Žalieji stogai Bazelyje, Šveicarijoje: klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių derinimas

Remiantis Šveicarijos CH2018 klimato scenarijais, Bazelyje dienų, kai didžiausia temperatūra yra 30 °C arba didesnė, skaičius padidės nuo 1981–2010 m. 10,5 iki 24,7 2035 m., 28 – 2060 m. ir 68,5 – 2085 m. pagal RCP8.5 klimato scenarijų. Pagal RCP8.5 2035, 2060 ir 2085 m. atogrąžų nakvynių skaičius (minimali temperatūra 20 °C arba aukštesnė) padidės atitinkamai nuo 0,6 iki 5,9, 15,8 ir 40,3. Šveicarijos Plynaukštės regione vidutinis metinis kritulių kiekis pagal RCP8.5 gali padidėti iki 10 proc. 2035 m., 8,4 proc. 2060 m. ir 10,5 proc. 2085 m. (nors pagal žemos klasės įverčius pagal tą patį RCP kritulių kiekis gali sumažėti nuo –2 proc. iki –5,4 proc.).

Atsižvelgiant į šiuos numatomus klimato sąlygų pokyčius, nustatyta, kad žalieji stogai suteikia galimybių derinti energijos taupymą, klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie jos ir biologinės įvairovės tikslus.

Pagrindinis žaliojo stogo iniciatyvos tikslas – padidinti žaliųjų stogų aprėptį Bazelio mieste taikant finansinių paskatų ir statybos taisyklių derinį. Pastatų energijos suvartojimo mažinimas ir biologinės įvairovės apsauga buvo pagrindiniai pradiniai motyvai. Iš pradžių žaliuosius stogus, kaip energijos taupymo priemonę, dešimtojo dešimtmečio viduryje dvejus metus finansavo Bazelio miestas, kad padidintų susidomėjimą ir informuotumą. Šio projekto sėkmės paskatintos lėšos buvo skirtos tyrimui, kuriame dokumentuojama žaliųjų stogų nauda biologinei įvairovei. Programa vėl buvo finansuojama 2005-2007 metais. Naujojoje programoje buvo nustatytos gairės (daugiausia susijusios su ekologinėmis savybėmis ir stogų priešgaisrine sauga), kurių turėjo laikytis žaliųjų stogų projektai, kad atitiktų finansavimo reikalavimus. Dabar pripažįstama, kad žalieji stogai taip pat atlieka prisitaikymo prie klimato kaitos funkciją, nes riboja paviršinio vandens nuotėkį ir mažina temperatūrą miestų teritorijose.

Devintajame dešimtmetyje daugelyje Šveicarijos miestų buvo pastatyta daug žaliųjų stogų, daugiausia kaip bandomieji projektai, kurie suteikė žinių ir patirties pagrindą vėlesnėms iniciatyvoms. Be to, 1995 m. buvo ES gamtos apsaugos metai. Tai suteikė postūmį 1996 m. pradėtai pirmajai Bazelio žaliųjų stogų kampanijai. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Bazelio miestas įgyvendino įstatymą, kuriuo remiamos energijos taupymo priemonės. Pagal šį įstatymą, kuris buvo vienintelis tokio pobūdžio Šveicarijoje, 5 proc. visų vartotojų sąskaitų už energiją pervedama į Energijos taupymo fondą, kuris vėliau naudojamas energijos taupymo kampanijoms ir priemonėms finansuoti. Nacionalinis aplinkos ir energetikos departamentas nusprendė tęsti ir skatinti žaliuosius stogus, naudodamas šį lėšų šaltinį 1996-1997 m. Antroji finansavimo programa buvo įgyvendinta 2005–2007 m.

Po to nuspręsta, kad tolesnė finansavimo iniciatyva nereikalinga. Kampanija buvo laikoma pakankamai sėkminga, o 2010 m. įsigaliojusi prievolė visus plokščius stogus naujame ir rekonstruotame pastate paversti žaliuoju stogu (sustiprinant 2002 m. stogą) buvo laikoma pakankama, kad būtų suteiktas pagreitis, reikalingas žaliųjų stogų plėtrai savivaldybėje.

Tankiai užstatytose teritorijose, kuriose gali būti neįmanoma įrengti didelių parkų ir sodinti medžių, apželdinti stogai yra įmanomas žalinimo variantas. Šie stogai ne tik sušvelnina miesto šilumos salos efektą, bet ir veikia kaip izoliatoriai. Sumažinus šiluminę naudą pastatuose, žalieji stogai gali sumažinti patalpų temperatūrą net 5 °C ir taip sumažinti vėsinimo poreikį ir susijusį energijos vartojimą, taip prisidėdami prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos. Mančesteryje (Jungtinė Karalystė) atlikti modeliavimo tyrimai rodo, kad apželdinus visus tinkamus stogus tankiai užstatytose teritorijose, paviršinių nuotekų nuotėkis galėtų sumažėti 17–20 proc.( Speak et al., 2013). Žalieji stogai taip pat gali būti kertiniai akmenys migruojančioms rūšims kintančiomis klimato sąlygomis.

2006 m. atlikus bendro žaliųjų stogų skaičiaus tyrimą nustatyta, kad Bazelio mieste yra 1 711 didelių žaliųjų stogų (stogai su negiliu dirvožemiu, kuriuose daugiausia auga sukulentai ir žolės) ir 218 intensyvių žaliųjų stogų (stogai su gilesniu dirvožemiu, kuriuose auga didesni augalai ir medžiai). Taigi 2006 m. maždaug 23 % Bazelio plokščio stogo ploto buvo žalios spalvos. Nuo to laiko kasmet įrengiama apie 100 žaliųjų stogų, kurių plotas – 80 000 m2. Nors naujų oficialių skaičiavimų nėra, Bazelio savivaldybės teigimu, tai turėtų sudaryti apie 40 proc. stogo ploto Bazelyje, kuris dabar padengtas žaliais stogais.

Kūrėjams žaliųjų stogų įrengimas dabar laikomas įprasta, o kūrėjai neprieštarauja jų įrengimui. Bazelio žaliojo stogo taisyklėse (t. y. 2002 m. Bazelio miesto statybos įstatymo pakeitime) nustatyta:

• Auginimo terpė turėtų būti vietinis dirvožemis – reglamente rekomenduojama konsultuotis su sodininku;
• Auginimo terpė turėtų būti bent 10 cm gylio;
• 30 cm aukščio ir 3 m pločio piliakalniai turėtų būti bestuburių buveinė;
• Augmenija turėtų būti vietinių augalų rūšių mišinys, būdingas Bazeliui;
• Projektuojant ir statant žaliuosius stogus ant plokščių stogų, kurių plotas didesnis kaip 1 000 m2, būtina konsultuotis su miesto žaliųjų stogų ekspertu.

Dar vienu 2015 m. pakeitimu nustatytas mažiausias dirvožemio storis – 12 cm.

Prieš pirmąją skatinamąją programą (1996–1997 m.) Aplinkos ir energetikos departamentas atliko apklausą su Šveicarijos visuomene, kad nustatytų paramos elektros energijos mokesčiui, kurį reikia mokėti už energijos taupymo priemones, lygį. Dėmesys žaliesiems stogams buvo skatinamas Ciuricho taikomųjų mokslų universiteto (ZHAW) Wädenswil (Šveicarija) mokslininkų, kurie siekė daryti įtaką Bazelio sprendimų priėmėjams, kad būtų iš dalies pakeistos statybos taisyklės ir siūlomos finansinės paskatos didinti žaliųjų stogų aprėptį. Rengiant žaliojo stogo koncepciją ir rengiant pirmąją paskatų programą konsultuotasi su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais: vietos verslo asociacija, sodininkystės asociacija, žaliųjų stogų asociacija, aplinkosaugos organizacija „Pro Natura Basel“, Bazelio miesto parkų ir kapinių departamentas ir Nacionalinis aplinkos, miškų ir kraštovaizdžio departamentas.

Bazelio žaliojo stogo taisyklės nesulaukė didelio pasipriešinimo, nes visi suinteresuotieji subjektai šiame procese dalyvavo nuo pat pradžių ir dėl to, kad paskatų programos buvo sėkmingos. Kūrėjams žaliųjų stogų įrengimas dabar laikomas įprasta praktika, o kūrėjai neprieštarauja jų įrengimui. Paskatų programos buvo skirtos įmonėms ir Bazelio gyventojams. 1996–1997 m. paskatų programos metu žiniasklaidos susidomėjimas buvo didelis, o Bazelio gyventojai apie subsidijas buvo informuojami laikraščiais ir plakatais. Tai atliko svarbų vaidmenį siekiant sėkmės, nes dėl to padidėjo įvairių suinteresuotųjų subjektų informuotumas apie žaliuosius stogus. Reguliariai organizuojami geriausiai atrodančių žaliųjų stogų konkursai.

Visapusiškas mechanizmų rinkinys, pradedant paskatomis ir baigiant teisės aktais, užtikrino platų žaliųjų stogų naudojimą Bazelyje. Prie iniciatyvos sėkmės prisidėjo atsidavusio Ciuricho taikomųjų mokslų universiteto (Stefan Brenneisen) mokslininko surengtas projekto čempionatas. Visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas nuo iniciatyvos pradžios padėjo spręsti klausimus ir problemas ir užtikrinti, kad būtų pasiekti visų tikslai.

Svarbi pamoka yra ta, kad miestuose prisitaikymas prie klimato kaitos gali būti suderinamas su klimato kaitos švelninimu; Bazelio atvejis rodo, kad prisitaikymas prie klimato kaitos gali būti skatinamas veiksmais, kuriais siekiama taupyti energiją ir švelninti klimato kaitą. Siekiant išvengti netinkamo prisitaikymo, reikėtų ieškoti ir kuo labiau padidinti galimybes prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais pasinaudoti esama ir vykdoma miestų ir infrastruktūros plėtra, grindžiama kitais tikslais. Žalieji stogai yra puikus to pavyzdys.

Pagal du vykdomus projektus, kuriuos finansuoja Šveicarijos federalinis aplinkos biuras, vertinama žaliųjų stogų nauda biologinei įvairovei (vabzdžiams, pvz., drugeliams ir vabalams, ir moliuskams, pvz., sraigėms), tačiau iki šiol nebuvo paskelbta jokių rezultatų. Šiais dviem projektais taip pat siekiama įvertinti klimato kaitos poveikį, pavyzdžiui, sausų burtų atsiradimą laikotarpiais, kurie tradiciškai nėra sausi (pvz., rudenį ir pavasarį), žaliųjų stogų ekosistemų rūšių sudėčiai. Bazelio žaliųjų stogų sistemos rezultatai ir bendra pažanga bus pristatyti 2023 m. Žaliųjų stogų kongrese.

Nuo programos pradžios išlaidos ir subsidijos labai skyrėsi. Apskaičiuota, kad pradinės stogų apželdinimo išlaidos yra 100 CHF už m2 2 . 1996–1997 m. fondo paramos gavėjai gavo 20 CHF už² m2 žalio stogo tiek už naujo pastato statybą, tiek už esamo pastato žaliųjų stogų modifikavimą. Pagal 2005–2007 m. programą paramos gavėjai gavo 30–40 CHF už m2 tik esamiems pastatams modernizuoti.

Dabar kaina sumažėja iki maždaug 23 CHF už m². Subsidijos nebeteikiamos ir laikomos nebereikalingomis. Šiandien Bazelyje įdiegta žaliojo stogo technologija susiliejo su paprasčiausia konfigūracija, su vieno sluoksnio izoliacine membrana, apsauginiu sluoksniu ir tada 12-15 cm storio dirvožemio sluoksniu. Tokia konfigūracija užtikrina pastato hidroizoliaciją ir konstrukcinį tvirtumą, o tai leidžia statybos kodeksai ir reglamentai, kurie yra ne tokie griežti kaip kaimyninėse šalyse, pvz., Austrijoje.

Žalieji stogai teikia įvairią naudą, be kita ko, sugeria lietaus vandenį ir atideda nuotėkį (todėl sumažėja potvynių rizika didelio intensyvumo kritulių atveju); pastatų apšiltinimas; padėti sumažinti miesto oro temperatūrą ir sušvelninti šilumos salos miestuose poveikį; augalų ir laukinių gyvūnų buveinių kūrimas; ir sukurti estetiškai patrauklesnį miesto kraštovaizdį.

Bazelis priėmė Statybos ir statybos įstatymą, reikalaujantį žalių stogų visose naujose statybose su plokščiais stogais. Statybos ir statybos įstatymas nuo to laiko suteikė didelį postūmį daugiau žaliųjų stogų Bazelyje. 2002 m. priimtame pakeitime teigiama, kad visi nauji ir renovuoti plokštieji stogai turi būti ekologiški, ir nurodoma, kad jie turi būti suprojektuoti taip, kad biologinė įvairovė būtų kuo didesnė. Šis reikalavimas buvo sugriežtintas 2010 m. priėmus reglamentą, kuriuo buvo nustatyta, kad visi plokšti stogai, jei jie naudojami pastatams modernizuoti, ir visi nauji pastatai su plokščiais stogais turi būti apželdinti žaliais stogais.

Dabartinis teisinis klausimas yra, kaip elgtis su žaliaisiais stogais kartu su fotovoltinių (PV) įrenginių įrengimu. Bazelio savivaldybės miesto žaliasis departamentas dalyvauja neformaliose diskusijose su architektais ir plėtotojais, kad 100 proc. paviršinių žaliųjų stogų ir pakeltų fotovoltinių plokščių sambūvis vyktų taip, kad nebūtų trukdoma nei augalų augimui, nei elektros energijos gamybai. Tais atvejais, kai visiškas bendras įrengimas neįmanomas, nuo 2018 m. galiojančiame įvairių miesto departamentų susitarime nustatytas kompromisas dėl 60 proc. fotovoltinių ir 40 proc. žaliųjų stogų, o po plokštėmis – žvyro. Žvyro naudojimą kompensuoja reikalavimas, kad likę 40 proc. žalio stogo paviršiaus padidintų ekologinę vertę (užtikrintą naudojant negyvą mišką arba ypač ekologiškai vertingą dirvožemį ir smėlį). Pastaruoju metu šių dviejų elementų derinimas su patobulintais fotovoltiniais įrenginiais tampa technologiškai labiau įmanomas ir dėl to vis dažniau įgyvendinamas praktikoje.

Žalieji stogai yra privačios iniciatyvos, kurias gali skatinti vyriausybė. Bazelyje dvi „žaliojo stogo“ skatinimo programos buvo vykdomos nustatytą dvejų metų laikotarpį (1996–1997 m. ir 2005–2007 m.).

Žaliųjų stogų gyvavimo trukmė - apie 50 metų.

Stephan Brenneisen and Nathalie Baumann
Zurich University of Applied Sciences Wädenswil
Grüental, Postfach 335, CH 8820 Wädenswil, Switzerland
E-mail: stephan.brenneisen@zhaw.ch; nathalie.baumann@zhaw.ch

Stadtgärtnerei Basel
Switzerland, Basel
http://www.stadtgaertnerei.bs.ch/ 

Ciuricho taikomųjų mokslų universiteto projektas „Wädenswil“ (ZHAW) ir projektas „Žaliosios ir mėlynosios erdvės pritaikymas miestų teritorijoms ir ekologiniams miestams“ (GRaBS)