumo derinio.

Grimselio teritorijai būdingi dideli gravitaciniai ir hidrologiniai pavojingi procesai, tokie kaip uolienų kritimas, purvo srautai, liūčių procesai, nuošliaužos, griūtys ir potvyniai dėl pablogėjimo. Dėl amžinojo įšalo atšilimo ir ledynų atsitraukimo įvairios regiono dalys nukentėjo nuo didelių gamtinių pavojų, susijusių su masiniu judėjimu kiekvienais metais ir vis didesniu mastu pastaraisiais metais. Dėl temperatūros nulemto amžinojo įšalo linijos pakilimo, nuolaužų mobilizavimo dėl ledynų abliacijos, didėjančios smarkių liūčių tikimybės ir kylančios sniego linijos tikimasi, kad dideli masinio judėjimo įvykiai taps labiau tikėtini ir vasarą ateityje.

1864–2017 m. vidutinė metinė temperatūra Šveicarijoje jau padidėjo 2,0 °C, palyginti su 0,9 °C visame pasaulyje (CH2018, 2018). Remiantis naujausiais 2018 m. Šveicarijos klimato scenarijais (CH2018, 2018 ), iki XXI ^a. pabaigos vidutinė metinė temperatūra visoje Šveicarijoje gali padidėti iki 6,9 °C nuo ikipramoninės eros (5,4 °C, palyginti su 1981–2010 m. ataskaitiniu laikotarpiu) pagal išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo netaikant taršos mažinimo scenarijų RCP8.5. Pagal 2 °C reikalavimus atitinkantį klimato kaitos švelninimo scenarijų RCP2.6 tikėtina, kad atšilimas bus 2,1–3,4 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu (0,6–1,9 °C, palyginti su 1981–2010 m. laikotarpiu). Tikimasi, kad vasaros sezono metu bus dar stipresnis atšilimas. Ilgainiui dėl nesušvelnintos klimato kaitos (RCP8.5) vidutinis kritulių kiekis Šveicarijoje vasarą veikiausiai mažės, o žiemą didės. Priklausomai nuo regiono, prognozuojamas vidutinis žiemos kritulių kiekio padidėjimas 2100 m. svyruoja nuo +12 proc. iki +22 proc., o vidutinis vasaros kritulių kiekio sumažėjimas svyruoja nuo -10 proc. iki -24 proc. Apskaičiuota, kad pagal RCP8.5 scenarijų žiemą nulinio laipsnio lygis padidės 700–1050 metrų (palyginti su 1981–2010 m.). Dėl to tikėtina, kad sniego kiekis sumažės daugiau kaip -50 proc., o vidutinė žiemos sniego danga sumažės -80 proc. esant nedideliam iškilimui. Yra tvirtų įrodymų, kad krituliai bus dažnesni ir intensyvesni, ypač žiemos pusmečiu, o didžiausių įvykių intensyvumas rodo didžiausius pokyčius: prognozuojama, kad RCP8,5 kritulių kiekis per dieną trunkančius gausius kritulius su 100 metų grąžinimo intervalais iki 2100 m. padidės 10–25 %. Bendras didėjančio žiemos kritulių kiekio, didėjančio kritulių kiekio, o ne sniego, ir intensyvėjančių ekstremalių kritulių poveikis turės rimtų pasekmių potvynių ir kitų gamtinių pavojų procesų rizikai.

Šveicarijos nacionalinėje su klimatu susijusios rizikos ir galimybių analizėje (Köllner et al., 2017 ) nustatyta, kad dėl ledynų atsitraukimo ir amžinojo įšalo tirpimo masiniai judėjimai dažnėja ir (arba) plečiasi erdvėje, be kita ko, vietovėse, kurios anksčiau nebuvo paveiktos, o tai yra prioritetinė klimato kaitos rizika keliuose Šveicarijos regionuose, įskaitant Šveicarijos Alpes. Nesiimant prisitaikymo priemonių, mažėjantis nuolydžio stabilumas ir dažnesnis masinis judėjimas gali gerokai padidinti žalos žmonių gyvybei ir materialiniam turtui (pastatams, infrastruktūrai, netiesioginei žalai, vandens rezervuarų saugojimo pajėgumų sumažėjimui) riziką.

Grimselio vietovėje didelis šiuo metu dėl purvo srautų ir vietos potvynių tam tikrose savivaldybių teritorijų dalyse patiriamas probleminis spaudimas buvo svarbus veiksnys, paskatinęs pradėti rengti prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją. Vertindami būsimus iššūkius, dalyvaujantys suinteresuotieji subjektai padarė išvadą, kad tikėtina, jog įvairių hidrogravitacinių pavojų keliamos grėsmės didės vykstant klimato kaitai, įskaitant laikotarpių, kai gali kilti pavojus, pratęsimą iki vasaros sezono (Bender-Gàl et al., 2016). Dėl to kylanti rizika tiesiogiai veikia vienintelį kantoninį kelią, kuris yra pagrindinė viešojo transporto jungtis regione ir už jo ribų, antrinę kelių sistemą, pastatus ir gyvenvietes, tiekimo infrastruktūrą (geriamąjį vandenį, elektros linijas, telekomunikacijas) ir įrenginius, susijusius su hidroenergijos gamyba, kuri yra pagrindinis regiono ekonominis turtas.

Klimato kaitos poveikis gamtiniams pavojams yra glaudžiai susijęs su įvairiais regioninės plėtros klausimais šioje periferinėje kaimo vietovėje. Didėjanti rizika, susijusi su gamtinių pavojų procesais, sutampa ir sąveikauja su kitu išorės spaudimu ir socialinėmis bei ekonominėmis tendencijomis regione, dažnai jas dar labiau paaštrindama. Šie su klimatu nesusiję veiksniai yra šie: demografiniai pokyčiai (išvykimas iš kaimo vietovių, gyventojų senėjimas); gyvenviečių plėtros apribojimai dėl gamtinių sąlygų; riboti viešieji finansiniai pajėgumai struktūrinėms apsaugos priemonėms; susilpnėjęs gyventojų rizikos suvokimas (paveikiantis suvokiamą gyvenimo kokybę); patrauklumo turizmui ir užimtumo lygio priklausomybė nuo kelių jungties tęstinumo. Klimato kaitos sukelti gamtiniai pavojai daro įtaką šiems regioninės plėtros veiksniams, nes daro poveikį trims pagrindinėms tvarios regioninės plėtros sąlygoms ir kelia grėsmę būtinai jų pusiausvyrai, t. y.: i) transporto jungtims ir viešosios infrastruktūros patikimumui, ii) saugai ir iii) gyvenimo kokybei.

Pagal teminę veiksmų grupę „Gamtinių pavojų šalinimas“ parengta „Prisitaikymo prie klimato kaitos strategija Grimselio regione“ buvo vienas iš 31 bandomojo projekto, finansuoto per pirmąjį Šveicarijos federalinės prisitaikymo prie klimato kaitos bandomosios programos finansavimo etapą (2013–2017 m.). Pagal šią programą remiamas Šveicarijos nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos įgyvendinimas (Federalinė Taryba, 2012 m.), teikiant finansinę paramą novatoriškiems ir pavyzdiniams prisitaikymo prie klimato kaitos projektams kantonuose, regionuose ir savivaldybėse.

Bandomuoju projektu Grimselio regione buvo siekiama atkreipti regioninių subjektų dėmesį į klimato kaitos padarinius ir skatinti atitinkamų subjektų bendradarbiavimą įvairiais lygmenimis ir sektoriuose. Konkretūs tikslai buvo nustatyti prisitaikymo prie klimato kaitos galimybes, parengti subregioninę ilgalaikę prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, skirtą koordinuotai kovoti su gamtiniais pavojais, ir pasiekti, kad subjektai įsipareigotų ją įgyvendinti.

Strategijos dokumente daugiausia dėmesio skiriama keturioms strateginėms tvaraus regionų vystymosi klimato kaitos sąlygomis kryptims: i) galimybėms naudotis transportu, ii) gyvenimo kokybei, iii) saugai ir iv) komunikacijai. Šiems tikslams buvo nustatyti šie tikslai (Bender-Gàl et al., 2016):

1. Transporto infrastruktūra: Užtikrinamas tinkamas prieinamumas, atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos aspektus, o skirtingose kelio atkarpose galimos skirtingos eismo prieigos savybės.
2. Gyvenimo kokybė: Nepaisant klimato kaitos, vis dar įmanoma optimaliai išnaudoti regiono potencialą. Nepaisant klimato kaitos poveikio, migracijos tendencija nedidės, o jos pasekmės gyvenimo kokybei bus sušvelnintos.
3. Sauga: Gyvenimas savivaldybėse išlieka saugus, o gyventojai turi gerą saugumo jausmą. Rizika žmonėms ir turto vertė yra sumažinta iki minimumo.
4. Komunikacija: Komunikacija regione ir apie jį yra lengvai suprantama, tikslinga, tinkama kiekvieno sprendimų priėmimo lygmens poreikiams, reguliari, vykdoma tinkamu laiku ir aiškiai sutartais komunikacijos kanalais.

Be to, strategijoje nustatytos penkios svarbios sritys ir apibrėžti kiekvienos iš jų kokybiniai tikslai, kuriais siekiama klimato kaitos poveikiui atsparaus ir tvaraus regioninio vystymosi.

Grimselio regiono prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje (Bender-Gàl et al., 2016 ) pripažįstama, kad didėjanti rizika dėl klimato kaitos ir kitų vykstančių socialinių pokyčių yra glaudžiai tarpusavyje susijusi. Taigi ja susietai kovojama su prisitaikymu prie klimato kaitos ir tvariu regionų vystymusi (Steinemann et al., 2017). Atitinkamai strategijos veiksmų sritys yra iš dalies tiesiogiai susijusios su klimato kaitos sukeliamais gamtinių pavojų procesais ir iš dalies orientuotos ir į neklimato poveikį platesnei regioninei plėtrai. Taigi strategija siekiama užtikrinti klimato kaitos poveikiui atsparią regioninę plėtrą gamtinių pavojų ir rizikos valdymo kontekste.

Remiantis esamos padėties, numatomų pokyčių, su tuo susijusių būsimų iššūkių ir galimų galimybių vertinimais, strateginiame dokumente (Bender-Gàl et al., 2016) apibrėžiamos strateginės kryptys ir šios penkios svarbios sritys: a) pastatai, gyvenvietės ir įrenginiai; b) kantonų kelius ir infrastruktūrą; c) turizmas; d) užimtumas ir ekonominė plėtra; ir e) kaimo gyvenimas, socialiniai ir kultūriniai aspektai bei kraštovaizdis. Kiekvienai svarbiai sričiai nustatomos, įvertinamos galimos veiksmų sritys ir nustatomi jų prioritetai, todėl sudaromas šešių konkrečių priemonių portfelis. Jie apibrėžiami operatyviai, įskaitant atsakomybę, darbo etapus, pažangos rodiklius ir kt. Priemonės yra skirtingų tipų ir adresų: institucinė aplinka, žinių bazės tobulinimas, gyvenviečių kūrimas, komunikacija, rinkodara ir indėlis į techninį sprendimą. Nustatytos šios priemonės:

• Grimselio regiono prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos iniciatyvinio komiteto įsteigimas: sudaryti iniciatyvinę grupę ir apibrėžti jos užduotis bei įgaliojimus, kad būtų užtikrintas priemonių įgyvendinimas, stebėsena ir pažanga;
• Nenaudojamo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pertvarkymas (Guttannen savivaldybė, Bodeno kaimelis): Sukurti naują būsto erdvę, pritraukti naujų gyventojų ir skatinti į vidų orientuotą gyvenviečių plėtrą, kad būtų užtikrintas socialinis ir kultūrinis kaimo gyvenimas ir išsaugotas teritorijos, kaip gyvenamosios erdvės, patrauklumas, nepaisant klimato kaitos sunkumų. Šia priemone reaguojama į numanomą saugos ir gyvenimo kokybės praradimą dėl klimato kaitos sukeltų gamtinių pavojų ir siekiama kovoti su migracija, kurią skatina kintantis gyventojų rizikos suvokimas.
• Keitimosi duomenimis ir informacija apie gamtinius pavojus gerinimas: Infrastruktūros ir procedūrų, skirtų keistis duomenimis ir informacija apie gamtinius pavojus iš įvairių šaltinių ir juos tvarkyti bei teikti ekspertams ir visuomenei, sukūrimas. Tai padės regioniniams subjektams įveikti riziką.
• Pasirengimas galimai naujai geležinkelio jungčiai: Šia priemone siekiama prisidėti prie neseniai vykusių politinių diskusijų dėl planų tiesti naują siaurąjį geležinkelį, susietą su aukštos įtampos elektros linija, 20 km ilgio tunelio sistemoje, einančioje į šiaurę ir pietus po Grimselio perėja. Projektas yra „klimatui atspari“ alternatyva pavojingam kantonų keliui. Įvertinamas galimas projekto poveikis regionui ir gamtinių pavojų poveikis jam ir į jį atsižvelgiama priimant sprendimus.
• Turizmui skirtos komunikacijos krizės atveju gerinimas. Parengti ir įgyvendinti specialiai pritaikytą komunikacijos koncepciją, kad turistinėms naudotojų grupėms būtų laiku, tiksliau ir veiksmingiau perduodama informacija apie pavojingus įvykius.
• Gamtinės aplinkos ir dinamiškų procesų rinkodara: Kurti turizmo produktus, kurie reklamuoja kraštovaizdį ir gamtinę aplinką kaip regioninį turtą. Tai taip pat padeda didinti svečių informuotumą apie gamtinių pavojų procesus ir geriau suprasti neatidėliotinas priemones, pavyzdžiui, kelių uždarymą.

1 įgyvendinimo priemonė), strategija buvo struktūriškai įtvirtinta regione, jau 2016 m. įsteigiant iniciatyvinę grupę. Iniciatyvinė grupė yra naujai sukurtos strategijos įgyvendinimo valdymo tvarkos, grindžiamos esamomis regiono institucinėmis struktūromis ir apimančios centrinį koordinavimą ir decentralizuotą atsakomybę, dalis. Ją sudaro svarbios institucijos, kurios dalyvavo rengiant strategiją ir kurioms pirmininkauja Regionalkonferenz Oberland-Ost – institucija, atsakinga už regioninės politikos koordinavimą ir veikianti kartu su savivaldybių, kantonų ir federalinėmis valdžios institucijomis. Rengiant strategiją dalyvaujantys subjektai įsipareigojo įgyvendinti strategiją pasirašydami ketinimų deklaraciją.

Iki 2018 m. pabaigos matyti, kad kitų priemonių įgyvendinimas yra nevienareikšmis, o jų įgyvendinimo padėtis svyruoja nuo užbaigto iki vykdomo iki patiriamų sunkumų: Gamtinių pavojų procesų turizmo valorizacija (6 priemonė) sėkmingai vykdoma ir į regioną vyksta universitetiniai kursai, mokslinės ekskursijos ir lankytojų pažintiniai vizitai iš kitų žemynų. Geresnis pagrindinių regiono infrastruktūros operatorių keitimasis duomenimis apie gamtinius pavojus (3 priemonė) vyksta labai sėkmingai ir davė reikšmingų rezultatų, pvz., susijusių su perteklinių stebėsenos struktūrų ištaisymu, bendru atskirų operatorių valdomų duomenų bazių naudojimu ir bendrais naujų stebėsenos sistemų viešaisiais pirkimais. Parengti ir atsakingiems sprendimus priimantiems asmenims perduoti argumentai, susiję su naujos geležinkelio jungties planais (4 priemonė), tačiau dėl federalinio lygmens politinių sprendimų statybos projektas atidėtas vėlesniam laikui. 2 ir 5 priemonių įgyvendinimas šiuo metu vėluoja arba yra sustabdytas, nes pasikeitė esminės pagrindinės sąlygos (nauja savivaldybės valdžia, asmeniniai už priemonę atsakingo subjekto pokyčiai).

„Prisitaikymo prie klimato kaitos strategija Grimselio regione“ buvo parengta 2014–2016 m. vykdant dalyvaujamąjį procesą. Nustatyta, kad visų susijusių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir platus svarbių institucinių subjektų atstovavimas darbo grupėje yra pagrindinis projekto sėkmės veiksnys (Steinemann et al., 2016). Visų pirma, dalyvavimo procese pavyko suburti įvairių lygmenų sektorių subjektus, kurie iki tol gana fragmentiškai vykdė atskiras rizikos valdymo strategijas. Proceso organizavimą sudarė projekto vadovybė, darbo grupė, išorės ekspertas, su kuriuo sudarytos subrangos sutartys, ir Federalinis aplinkos biuras (FOEN), kaip finansavimo programos koordinatorius. Proceso valdymo grupei vadovavo Regionalkonferenz Oberland-Ost, kuri taip pat veikė kaip projektą vykdanti institucija, ir ją sudarė kantonų administracijos (Oberingenieurkreis I) ir vienos savivaldybės inžinerinio biuro atstovai. Kiti darbo grupėje atstovaujami partneriai buvo visos savivaldybės, atitinkami kantonų biurai ir viešieji bei privatieji subjektai, atstovaujantys pagrindiniams regioniniams sektoriams – energetikos pramonei, transporto infrastruktūrai, turizmui ir žemės ūkiui. Išorės konsultantas buvo atsakingas už procesų valdymą, susitikimų palengvinimą ir ekspertų konsultacijas. Papildomas konsultacijas ir ekspertines žinias teikė finansavimo įstaigos FOEN prisitaikymo prie klimato kaitos pareigūnas.

Strategija buvo parengta remiantis praktiniu seminaru grindžiamu procesu, kurį sudarė penki etapai. Pradedant įvadiniu renginiu 2014 m. gegužės mėn. ir baigiant baigiamuoju renginiu 2016 m. sausio mėn., iš viso surengti šeši praktiniai seminarai. Jie padėjo nustatyti ir apsvarstyti subjektų poreikius ir problemų suvokimą, sisteminę tarpusavio priklausomybę, veiksmų poreikius ir galimybes, galimus konfliktus, strategijos rengimą, prioritetus ir strategines kryptis, bendrus tikslus ir konkrečias priemones. Praktiniai seminarai buvo parengti ir vėliau apdoroti parengiant informacinius dokumentus, kurie palaipsniui tapo galutiniu strateginiu dokumentu.

Dvišalės tiriamosios derybos, ypač prieš pirmąjį praktinį seminarą, pasirodė esančios labai naudingos siekiant išsiaiškinti tikrąją probleminę padėtį ir susisteminti diskusiją praktinių seminarų metu. Šie pokalbiai tam tikru mastu papildė praktinius seminarus, jei dėl ribotų laiko išteklių visi dalyviai negalėjo visapusiškai išreikšti savo susirūpinimo. „Pasaulio kavinės“ formatas pasirodė esąs ypač tinkamas būdas palengvinti diskusijas mažose grupėse praktiniuose seminaruose. Aktyvus dalyvavimas procese ir teigiamas identifikavimas su jo rezultatais buvo skatinamas kviečiant dalyvius prisidėti, pvz., prie savo interesų grupės ateities vizijos, ir jiems paskiriant atsakomybę už priemonių rengimą.

Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo procesas buvo labai svarbus siekiant užtikrinti tinkamą priemonių pusiausvyrą nepalankiausių sąlygų srityje, apimančioje strateginius tikslus. Tai apėmė priimtino rizikos lygio ir tinkamo saugos, prieinamumo ir gyvenimo kokybės lygio suderinimą. Iš įgytos patirties (Steinemann et al., 2016) proceso vadovai daro išvadą, kad vien mokslinių faktų nepakanka susijusiems sprendimams priimti, tačiau būtina parengti bendras pozicijas kolektyvinio svarstymo procese keičiantis skirtingomis nuomonėmis ir problemų suvokimu.

Šveicarijos prisitaikymo prie klimato kaitos bandomosios programos (FOEN, 2017 m.) koordinatoriai mano, kad Grimselio regionui skirta prisitaikymo prie klimato kaitos strategija yra sėkmingas ir geros praktikos projektas. Tai vienas iš nedaugelio bandomųjų projektų, kurie neapsiribojo žinių bazės gerinimu ar paramos priemonių kūrimu ir kuriais buvo siekiama nustatyti konkrečias prisitaikymo prie klimato kaitos galimybes, suformuluoti jas regioniniu lygmeniu įtvirtintoje strategijoje ir pasirengti praktiškai ją įgyvendinti. Galima nustatyti šiuos pagrindinius sėkmės veiksnius, susijusius su skirtingais aspektais (Steinemann et al., 2016):

Sėkmės veiksniai, susiję su išorinėmis pagrindinėmis sąlygomis:

• Pastaraisiais metais ankstesni pavojingi įvykiai sukėlė problemų projekto pradžioje, o tai padėjo suvokti, kad reikia imtis veiksmų, ir padidino norą pradėti regioninį prisitaikymo procesą.
• Pakartotinis vietos potvynių rizikos vertinimas strategijos rengimo proceso metu reiškė, kad rizika buvo ne tokia didelė, kaip manyta iš pradžių, o tai palengvino dalyvaujančių subjektų problemų suvokimą. Nors tokia dinamika gali būti laikoma dviprasmiška, vietos rizikos suvokimo pokyčiai palengvino strategijos proceso apimties perkėlimą iš gana siauro dėmesio (struktūrinėms) rizikos valdymo priemonėms į daug platesnes regioninės plėtros perspektyvas.
• Geras regioninių duomenų apie gamtinių pavojų procesus prieinamumas šiuo metu ir ateityje buvo palanki išankstinė sąlyga.
• Pradėti rengti strategiją ir pasirinkti teminius židinius pagal principą „iš apačios į viršų“ paskatino regiono subjektai ir jų regioniniai poreikiai.
• Federalinis finansavimas pagal bandomąją programą buvo palankus. Ji parodė politinę valią ir prisitaikymo prie klimato kaitos svarbą aukštesniu valdžios lygmeniu.
• Bendra Šveicarijos tradicija, kad gyventojai atlieka stiprius pilietinius vaidmenis ir tuo pačiu metu yra įpratę atlikti įvairius visuomeninius vaidmenis, buvo derlingas dalyvaujamosios politikos formavimo pagrindas.

Su strategijos rengimo procesu susiję sėkmės veiksniai:

• Platus atitinkamų regioninių subjektų iš įvairių lygmenų ir regioniniu požiūriu svarbių ekonomikos sektorių, įskaitant pagrindinius subjektus, turinčius gerą reputaciją ir labai patikimus regione, dalyvavimas. Tai taip pat užtikrino, kad strategija būtų plačiai priimta.
• Tvirtas proceso vadovų įsipareigojimas ir didelė dalyvaujančių subjektų motyvacija. Dalyvių nuosavybė buvo skatinama jiems paskirstant atsakomybę už priemonių rengimą.
• Išorės konsultantų dalyvavimas užtikrino profesionalų projektų valdymą, patrauklų praktinių seminarų palengvinimą ir veiksmingą pasirengimą posėdžiams bei jų eigą.
• Suteikus procesui teminio lankstumo, buvo galima reaguoti į išorės pagrindinių sąlygų pokyčius ir atverti kūrybinę veiksmų laisvę.
• Dalyvaujantys subjektai įsipareigojo įgyvendinti strategiją pasirašydami ketinimų deklaraciją.

Sėkmės veiksniai, susiję su strategijos turiniu:

• Labai svarbus sėkmės veiksnys buvo tai, kad su klimatu susiję gamtiniai pavojai buvo šalinami platesniame regioninės plėtros kontekste, visapusiškai atsižvelgiant į jų sąveiką su visuomenės pokyčiais ir socialiniais bei ekonominiais regioniniais iššūkiais.
• Palankiai vertinta tai, kad taip pat atsižvelgta į klimato kaitos ir visuomenės prisitaikymo prie jos teikiamas galimybes. Pavyzdžiui, viena iš priemonių siekiama pasinaudoti dinamiškais kraštovaizdžio procesais, kuriuos formuoja kintančios klimato sąlygos, parduodant juos kaip turizmo turtą.
• Strategijos procesas buvo institucionalizuotas sukuriant naują jos įgyvendinimo valdymo struktūrą (vadovaujančiąją grupę su įgaliojimais).

Tam tikru mastu ribojantis veiksnys buvo tai, kad grupinis darbas su klimato kaitos scenarijais seminaro proceso metu nebuvo sėkmingas. Pradinė idėja buvo diferencijuoti problemų vertinimus ir prisitaikymo galimybes pagal skirtingus klimato kaitos scenarijus (silpną, vidutinį, stiprų), kad būtų atsižvelgta į netikrumą. Tačiau paaiškėjo, kad šis požiūris buvo pernelyg sudėtingas. Vietoj to, dalyviai parengė bendrus būsimų pokyčių, vykstančių vykstant klimato kaitai (dabartinė padėtis gerėja, blogėja arba išlieka pastovi), bendros krypties vertinimus, kurie nebuvo susieti su konkrečiu laikotarpiu.

Nors kai kurios priemonės įgyvendintos arba padaryta didelė pažanga, bendrųjų sąlygų pokyčiai šiuo metu daro neigiamą poveikį kitoms priemonėms arba riboja jų poveikį. Nepaisant parengiamųjų veiksmų, susijusių su nenaudojamų pastatų pertvarkymu (2 priemonė), vietos valdžios politiniai pokyčiai šiuo metu sustabdė procesą. Už 5 priemonę atsakingo subjekto darbuotojų kaita iki šiol uždelsė jos įgyvendinimą. Su nauja Grimselio geležinkelio linija (4 priemonė) susijusių argumentų visuma buvo užbaigta ir argumentuota už projektą, tačiau federalinė vyriausybė per tą laiką sumažino jo prioritetą.

Grimselio regiono prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos rengimas buvo vienas iš projektų, finansuotų pagal Šveicarijos federalinę bandomąją prisitaikymo prie klimato kaitos programą. Pirmuoju finansavimo etapu pagal bandomąją programą finansuotas 31 projektas, kurių bendra finansavimo apimtis – 7,7 mln. Šveicarijos frankų. Išskyrus papildomas priemones, vienam projektui vidutiniškai skiriama apie 200 000 Šveicarijos frankų.

Aprašoma kiekvienos strategijoje apibrėžtos priemonės nauda ir numatomi rezultatai, o finansavimo poreikiai apibūdinami kokybiškai, tačiau kiekybiškai neįvertinta nei nauda, nei sąnaudos. Iniciatyvinės grupės įsteigimas ir veikla nesukėlė jokių papildomų išlaidų, nes administravimas ir darbo laikas padengiami iš įprastų organizacijų narių biudžetų. Rengiant strateginį dokumentą nebuvo įmanoma įvertinti kitų priemonių išlaidų, nes daugeliu atvejų visiško priemonių įgyvendinimo finansavimo poreikiai priklauso nuo pirmųjų įgyvendinimo etapų rezultatų (pvz., paaiškinant tikslius įvairių naudotojų grupių poreikius, susijusius su planuojamu gamtinių pavojų duomenų centru). Atitinkamai išlaidų apskaičiavimas kartais yra laipsniško priemonių įgyvendinimo plano dalis.

Kokybiniai sąnaudų ir naudos aspektai atliko svarbų vaidmenį rengiant strategiją ir yra kelių priemonių pagrindas. Pavyzdžiui, kelių infrastruktūros apsauga nuo gamtinių pavojų ir prieigos prie eismo kokybės gerinimas ribojami dėl ribotų viešųjų finansinių išteklių. Dabartinis viešojo kelių valdymo režimo dėmesys pavojingų zonų stebėsenai ir atkūrimo priemonių parengimui žalos atveju turės būti išlaikytas, nes didesnių struktūrinės apsaugos priemonių finansavimas yra neįmanomas. Panašūs sąnaudų ir naudos santykiai įtampos tarp rizikos prevencijos (tinkamo apsaugos lygio) ir priimtinos rizikos (priimtino rizikos lygio) srityje prisideda prie daugelio uždavinių, kuriuos siekiama spręsti strategija.

Strateginio dokumento turinys ir jame apibrėžtos prisitaikymo priemonės sklandžiai siejasi su atitinkamais savivaldybių, kantonų ir federaliniais teisės aktais.

Priemonių rinkinys pradėtas įgyvendinti 2016 m., t. y. iš karto po to, kai buvo baigtas rengti strateginis dokumentas ir baigtas parengiamojo finansavimo bandomasis projektas. Strategijos, kaip institucinės priemonės, įgyvendinimo iniciatyvinė grupė buvo įsteigta jau 2016 m. Kai kurios priemonės pagal savo pobūdį yra gana neterminuotos, o kelių kitų priemonių įgyvendinimas iš pradžių buvo planuojamas iki 2018 m. pabaigos. Kadangi kai kurios iš šių priemonių vėluoja arba susiduria su sunkumais, iniciatyvinė grupė gali pakeisti jų tvarkaraštį arba jas peržiūrėti.

Strategijoje apibrėžtos priemonės daugiausia yra ne struktūrinės, o labiau orientuotos į procesą ir jomis siekiama formuoti klimato kaitai atsparios ir tvarios regioninės plėtros sąlygas ir ilgalaikius procesus. Todėl jų „gyvenimo trukmei“ netaikomas atskiras laiko intervalas.

Regionalkonferenz Oberland-Ost
Jungfraustrasse 38, Postfach 312, 3800 Interlaken
Email: region@oberland-ost.ch  
Homepage: https://www.oberland-ost.ch 

Oberingenieurkreis I, Tiefbauamt des Kantons Bern
Schlossberg 20, 3602 Thun 
Homepage: www.bve.be.ch/tba 

Bandomasis projektas „Prisitaikymo prie klimato kaitos strategija Grimselio regione“, finansuojamas pagal Šveicarijos prisitaikymo prie klimato kaitos bandomąją programą (1-asis finansavimo etapas: 2013-2017)