Miestų žalioji ir mėlynoji infrastruktūra

Miestų žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros planavimas (UGI) yra strateginis požiūris į tarpusavyje sujungtų ir daugiafunkcių mėlynųjų ir žaliųjų erdvių tinklų, kurie gali teikti įvairią aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir kartu didinti miestų atsparumą klimato kaitai, kūrimą. Europos Komisija (EK žalioji infrastruktūra) pabrėžia strateginį žaliųjų erdvių planavimą įvairiais erdviniais lygmenimis (nuo kaimynystės iki miesto masto) ir ragina miestus skatinti teikti ekosistemines paslaugas ir saugoti biologinę įvairovę. Jos atlieka labai svarbų vaidmenį didinant prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo pajėgumus. Jos taip pat mažina neigiamą klimato kaitos pavojų, pavyzdžiui, karščio bangų, potvynių ir sausrų miestuose, poveikį.  Gamtos procesais pagrįsti sprendimai (angl. NbS) yra glaudžiai susijusi sąvoka, dažnai naudojama pakaitomis su žaliąja ir mėlynąja infrastruktūra arba naudojama kaip platesnė tokios infrastruktūros skatinimo ir įgyvendinimo sistema. 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje nustatyti konkretūs gamtos procesais pagrįstų sprendimų, kurie turėtų būti sistemingai integruojami į miestų planavimą, skatinimo veiksmai. Europos Komisija NbS apibrėžia kaip gamtos įkvėptus ir remiamus sprendimus, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, kartu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda didinti atsparumą. IUCN ragina įgyvendinant NbS laikytis holistinio ekosisteminio požiūrio ir teigia: „gamta grindžiamuose sprendimuose funkcionuojančių ekosistemų galia naudojama kaip infrastruktūra gamtinėms paslaugoms teikti, siekiant naudos visuomenei ir aplinkai“. EAA (2021 m.) nurodo, kad NbS yra įvairių politikos veiksmų ir požiūrių (pvz., ekosisteminio valdymo), kuriais siekiama didinti atsparumą klimato kaitai ir kartu teikti papildomą naudą visuomenei, bendroji koncepcija. 

Miestų kontekste NbS nurodo skirtingas žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros tipologijas. Šiais sprendimais aplinkos, visuomenės ir klimato uždaviniai derinami veiksmingiau nei tradicinės pilkosios infrastruktūros. Teritorinis NbS mastas miestuose gali skirtis nuo didelių miškingų vietovių iki nedidelio masto audrų vandens sistemų. Be to, žmonių vaidmuo NbS taip pat gali labai skirtis. Pavyzdžiui, savarankiškai reguliuojamoms natūralioms ekosistemoms (tokioms miestų šlapynėms, kurios sudaro potvynių kontrolės teritorijas) nereikia žmogaus įsikišimo arba jis yra ribotas. Kita vertus, gali būti hibridinių pilkųjų ir žaliųjų sprendimų (pvz., paviršinių nuotekų ir komunalinių paviršinių nuotekų valdymo sistemos, pvz., biologiniai filtrai), kuriems svarbų vaidmenį atlieka technologijos ir žmogaus įsikišimas. 

NbS vis dažniau naudojama visuose Europos miestuose – 91 proc. vietos klimato srities veiksmų planų apima tokias priemones. 2018 m. vidutinė miesto medžių danga EEE valstybėse narėse ir bendradarbiaujančiose šalyse (EEA‑39) sudarė 28,5 proc. miesto šerdies ir 34,7 proc. didesnių funkcinių miesto teritorijų, taip pat papildomą mėlynosios infrastruktūros dalį, kuri dar labiau prisideda prie vėsinimo miestų (EAA ataskaita Nr. 14/2023).

NbS gerina gyvenimo sąlygas visiems, suteikia galimybių tiek gyventojams, tiek lankytojams miestuose, kurių ekonomika priklauso nuo turizmo. Ypač tais atvejais, kai UGI yra netoli svarbių paveldo vietų, ji gali būti įtraukta į miesto turizmo pasiūlymą, būti lankytojų maršrutų dalis arba integruota į miesto prekės ženklą, galiausiai sukuriant pridėtinę vertę miesto turizmui (Terkenly et al., 2020).

Reikia taikyti dalyvaujamuosius metodus planuojant miestų žaliąją infrastruktūrą ir NbS projektavimo, įgyvendinimo ir vertinimo procese. Bendradarbiaujant su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais skatinamas žinių perdavimas tarp subjektų, o šalinant galimas socialines ar institucines kliūtis labai svarbu didinti visuomenės pritarimą šiems sprendimams ir rasti geriausią variantą, kuriuo būtų atsižvelgiama į vietos socialines ir politines aplinkybes. Ypač svarbų vaidmenį atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos, todėl reikalingas tvirtas horizontalus ir vertikalus bendradarbiavimas, taip pat svarbus ryšys su privačiuoju sektoriumi. 

Sėkmės veiksniai

Aiškus daugiafunkciškumas yra pagrindinis sėkmės veiksnys, dėl kurio NbS yra patraukli miestuose ir suteikia puikių galimybių įkvėpti ir įtraukti įvairius sektorius.

NbS paklausa labai didėja dėl vis įgalėjančios politikos tiek ES, tiek nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis. Todėl miestams buvo parengti įrodymais pagrįsti standartai ir gairės, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir dalyvaujamasis įvairių NBS planavimas ir valdymas (taip pat žr. „Teisiniai aspektai“). Apie tai. Įgyvendinant projektą „Naturvation“ parengti Europos vertinimo žemėlapiai, kuriuose parodytas NbS potencialas spręsti visuomenės problemas, pavyzdžiui, klimato kaitos, visuomenės sveikatos problemas ir biologinės įvairovės nykimą, daugiau kaip 700 Europos miestų. Be to, integraciniai ir įtraukūs valdymo metodai, pavyzdžiui, mozaikos valdymas (derinant aktyvaus pilietiškumo mikrolygmenį su strateginio miestų planavimo makrolygmeniu, Buijs et al., 2019 m.), yra geri būdai skatinti socialiai darnų ir bendradarbiavimu grindžiamą UGI planavimą, įgyvendinimą ir priežiūrą.

Ribojantys veiksniai

Miestų kraštovaizdžio valdymas yra sudėtingas procesas, kuriam taikomos prieštaringos darbotvarkės, pvz., Būstas, transportas, komercinė infrastruktūra ir ekonomika. Miestų žaliajai infrastruktūrai reikalingas visapusiškas planavimas ir priežiūra. Viso miesto žaliųjų erdvių tinklo su sujungtais koridoriais sukūrimas turi būti įvertintas ir vertinamas kaip vienas iš pagrindinių žemės naudojimo būdų kartu su kitais pagrindiniais žemės naudojimo sektoriais. Konkurencingi ir prieštaringi žemės naudojimo interesai, silpnas bendradarbiavimas su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais (pvz., žemės savininkais, pastatų sektoriumi, investuotojais) arba uždaras mąstymas miesto administracijoje gali būti stiprūs ribojantys veiksniai. Žinių apie naudą arba patirties, kaip įgyvendinti ar kurti NbS, trūkumas gali sukelti neigiamą specialistų, politikos formuotojų ar piliečių požiūrį.  

Išsami apribojimų apžvalga pateikta EAA ataskaitoje dėl miestų prisitaikymo (EAA ataskaita Nr. 14/2023). Tai, be kita ko, sistemingų veiksmingumo įrodymų, kurie gali atsirasti tik vykdant ilgalaikę stebėseną, trūkumas, su sąnaudų ir naudos analize susijusios problemos, riboti techniniai pajėgumai, konkrečioms aplinkybėms būdingos situacijos, dėl kurių neįmanoma priimti visiems tinkančių sprendimų, galimos sveikatos problemos, kylančios, pvz., dėl uodų ar žiedadulkių. Be to, konkurencija dėl kosmoso yra pagrindinis žaliosios ir mėlynosios erdvės plėtrą ribojantis veiksnys, ypač tankiai apgyvendintose miestų teritorijose.

Galiausiai kiti ribojantys veiksniai priklauso nuo galimos socialinės neteisybės. Naujų žaliųjų ir mėlynųjų erdvių kūrimas gali prisidėti prie gentrifikacijos ir nekilnojamojo turto kainų padidėjimo, dėl kurio bendruomenės nariai gali būti perkelti. Jei žaliųjų ir mėlynųjų erdvių dizainas nėra pagrįstas socialiniais sumetimais, neteisingos galimybės patekti į šias zonas gali sukelti socialinę neteisybę. Iš tiesų dėl nepritekliaus ir nepakankamos prieigos prie šios erdvės kai kurie gyventojai gali patirti prastesnę gyvenimo kokybę sveikatos, socialiniu ir psichologiniu požiūriu (EAA ataskaita Nr. 04/2025).

Išlaidų taupymas

Žaliųjų erdvių praradimas, natūralios ekosistemos būklės blogėjimas, miestų struktūros tankėjimas ir didėjanti grįsto dirvožemio dalis daro neigiamą poveikį vandens ciklui, oro kokybei, vietos temperatūrai ir mažina miestų atsparumą klimato kaitai. Tai visuomenei labai brangiai kainuoja. Miestų žalinimas (pvz., sodinant medžius arba kuriant naują žaliąją erdvę), nualintų ekosistemų atkūrimas, mažai intensyvios tvarkymo praktikos parkuose pasirinkimas arba vietos gamtos procesais pagrįstų nuotekų ar potvynių kontrolės sprendimų kūrimas gali padėti tiesiogiai sutaupyti daug lėšų, palyginti su tradiciniais inžineriniais sprendimais. Be to, šie žalieji veiksmai taip pat teikia daug netiesioginės ekonominės naudos, pvz., pritraukia investuotojus ir kuria naujas darbo vietas įvairiuose sektoriuose.  Taip pat daugėja ekonominių argumentų, kodėl pilkąją sistemą reikia integruoti į žaliąsias priemones. Pilkieji sprendimai paprastai susiję su didelėmis pradinėmis kapitalo investicijomis ir ilgesnės trukmės metinėmis priežiūros išlaidomis per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, palyginti su sprendimais su žaliaisiais komponentais (Politikos mokymosi platformos žalesnei Europai politikos apžvalga, 2024 m.). Moksliniai tyrimai rodo, kad NbS infrastruktūra yra vidutiniškai 42 proc. pigesnė ir sukuria 36 proc. didesnę vertę nei visiškai pilki infrastruktūros sprendimai. Taip atsitinka, kai atsižvelgiama į didelę papildomą NbS naudą (Bechauf et al., 2022). Tačiau visada turėtų būti atliekama konkreti sąnaudų ir naudos analizė, kuri padėtų kiekvienu konkrečiu atveju pasirinkti geriausią sprendimą, atsižvelgiant į vietos aplinkybes.

Techninės priežiūros išlaidos

UGI planavimo ir įgyvendinimo NbS išlaidos gali labai skirtis. Jie priklauso nuo daugelio vidinių veiksnių, tokių kaip erdvinis mastas, technologijų naudojimas sprendimuose, techninės priežiūros dažnumas ir remonto poreikis. Paprastai priežiūros išlaidos yra mažiausios natūraliose ekosistemose, pvz., likusiose buveinėse (pvz., miestų miškuose ar šlapynėse) arba pusiau natūraliose ekosistemose (pvz., vejų pakeitimas pievomis). Kai kurių rūšių NBS įrengimo ir priežiūros išlaidas iš dalies arba visiškai padengia piliečiai (pvz., ūkininkavimas mieste), NVO (pvz., nualintų buveinių atkūrimo veiksmai) arba privačios įmonės (audrų vandens tvenkiniai nuotėkio vandeniui valdyti). Europos Sąjunga dėjo daug pastangų, kad sutelktų NbS Europoje. ES padeda stiprinti žinių apie sėkmingus atvejus perdavimą (pvz., miestų gamtos atlasas) ir siūlo viešąsias skaitmenines platformas, kad paskatintų bendradarbiavimą su privačiuoju ir viešuoju sektoriais („Pažangiųjų miestų prekyvietė“) ir teikia finansinę paramą pagal Europos žaliąjį kursą.  Finansavimą, skirtą žaliajai ir mėlynajai infrastruktūrai įtraukti į miestų planavimą, galima gauti iš naujojo europinio bauhauzo – politikos ir finansavimo iniciatyvos, kuria žalioji pertvarka „skatinama apstatytoje aplinkoje ir ne tik maloni, patraukli ir patogi visiems“. Yra įvairių priemonių, įskaitant investuotojams skirtas gaires, kuriomis siekiama patikrinti, kaip ir kodėl investicijas į apstatytos aplinkos projektus galima suderinti su naujuoju europiniu bauhauzu.

Nauda

Žaliosios erdvės ir NbS miestuose gali padėti sumažinti nelaimių riziką, pagerinti vandentvarką ir sukelti vietos vėsinimo poveikį, kad būtų galima geriau susidoroti su aukšta temperatūra ir karščio bangomis. Žalioji ir mėlynoji infrastruktūra ne tik padeda spręsti konkrečias aplinkos problemas, bet ir teikia papildomos naudos, kuri viršija jų pagrindinį tikslą. Pavyzdžiui, parkai ir vandens telkiniai gali padidinti miesto grožį ir kartu būti laisvalaikio erdvėmis, skatinančiomis psichinę ir fizinę gerovę (Nilsson ir Johansson, 2021 m.).

Kita papildoma nauda: remti miestų biologinę įvairovę, anglies dioksido saugojimą (klimato kaitos švelninimą), oro taršos mažinimą, suteikti erdvės poilsiui, gamtos patirčiai ir užtikrinti didesnę socialinę, fizinę ir psichinę gerovę. NBS miestų teritorijose gali padėti siekti kelių darnaus vystymosi tikslų (DVT), ypač su tvariais miestais susijusių tikslų (11). 

Ekonominė nauda galiausiai gali būti susijusi su turizmo ekonomikos augimu. Galimybė naudotis žaliosiomis erdvėmis gali atlikti svarbų vaidmenį apibūdinant tai, ką miestai gali pasiūlyti ( Terkenli ir kt., 2020 m.). Dėl to turistų pasirinkimas gali būti nukreiptas į juos, ypač karščiui jautriose vietovėse (pvz., karštą Viduržemio jūros regiono vasarą).

Daugelyje ES valstybių narių miestų žalioji infrastruktūra ir gamtos procesais pagrįsti sprendimai jau remiami nacionalinės teisės aktais, susijusiais su žemės naudojimo planavimu, paviršinių nuotekų tvarkymu, paviršinių vandenų ar biologinės įvairovės apsauga. Paskatos ir mokėjimai skatina įgyvendinti NbS ir UGI, o ne tradicinę pilkąją infrastruktūrą.

Daugelis miestų yra parengę strategijas, kaip pagerinti ir išplėsti žaliąją infrastruktūrą miesto aplinkoje. , Pavyzdžiui, Hamburgo strategijoje numatyta plėsti žaliuosius stogus. "Superblock" programa Barselonoje siekiama pertvarkyti miesto aplinką, įskaitant teisingumo aspektus. Be to, vietos zonoms nustatyti gali būti naudojamos specialios planavimo priemonės, pavyzdžiui, biotopų ploto koeficientas, kad dalį ploto būtų galima palikti kaip žaliąsias erdves (žr. Berlyno atvejo tyrimą). Be to, nacionalinio lygmens gairės palengvina žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros integravimą į miesto dizainą. Pavyzdžiui, Švedijoje Nacionalinė būsto, statybos ir planavimo valdyba išleido ekosisteminių paslaugų integravimo į užstatytos aplinkos planavimą, statybą ir priežiūrą vadovą, kuriame taip pat pateikiama informacija apie gamtos vertę prisitaikant prie klimato kaitos. Švedijos aplinkos apsaugos agentūra paskelbė nacionalines gaires dėl SNB – prisitaikymo prie klimato kaitos ir kitų visuomenės uždavinių priemonę.

Europos Sąjunga tvirtai remia žaliosios infrastruktūros koncepciją ir gamtos procesais pagrįstus sprendimus, kuriais didinamas atsparumas klimato kaitai, tvari vandentvarka ir žmonių gerovė bei biologinė įvairovė Europos miestuose. Pavyzdžiui, UGI ir NbS laikomos pagrindinėmis 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos (2020 m.) ir ES gamtos atkūrimo teisės akto, 2013 m. ES žaliosios infrastruktūros strategijos ir ES vandens pagrindų direktyvos sąvokomis. Galiausiai 2021 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje pabrėžiama, kad svarbu skatinti gamtos procesais pagrįstus prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimus, be kita ko, didinant jų mastą miestų lygmeniu. 

Įgyvendinimo laikas skiriasi priklausomai nuo erdvinio masto– nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Pavyzdžiui, nedidelio masto NbS, pvz., Žaliųjų sienų arba vietinių biofiltrų, diegimas yra gana greitas procesas, o faktinis statybos laikas trunka mažiau nei metus. Tačiau planavimas ir projektavimas, oficialių leidimų gavimas, integravimas į kitus planavimo ir plėtros procesus gali pailginti įgyvendinimo laiką. Didelio masto žaliųjų erdvių planavimas ir įgyvendinimas (pvz., daugiafunkcio parko kūrimas) gali užtrukti kelerius metus. Naujų žaliųjų erdvių techninis įgyvendinimas taip pat yra trumpesnis nei visiškas ekologinis įgyvendinimas. Gali praeiti keleri metai, kol į žaliąsias erdves arba pavienes NbS, pvz., žaliuosius stogus, pasodinta augmenija atliks visas ekosistemines funkcijas (pvz., klimato kaitos švelninimo arba vandens ir maisto medžiagų laikymo pajėgumo). 

Numatomas tarpusavyje sujungtos miestų žaliosios infrastruktūros gyvavimo laikas turėtų būti labai ilgas, daug ilgesnis nei atskirų pastatų ar infrastruktūros. Vienos žaliosios erdvės amžius gali svyruoti nuo kelių šimtų metų (pvz., istorinių parkų) iki kelerių metų (pvz., žaliųjų stogų). Gyvenimas -vieno N b Slaikas taip pat gali skirtis, tačiau tikslas yra ir ilgalaikis išlaikymas.