Prisitaikymo prie klimato kaitos strategija Šveicarijos Alpių Grimselio regione

Grimselio regiono prisitaikymo prie klimato kaitos strategija reaguojama į iššūkius, kylančius dėl i) klimato kaitos poveikio gamtinių pavojų potencialui ir ii) jau esamo socialinio ir ekonominio bei socialinio ir kultūrinio pažeidžiamumo.

Grimselio vietovei būdingas didelis gravitacinių ir hidrologinių pavojų keliančių procesų, tokių kaip uolienų kritimas, purvo srautai, smarkūs procesai, nuošliaužos, griūtys ir potvyniai dėl pablogėjimo, poveikis. Dėl amžinojo įšalo tirpimo ir ledynų atsitraukimo įvairios regiono dalys nukentėjo nuo didelių gamtinių pavojų, susijusių su masiniu judėjimu, kasmet ir vis didesniu mastu pastaraisiais metais. Dėl temperatūros nulemto amžinojo įšalo linijos pakilimo, nuolaužų mobilizavimosi dėl ledynų abliacijos, didėjančios stiprių liūčių tikimybės ir didėjančios sniego linijos tikimasi, kad ateityje dideli masinio judėjimo įvykiai taps labiau tikėtini ir vasarą.

1864–2017 m. vidutinė metinė temperatūra Šveicarijoje jau padidėjo 2,0 °C, palyginti su 0,9 °C visame pasaulyje (CH2018, 2018). Remiantis naujausiais Šveicarijos 2018 m. klimato scenarijais (CH2018, 2018 ), iki 21-ojo amžiaus pabaigos vidutinė metinė temperatūra visoje Šveicarijoje gali padidėti iki 6,9°C nuo ikipramoninio laikotarpio (5,4 °C, palyginti su 1981–2010 m. ataskaitiniu laikotarpiu) pagal išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo netaikant išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo scenarijų RCP8.5. Pagal 2 °C reikalavimus atitinkantį klimato kaitos švelninimo scenarijų RCP2.6 tikėtina, kad atšilimas bus 2,1–3,4 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu (0,6–1,9 °C, palyginti su 1981–2010 m. laikotarpiu). Tikimasi, kad dar didesnis atšilimas įvyks vasaros sezono metu. Ilgainiui dėl nesumažintos klimato kaitos (RCP8.5) vidutinis kritulių kiekis Šveicarijoje vasarą sumažės, o žiemą padidės. Priklausomai nuo regiono, prognozuojamas vidutinis žiemos kritulių padidėjimas iki 2100 m. svyruoja nuo +12 % iki +22 %, o vidutinis vasaros kritulių sumažėjimas svyruoja nuo -10 % iki -24 %. Apskaičiuota, kad pagal RCP8.5 scenarijų nulinis laipsnis žiemą padidės 700–1050 metrų (palyginti su 1981–2010 m.). Dėl to tikėtina, kad sniego kiekis sumažės daugiau nei -50 %, o vidutinė žiemos sniego danga sumažės -80 % esant mažam pakilimui. Yra tvirtų įrodymų, kad gausios liūtys bus dažnesnės ir intensyvesnės, ypač žiemos pusmetį, o piko įvykių intensyvumas rodo didžiausius pokyčius: pagal RCP8.5 numatoma, kad kritulių kiekis per visą dieną trunkančius smarkius kritulius su 100 metų grąžos intervalais iki 2100 m. padidės 10–25 %. Bendras didėjančio žiemos kritulių kiekio, didėjančios kritulių, o ne sniego, dalies ir intensyvėjančių ekstremalių kritulių poveikis turės rimtų pasekmių potvynių rizikai ir kitiems gamtiniams pavojams.

Šveicarijos nacionalinėje su klimatu susijusios rizikos ir galimybių analizėje (Köllneret al., 2017 ) nustatyta, kad keliuose Šveicarijos regionuose,įskaitant Šveicarijos Alpes, didėjantis masinių judėjimų dažnumas ir (arba) erdvinis išplėtimas dėl ledynų traukimosi ir amžinojo įšalo tirpimo, įskaitant vietoves, kurios anksčiau nebuvo paveiktos, yra prioritetinė klimato kaitos rizika. Jei nebus imtasi prisitaikymo priemonių, tikėtina, kad mažėjantis šlaito stabilumas ir dažnesnis masinis judėjimas gerokai padidins žalos žmonių gyvybei ir materialiniam turtui (pastatams, infrastruktūrai, netiesioginei žalai, vandens telkinių saugojimo pajėgumų sumažėjimui) riziką.

Grimselio vietovėje didelis dabartinis probleminis spaudimas dėl purvo srautų ir vietos potvynių kai kuriose savivaldybių teritorijų dalyse buvo svarbus veiksnys, paskatinęs parengti prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją. Vertindami būsimus iššūkius, dalyvaujantys suinteresuotieji subjektai padarė išvadą, kad įvairių hidrogravitacinių pavojų keliamos grėsmės gali didėti vykstant klimato kaitai, įskaitant pavojų keliančių laikotarpių pratęsimą vasaros sezonui (Bender-Gàl et al., 2016). Dėl to kylanti rizika daro tiesioginį poveikį vieninteliam kantonų keliui, kuris yra pagrindinė viešojo transporto jungtis regione ir už jo ribų, antrinei kelių sistemai, pastatams ir gyvenvietėms, tiekimo infrastruktūrai (geriamasis vanduo, elektros linijos, telekomunikacijos) ir įrenginiams, susijusiems su hidroenergijos gamyba, kuri yra pagrindinis regiono ekonominis turtas.

Klimato kaitos poveikis gamtiniams pavojams yra glaudžiai susijęs su įvairiais regioninės plėtros šioje periferinėje kaimo vietovėje klausimais. Didėjanti gamtinių pavojų keliančių procesų rizika persidengia ir sąveikauja su kitais išoriniais veiksniais ir regione vyraujančiomis socialinėmis bei ekonominėmis tendencijomis, kurios dažnai jas didina. Šie su klimatu nesusiję veiksniai yra: demografiniai pokyčiai (migracija iš kaimo, gyventojų senėjimas); gyvenviečių plėtros apribojimai dėl gamtinių sąlygų; riboti valstybės finansiniai pajėgumai struktūrinėms apsaugos priemonėms; pablogėjęs gyventojų rizikos suvokimas (paveikiantis suvokiamą gyvenimo kokybę); patrauklumo turizmui ir užimtumo lygio priklausomybė nuo susisiekimo keliais tęstinumo. Klimato kaitos sukelti gamtiniai pavojai daro įtaką šiems regioninės plėtros veiksniams, darydami poveikį trims pagrindinėms tvarios regioninės plėtros prielaidoms ir keldami grėsmę būtinai jų pusiausvyrai, t. y.: i) transporto jungtys ir viešosios infrastruktūros patikimumas, ii) sauga ir iii) gyvenimo kokybė.

Pagal teminę veiksmų grupę „Gamtinių pavojų šalinimas“ parengta Grimselio regiono prisitaikymo prie klimato kaitos strategija buvo vienas iš 31 bandomojo projekto, finansuoto pagal pirmąjį federalinės Šveicarijos bandomosios prisitaikymo prie klimato kaitos programos finansavimo etapą (2013–2017 m.). Šia programa remiamas Šveicarijos nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos įgyvendinimas (FederalinėTaryba, 2012 m.),teikiant finansinę paramą novatoriškiems ir pavyzdiniams prisitaikymo prie klimato kaitos projektams kantonuose, regionuose ir savivaldybėse.

Bandomuoju projektu Grimselio srityje buvo siekiama atkreipti regioninių subjektų dėmesį į klimato kaitos padarinius ir skatinti atitinkamų subjektų bendradarbiavimą įvairiais lygmenimis ir sektoriuose. Konkretūs tikslai buvo nustatyti prisitaikymo galimybes, parengti subregioninę ilgalaikę prisitaikymo strategiją, skirtą koordinuotai kovoti su gamtiniais pavojais, ir pasiekti, kad subjektai įsipareigotų ją įgyvendinti.

Strategijos dokumente daugiausia dėmesio skiriama keturioms strateginėms tvarios regioninės plėtros klimato kaitos sąlygomis kryptims: i) galimybė naudotis transportu, ii) gyvenimo kokybė, iii) sauga ir iv) ryšiai. Šiems tikslams nustatyti šie tikslai (Bender-Gàlet al., 2016):

1. Transporto infrastruktūra: Užtikrinamas tinkamas prieinamumas, atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos aspektus, o skirtingos kelio atkarpos gali turėti skirtingas eismo prieigos savybes.
2. Gyvenimo kokybė: Nepaisant klimato kaitos, vis dar įmanoma optimaliai išnaudoti regiono potencialą. Nepaisant klimato kaitos poveikio, tendencija emigruoti nesustiprės, o jos pasekmės gyvenimo kokybei bus sušvelnintos.
3. Sauga: Gyvenimas savivaldybėse išlieka saugus, o gyventojai turi gerą saugumo jausmą. Rizika žmonėms ir turto vertėms sumažinama iki minimumo.
4. Komunikacija: Bendravimas regione ir apie jį yra lengvai suprantamas, tikslingas, tinkamas kiekvieno sprendimų priėmimo lygmens poreikiams, reguliarus, vykdomas tinkamu laiku ir aiškiai sutartais komunikacijos kanalais.

Be to, strategijoje nustatytos penkios svarbios sritys ir kiekvienos iš jų kokybiniai tikslai, kuriais siekiama klimato kaitos poveikiui atsparaus ir tvaraus regionų vystymosi.

Grimselio regiono prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje (Bender-Gàlet al., 2016 ) pripažįstama,kad didėjanti rizika dėl klimato kaitos ir kitų vykstančių socialinių pokyčių yra glaudžiai tarpusavyje susijusi. Taigi pagal ją prisitaikymo prie klimato kaitos ir tvarios regioninės plėtros klausimai sprendžiami kartu (Steinemannet al., 2017). Todėl strategijos veiksmų sritys yra iš dalies tiesiogiai susijusios su klimato lemiamais gamtiniais pavojais ir iš dalies orientuotos į neklimatinę įtaką platesnei regioninei plėtrai. Taigi strategija siekiama užtikrinti klimato kaitos poveikiui atsparią regioninę plėtrą gamtinių pavojų ir rizikos valdymo kontekste.

Strateginiame dokumente (Bender-Gàlet al., 2016 ), pagrįstame esamos padėties, numatomų pokyčių, su tuo susijusių būsimų iššūkių ir galimų galimybių vertinimais,apibrėžiamos strateginės kryptys ir šios penkios interesų sritys: a) pastatams, gyvenvietėms ir įrenginiams; b) kantonų keliui ir infrastruktūrai; c) turizmą; d) užimtumo ir ekonominės plėtros; ir e) kaimo gyvenimas, socialiniai ir kultūriniai aspektai bei kraštovaizdis. Kiekvienoje interesų srityje nustatomos, įvertinamos ir pagal prioritetus suskirstomos galimos veiksmų sritys ir parengiamas šešių konkrečių priemonių rinkinys. Jos apibrėžiamos operatyviniu būdu, įskaitant atsakomybę, darbo etapus, pažangos rodiklius ir t. t. Priemonės yra skirtingų rūšių ir adresų: institucinę aplinką, žinių bazės tobulinimą, gyvenviečių kūrimą, komunikaciją, rinkodarą ir indėlį į techninį sprendimą. Nustatytos šios priemonės:

• Grimselio regiono prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos iniciatyvinio komiteto įsteigimas: sudaryti iniciatyvinę grupę ir apibrėžti jos užduotis bei įgaliojimus, kad būtų užtikrintas priemonių įgyvendinimas, stebėsena ir pažanga;
• Nepanaudoto gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turtopertvarkymas (Guttannen savivaldybė, Bodeno kaimelis): Naujos būsto erdvės kūrimas, naujų gyventojų pritraukimas ir į vidų orientuotos gyvenviečių plėtros skatinimas, siekiant užtikrinti socialinį ir kultūrinį kaimo gyvenimą ir išsaugoti vietovės, kaip gyvenamosios erdvės, patrauklumą nepaisant klimato kaitos sunkumų. Šia priemone reaguojama į numanomą saugos ir gyvenimo kokybės praradimą dėl klimato kaitos sukeltų gamtinių pavojų ir siekiama kovoti su migracija, kurią skatina kintantis gyventojų rizikos suvokimas.
• Keitimosi duomenimis ir informacija apie gamtinius pavojus gerinimas. Infrastruktūros ir procedūrų, skirtų keistis duomenimis ir informacija apie gamtinius pavojus iš įvairių šaltinių ir juos tvarkyti, taip pat teikti juos ekspertams ir visuomenei, sukūrimas. Tai padės regioniniams subjektams įveikti riziką.
• Pasirengimas galimai naujai geležinkelio jungčiai: Šia priemone siekiama prisidėti prie neseniai vykusių politinių diskusijų dėl planų tiesti naują siaurąjį geležinkelį, susietą su aukštos įtampos elektros linija, 20 km ilgio tunelių sistemoje, einančioje šiaurės–pietų kryptimi pagal Grimselio perėją. Pagal projektą siūloma nuo klimato kaitos apsauganti alternatyva kantoniniam keliui, kuriam gresia pavojus. Turi būti įvertintas galimas projekto poveikis regionui ir jo sąlyčiui su gamtiniais pavojais ir į jį atsižvelgiama priimant sprendimus.
• Turizmui skirtos komunikacijos krizės atveju gerinimas. Parengti ir įgyvendinti specialiai pritaikytą komunikacijos koncepciją, kad turistų grupėms būtų laiku, tiksliau ir veiksmingiau perduodama informacija apie pavojingus įvykius.
• Rinkodaranatūralioje aplinkoje ir dinaminiai procesai: Turizmo produktų, kuriais kraštovaizdis ir gamtinė aplinka reklamuojami kaip regioninis turtas, kūrimas. Tai taip pat padeda didinti svečių informuotumą apie gamtinių pavojų procesus ir geriau suprasti neatidėliotinas priemones, pvz., kelių uždarymą.

1 įgyvendinimo priemonė), strategija buvo struktūriškai įtvirtinta regione, jau 2016 m. įsteigus iniciatyvinę grupę. Iniciatyvinė grupė yra dalis naujai sukurtos strategijos įgyvendinimo valdymo tvarkos, kuri grindžiama esamomis regiono institucinėmis struktūromis ir kurioje centralizuotas koordinavimas derinamas su decentralizuota atsakomybe. Ją sudaro svarbios institucijos, kurios dalyvavo rengiant strategiją ir kurioms pirmininkauja Regionalkonferenz Oberland-Ost, institucija, atsakinga už regioninės politikos koordinavimą ir veikianti kaip savivaldybių, kantonų ir federalinių valdžios institucijų sąsaja. Strategijos rengime dalyvaujantys subjektai įsipareigojo įgyvendinti strategiją pasirašydami ketinimų deklaraciją.

Iki 2018 m. pabaigos įgyvendinant tolesnes priemones padėtis yra nevienareikšmė: nuo užbaigtų iki tebevykdomų priemonių iki sunkumų patiriančių priemonių: Sėkmingai vykdoma turistinė gamtinių pavojų procesų valorizacija (6 priemonė) ir į regioną atvyksta universitetiniai kursai, mokslinės ekskursijos ir pažintiniai vizitai lankytojams iš kitų žemynų. Gerinant pagrindinių regiono infrastruktūros operatorių keitimąsi duomenimis apie gamtinius pavojus (3 priemonė) daroma labai didelė pažanga ir pasiekta svarbių rezultatų, pvz., susijusių su perteklinių stebėsenos struktūrų ištaisymu, bendru pavienių operatorių valdomų duomenų bazių naudojimu ir bendru naujų stebėsenos sistemų pirkimu. Parengta argumentų, susijusių su naujos geležinkelio jungties planais (4 priemonė), visuma ir apie ją pranešta atsakingiems sprendimus priimantiems asmenims, tačiau dėl federalinio lygmens politinių sprendimų statybos projektas atidėtas vėlesniam laikui. 2 ir 5 priemonių įgyvendinimas šiuo metu atidėtas arba sustabdytas, nes pasikeitė esminės pagrindinės sąlygos (nauja savivaldybės valdžia, asmeniniai pokyčiai už priemonę atsakingame subjekte).

Grimselio regiono prisitaikymo prie klimato kaitos strategija buvo parengta 2014–2016 m. vykdant dalyvaujamąjį procesą. Nustatyta, kad pagrindinis projekto sėkmės veiksnys yra visų susijusių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir platus svarbių institucinių subjektų atstovavimas darbo grupėje (Steinemann et al., 2016). Visų pirma, dalyvavimo procese pavyko suburti įvairių lygmenų sektorių subjektus, kurie iki tol taikė atskiras rizikos valdymo strategijas gana fragmentiškai. Proceso organizavimą sudarė projekto valdymas, darbo grupė, pagal subrangos sutartį dirbantis išorės ekspertas ir Federalinis aplinkos biuras (FOEN), kuris buvo finansavimo programos koordinatorius. Procesų valdymo grupei vadovavo Oberlando-Osto regioninis konferencas, kuris taip pat veikė kaip projektą vykdanti įstaiga ir kurį sudarė kantonų administracijos (Oberingenieurkreis I) ir vienos savivaldybės inžinerijos biuro atstovai. Kiti partneriai, kuriems buvo atstovaujama darbo grupėje, buvo visos savivaldybės, atitinkami kantonų biurai ir viešieji bei privatieji subjektai, atstovaujantys regioniniams pagrindiniams energetikos pramonės, transporto infrastruktūros, turizmo ir žemės ūkio sektoriams. Už proceso valdymą, palankesnių sąlygų posėdžiams sudarymą ir ekspertų konsultacijas buvo atsakingas išorės konsultantas. Tolesnes konsultacijas ir ekspertines žinias teikė finansavimo įstaigos FOEN pareigūnas, atsakingas už prisitaikymą prie klimato kaitos.

Strategija buvo parengta per seminarą, kuris buvo suskirstytas į penkis etapus. Pradedant įžanginiu renginiu 2014 m. gegužės mėn. ir baigiant baigiamuoju renginiu 2016 m. sausio mėn., iš viso surengti šeši praktiniai seminarai. Jie padėjo nustatyti ir apsvarstyti subjektų poreikius ir problemų suvokimą, sisteminę tarpusavio priklausomybę, veiksmų poreikius ir galimybes, galimus konfliktus, strategijos struktūrą, prioritetus ir strategines kryptis, bendrus tikslus ir konkrečias priemones. Praktiniai seminarai buvo parengti ir vėliau apdoroti parengiant informacinius dokumentus, kurie palaipsniui tapo galutiniu strateginiu dokumentu.

Paaiškėjo, kad dvišalės tiriamosios derybos, visų pirma prieš pirmąjį praktinį seminarą, yra labai naudingos siekiant išsiaiškinti faktinę probleminę padėtį ir struktūrizuoti diskusijas per praktinius seminarus. Šie pokalbiai tam tikru mastu papildė praktinius seminarus, jei dėl ribotų laiko išteklių visi dalyviai negalėjo visapusiškai išreikšti visų jiems susirūpinimą keliančių klausimų. „Pasaulio kavinės“ formatas pasirodė esąs ypač tinkamas būdas palengvinti diskusijas mažose grupėse per praktinius seminarus. Aktyvus dalyvavimas procese ir pozityvus identifikavimas su jo rezultatais buvo skatinamas kviečiant dalyvius prisidėti, pvz., prie jų interesų grupės ateities vizijos, ir priskiriant jiems atsakomybę už priemonių rengimą.

Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo procesas buvo labai svarbus siekiant tinkamos priemonių pusiausvyros nepalankiausių sąlygų srityje, apimančioje strateginius tikslus. Tam reikėjo suderinti priimtiną rizikos lygį su tinkamu saugos, prieinamumo ir gyvenimo kokybės lygiu. Remdamiesi įgyta patirtimi (Steinemann et al., 2016 ), proceso vadovai daro išvadą,kad vien mokslinių faktų nepakanka, kad būtų galima priimti susijusius sprendimus, tačiau būtina parengti bendras pozicijas keičiantis skirtingais požiūriais ir problemų suvokimu kolektyvinio svarstymo procese.

Šveicarijos bandomosios prisitaikymo prie klimato kaitos programos koordinatoriai Grimselio regiono prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją laiko sėkme ir gerosios patirties projektu (FOEN, 2017). Tai vienas iš nedaugelio bandomųjų projektų, kurie neapsiribojo žinių bazės tobulinimu ar paramos priemonių kūrimu ir kuriais buvo siekiama nustatyti konkrečias prisitaikymo prie klimato kaitos galimybes, suformuluoti jas regioninėje strategijoje ir pasirengti jos praktiniam įgyvendinimui. Galima nustatyti šiuos pagrindinius sėkmės veiksnius, susijusius su skirtingais aspektais (Steinemann et al., 2016):

Sėkmės veiksniai, susiję su išorės pagrindinėmis sąlygomis:

• Pastaraisiais metais įvykę pavojų keliantys įvykiai projekto pradžioje sukėlė problemų, dėl kurių buvo suvokta, kad reikia imtis veiksmų, ir padidėjo noras pradėti regioninį prisitaikymo procesą.
• Pakartotinis vietos potvynių rizikos vertinimas strategijos rengimo proceso metu reiškė, kad rizika buvo mažesnė, nei manyta iš pradžių, o tai palengvino dalyvaujančių subjektų suvokimą apie problemą. Nors tokia dinamika gali būti vertinama kaip dviprasmiška, vietos rizikos suvokimo pokyčiai sudarė palankesnes sąlygas strategijos procesui pereiti nuo gana siauro dėmesio (struktūrinėms) rizikos valdymo priemonėms prie daug platesnių regioninės plėtros perspektyvų.
• Geras regioninių duomenų apie gamtinių pavojų procesus prieinamumas šiuo metu ir ateityje buvo palanki išankstinė sąlyga.
• Strategijos rengimo inicijavimą ir teminių sričių pasirinkimą pagal principą „iš apačios į viršų“ skatino regiono subjektai ir jų regioniniai poreikiai.
• Federalinis finansavimas pagal bandomąją programą buvo palankus. Ji parodė politinę valią ir prisitaikymo prie klimato kaitos svarbą aukštesniu valdžios lygmeniu.
• Bendra Šveicarijos tradicija, kad gyventojai atlieka stiprius pilietinius vaidmenis ir yra įpratę vienu metu atlikti įvairius visuomeninius vaidmenis, buvo naudingas pagrindas dalyvaujamosios politikos plėtojimui.

Sėkmės veiksniai, susiję su strategijos rengimo procesu:

• Platus atitinkamų regioninių subjektų iš įvairių lygmenų ir regioniniu požiūriu svarbių ekonomikos sektorių, įskaitant pagrindinius subjektus, turinčius gerą reputaciją ir didelį patikimumą regione, dalyvavimas. Tai taip pat užtikrino platų pritarimą strategijai.
• Tvirtas proceso vadovų įsipareigojimas ir didelė dalyvaujančių subjektų motyvacija. Subjektų atsakomybė buvo skatinama priskiriant jiems atsakomybę už priemonių rengimą.
• Išorės konsultantų dalyvavimas užtikrino profesionalų projektų valdymą, patrauklų praktinių seminarų palengvinimą ir veiksmingą pasirengimą posėdžiams bei jų apdorojimą.
• Teminio lankstumo suteikimas procesui suteikė galimybę reaguoti į išorės pagrindinių sąlygų pokyčius ir suteikė kūrybinę veiksmų laisvę.
• Dalyvaujantys subjektai įsipareigojo įgyvendinti strategiją pasirašydami ketinimų deklaraciją.

Sėkmės veiksniai, susiję su strategijos turiniu:

• Labai svarbus sėkmės veiksnys buvo tai, kad su klimatu susiję gamtiniai pavojai buvo sprendžiami platesniame regioninės plėtros kontekste, visapusiškai atsižvelgiant į jų sąveiką su visuomenės pokyčiais ir socialiniais bei ekonominiais regioniniais iššūkiais.
• Buvo pritarta tam, kad taip pat būtų atsižvelgta į galimybes, atsirandančias dėl klimato kaitos ir visuomenės prisitaikymo. Pavyzdžiui, viena iš priemonių siekiama pasinaudoti dinamiškais kraštovaizdžio procesais, kuriuos lemia kintančios klimato sąlygos, parduodant juos kaip turizmo turtą.
• Strategijos procesas oficialiai įtvirtintas sukuriant naują jos įgyvendinimo valdymo struktūrą (vadovaujančiąją grupę su įgaliojimais).

Tam tikru mastu ribojantis veiksnys buvo tai, kad grupinis darbas su klimato kaitos scenarijais seminaro metu nebuvo sėkmingas. Pradinė idėja buvo diferencijuoti problemų vertinimus ir prisitaikymo galimybes pagal skirtingus klimato kaitos scenarijus (silpnas, vidutinis, stiprus), kad būtų atsižvelgta į netikrumą. Tačiau paaiškėjo, kad šis požiūris buvo pernelyg sudėtingas. Vietoj to dalyviai bendrai įvertino bendrą būsimų pokyčių kryptį vykstant klimato kaitai (dabartinė padėtis gerėja, blogėja arba išlieka pastovi), kuri nebuvo susieta su konkrečiu laikotarpiu.

Nors kai kurios priemonės jau įgyvendintos arba jau padaryta didelė pažanga, pagrindinių sąlygų pokyčiai šiuo metu daro neigiamą poveikį kitoms priemonėms arba riboja jų poveikį. Nepaisant parengiamųjų veiksmų, susijusių su nenaudojamų pastatų pertvarkymu (2 priemonė), dėl vietos valdžios politinių pokyčių procesas šiuo metu yra sustabdytas. Dėl subjekto, atsakingo už 5 priemonę, darbuotojų pasikeitimo kol kas vėluojama ją įgyvendinti. Argumentų, susijusių su nauja Grimselio geležinkelio linija (4 priemonė), visuma buvo baigta ir pateikta projektui palankių argumentų, tačiau federalinė vyriausybė per tą laiką sumažino savo prioritetą.

Grimselio regionui skirtos prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos rengimas buvo vienas iš projektų, finansuojamų pagal Šveicarijos federalinę bandomąją prisitaikymo prie klimato kaitos programą. Pirmuoju finansavimo etapu pagal bandomąją programą finansuotas 31 projektas, kurių bendra finansavimo suma – 7,7 mln. Šveicarijos frankų. Neįskaitant papildomų priemonių, vienam projektui skirtas vidutinis biudžetas yra apie 200 000 Šveicarijos frankų.

Aprašoma kiekvienos strategijoje apibrėžtos priemonės nauda ir numatomi rezultatai, o finansavimo poreikiai apibūdinami kokybiškai, tačiau kiekybiškai neįvertinama nei nauda, nei sąnaudos. Iniciatyvinės grupės įsteigimas ir veikla nesukėlė jokių papildomų išlaidų, nes administravimo ir darbo laiko išlaidos padengiamos iš įprastinių organizacijų narių biudžetų. Rengiant strategijos dokumentą nebuvo įmanoma įvertinti kitų priemonių išlaidų, nes daugeliu atvejų visiško priemonių įgyvendinimo finansavimo poreikiai priklauso nuo pirmųjų įgyvendinimo etapų rezultatų (pvz., tikslūs įvairių naudotojų grupių poreikiai, susiję su planuojamu gamtinių pavojų duomenų centru). Todėl išlaidų apskaičiavimas kartais yra laipsniško priemonių įgyvendinimo plano dalis.

Rengiant strategiją svarbus vaidmuo teko kokybiniams sąnaudų ir naudos aspektams, kuriais grindžiamos kelios priemonės. Pavyzdžiui, kelių infrastruktūros apsauga nuo gamtinių pavojų ir prieigos prie eismo kokybės gerinimas yra riboti dėl ribotų viešųjų finansinių išteklių. Todėl dabartinis viešojo kelių valdymo režimo dėmesys pavojingų vietų stebėsenai ir atkūrimo priemonių parengimui žalos atveju turės būti išlaikytas, nes didesnių struktūrinių apsaugos priemonių finansavimas yra neįmanomas. Panašus sąnaudų ir naudos santykis įtampos tarp rizikos prevencijos (tinkamas apsaugos lygis) ir toleruotinos rizikos (priimtinas rizikos lygis) srityje prisideda prie daugelio iššūkių, į kuriuos reaguojama strategija.

Strateginio dokumento turinys ir jame apibrėžtos prisitaikymo priemonės yra glaudžiai susiję su atitinkamais savivaldybių, kantonų ir federaliniais teisės aktais.

Priemonių rinkinys pradėtas įgyvendinti 2016 m., t. y. iš karto po strateginio dokumento užbaigimo ir pradinio finansavimo bandomojo projekto pabaigos. Strategijos, kaip institucinės priemonės, įgyvendinimo iniciatyvinė grupė buvo įsteigta dar 2016 m. Kai kurios priemonės pagal savo pobūdį yra gana neterminuotos, o kai kurias kitas priemones iš pradžių buvo planuojama užbaigti iki 2018 m. pabaigos. Kadangi kai kurias iš šių priemonių vėluojama įgyvendinti arba joms kyla sunkumų, iniciatyvinė grupė gali pakeisti jų tvarkaraštį arba jas peržiūrėti.

Strategijoje apibrėžtos priemonės daugiausia yra nestruktūrinės, bet labiau orientuotos į procesą ir jomis siekiama sudaryti sąlygas ir užtikrinti tvarius procesus, kad regioninė plėtra būtų atspari klimato kaitos poveikiui ir tvari. Todėl jų „gyvavimo trukmei“ atskiras laiko intervalas netaikomas.

Regionalkonferenz Oberland-Ost
Jungfraustrasse 38, Postfach 312, 3800 Interlaken
Email: region@oberland-ost.ch  
Homepage: https://www.oberland-ost.ch 

Oberingenieurkreis I, Tiefbauamt des Kantons Bern
Schlossberg 20, 3602 Thun 
Homepage: www.bve.be.ch/tba 

Bandomasis projektas „Prisitaikymo prie klimato kaitos strategija Grimselio regione“, finansuojamas pagal Šveicarijos bandomąją prisitaikymo prie klimato kaitos programą (pirmasis finansavimo etapas: 2013-2017)