Heilbrono rajono (Vokietija) lauko kultūrų ūkio dirvožemio struktūros gerinimas

Vykdant projektą „AgriAdapt“ įvertintas ūkio pažeidžiamumas kalvotame Kraichgau regione dabartiniu laikotarpiu ir per ateinančius 30 metų, atsižvelgiant į ETH Ciuricho (Atmosferos ir klimato mokslų instituto) parengtas klimato prognozes, susijusias su SRES scenarijumi A1B, kuris naudojamas Europos Komisijos portale „Agri4Cast“, kuriame pateikiami agroklimatiniai rodikliai. Remiantis tokiomis prognozėmis, numatoma, kad per ateinančius 30 metų gegužės–rugpjūčio mėn. dienų, kai temperatūra viršija 25 °C, skaičius padidės nuo 25 iki 38 dienų per metus. Taip pat prognozuojamas vandens balanso mažėjimas (kritulių ir evapotranspiracijos skirtumas) vasaros mėnesiais, ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Tai reiškia, kad per kritulius į sistemą turėtų patekti mažiau vandens, o per garavimą ir transpiraciją iš sistemos turėtų ištekėti daugiau vandens. Šios sąlygos turės tiesioginės įtakos grūdų įdarui ir grūdų nokinimo etapams, todėl grūdai bus nokinami anksčiau, o tai reiškia mažesnes sėklas ir mažesnį derlių. Šie du veiksniai taip pat turės neigiamos įtakos cukrinių runkelių derliui, nes jie lems mažesnį augimo tempą ir atitinkamai mažesnį derlių.

Remiantis pirmiau pateiktomis prognozėmis, tropinių dienų (dienų, kai aukščiausia temperatūra viršija 30 °C) skaičius nuo gegužės iki rugpjūčio turėtų padidėti taip pat apie 27 % artimiausioje ateityje (po 30 metų). Tai, be numatomų sausesnių sąlygų liepos ir rugpjūčio mėn., gali sutrikdyti bulvių gumbų augimą, lemti didesnę priklausomybę nuo drėkinimo vandeniu ir prastesnę pasėlių auginimo kokybę, kaip užfiksuota 2018 m. karštą ir sausą vasarą. Be to, dėl sausros laikotarpių derliaus nuėmimo metu sausesniame dirvožemyje gali susidaryti kieto dirvožemio klasteriai, kurie gali pažeisti bulvių žievelę. Numatomas smarkaus kritulių kiekio padidėjimas augimo laikotarpiu (vėlyvą pavasarį) taip pat gali pakenkti bulvėms, nuplaunant keteras ir veikiant gumbus saulės spinduliuote.

Nors vidutinė metinė temperatūra didėja, remiantis „AgriAdapt“ pažeidžiamumo vertinimu, balandžio mėn., kai bulvių augalai yra jauni, yra šiek tiek didesnė vėlyvų šalnų rizika. Dėl dviejų ar daugiau dienų, kai temperatūra yra žemesnė nei -4 °C, bulvių lapai gali išnykti, todėl gali vėluoti jų vystymasis.

Žiemines rapsų sėklas taip pat paveiks prognozuojamas atogrąžų dienų skaičiaus didėjimas ir sausesnės sąlygos, ypač jei jautriausiais žydėjimo ir nokimo etapais įvyks ekstremalių reiškinių, dėl kurių sumažės sėklų aliejaus kiekis ir anksčiau sunoks, o dėl to sumažės derlius. Galiausiai, numatomos šiltesnės rudens ir žiemos sąlygos gali lemti didesnę piktžolių, vabzdžių ir patogenų užkrėtimo riziką.

Remdamasis vertinimo rezultatais, Kraichgau regiono ūkis įgyvendino priemones ir praktiką, kad artimiausioje ateityje sumažintų savo pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, visų pirma gerindamas dirvožemio sąlygas, didindamas dirvožemio organinių medžiagų kiekį ir geriau informuodamas ūkininkus apie numatomą riziką ir galimus sprendimus.

Remiantis pažeidžiamumo vertinimu, buvo atrinktos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės, kurios turi būti įgyvendintos ūkyje, daugiausia dėmesio skiriant dirvožemio struktūros gerinimui kaip būdui spręsti klimato kaitos problemas. Gera dirvožemio struktūra su aktyvia ir įvairia dirvožemio biota, be kitų privalumų, leidžia: i) padidinti infiltracijos greitį, gebėjimą absorbuoti (sunkų) lietų ir jį saugoti ilgesnį laikotarpį, ii) išvengti maisto medžiagų praradimo ir iii) sumažinti vėjo ar vandens eroziją.

Šiam tikslui pasiekti ūkyje naudojami keturi skirtingi ir labai universalūs tarpinių pasėlių mišiniai su 15 skirtingų rūšių (pvz., žemės dirbimo ridikai, dobilai, facelijos, žirniai, Avena strigosa, vikiai, garstyčios). Šioms rūšims būdingos skirtingos savybės, susijusios su šaknų vystymusi, šaknų eksudatų gamyba, atsparumu kenkėjams ir ligoms bei maistinių medžiagų poreikiu. Skirtingos šaknų sistemos gali pasiekti maistines medžiagas skirtinguose gyliuose ir išvengti jų praradimo dėl išplovimo ar vandens nuotėkio, atleidžiant jas viršutiniuose sluoksniuose, kai tarpiniai pasėliai yra pjaunami. Ankštinių augalų rūšys (žirniai, dobilai ar vikiai) tarpinių pasėlių mišinyje dėl simbiozės su bakterijomis gali nustatyti atmosferos azotą dirvožemyje, o brassicas rūšys (pvz., ridikai ar garstyčios) gali sumažinti grybelinių ligų ir nematodų priepuolių riziką dėl gliukozinolatų, kuriuos jie išleidžia pjaudami. Be to, didelė rūšių įvairovė mišinyje leidžia ūkininkui nutraukti kenkėjų ciklus ir kuo labiau uždengti dirvožemį, kad būtų kuo labiau sumažinta erozija.

Kitos dirvožemio erozijai mažinti įgyvendinamos priemonės yra ne žemės įdirbimas kalvotose vietovėse šlaito kryptimi ir mažesnis žemės įdirbimas likusioje ūkio dalyje (išskyrus bulvėmis apsėtus plotus). Be to, traktorių ir kitų žemės ūkio mašinų padangų slėgis kontroliuojamas ir pritaikomas, kad lauko darbų metu būtų išsaugota gera dirvožemio struktūra. Kviečiai taip pat sėjami tarp eilių po bulvių sodinimo, kad būtų išvengta dirvožemio plovimo (sunkių) kritulių metu.

Be dirvožemio struktūros gerinimo, įgyvendinamos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, įtraukiamos naujos, geriau prie klimato kaitos prisitaikiusios veislės. Pavyzdžiui, Reino plokštumoje dobilų žolė buvo pakeista liucernų žole, nes ji gali labai giliai įsišaknyti, todėl yra atsparesnė sausrai nei dobilai. Siekiant išvengti vasaros vidurio karščio rugpjūčio mėn., auginama anksčiau nokstanti žieminių minkštųjų kviečių veislė „Rubisco“. Be to, ši veislė turi didelį derlingumo potencialą net ir sausomis sąlygomis, o jos ilgos angos apsaugo augalą nuo karščio streso. Šešios kitos žieminių minkštųjų kviečių veislės auginamos mažesniame sklype ūkyje, kad sužinotų tinkamiausią veislę šiai vietai. Reino plokštumoje taip pat auginamos sojos pupelės, kurios klesti šiltesnėmis sąlygomis.

Sėjos datos taip pat pritaikomos prie temperatūros padidėjimo: i) vėlesniu sėjimu rudenį siekiama sumažinti augalų jautrumą kenkėjams, tokiems kaip amarai ir cikados, kurie gali būti patogenų pernešėjai, o ii) ankstesnis sėjimas pavasarį leidžia išvengti vasaros karščio ir sausros. Ypač karštomis dienomis ūkininkai papildomai drėkina, kad atvėsintų bulvių keteras ir išvengtų gumbų perkaitimo. Be to, dumblių produktai naudojami siekiant pagerinti pagrindinių ūkyje auginamų kultūrų įsišaknijimą.

Įgyvendinant projektą bus atliktas naujas su klimatu susijusios rizikos vertinimas, kad būtų galima stebėti įgyvendintų prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių veiksmingumą ir efektyvumą. Be to, siekiant patikrinti numatomą šių priemonių naudą, reguliariai tikrinamas derlius ir ūkininkų atsiliepimai.

Pagrindiniai subjektai, dalyvaujantys atliekant pažeidžiamumo vertinimą ir įgyvendinant siūlomas prisitaikymo priemones pagal LIFE projektą „AgriAdapt“, yra ūkio savininkai ir Konstanco ežero fondas (projekto „LIFE AgriAdapt“ vadovas).

Be to, apie projekto tikslus ir rezultatus informuojami kiti ūkininkai, kooperatyvai, technikai ir agronomai (vietos ir nacionaliniu lygmenimis) rengiant praktinius seminarus, konferencijas ir seminarus.

Projekte dalyvaujantys ūkininkai žino apie klimato kaitos keliamą riziką ir todėl nori priimti priemones, kuriomis būtų reaguojama į numatomą poveikį, siekiant užtikrinti stabilų derlių ir aukštą produktų kokybę. Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių sėkmė labai priklauso nuo ūkininkų vietos žinių apie konkrečius įgyvendinimo aspektus ir tikėtiną priemonių naudą. Teigiama patirtis, įgyta įgyvendinant naujus sprendimus (pvz., auginant naujas veisles ir pasėlius arba įvairiapusį tarpinių pasėlių mišinį), taip pat gali įtikinti kaimyninius ūkius įgyvendinti panašias prisitaikymo strategijas.

Tuo atveju, kai pradedami auginti nauji pasėliai, vienas iš didžiausių suvaržymų, kuris gali turėti įtakos prisitaikymo priemonių įgyvendinimui, yra susijęs su rinkos paklausa arba galimu alternatyviu šių naujų produktų naudojimu (pvz., ūkyje užaugintos sojos pupelės gali būti parduodamos kooperatyvui arklių pašarams). Dar vienas ribojantis veiksnys yra tai, kad šiuo metu nėra sausrai ir šilumai atsparių veislių kiekvienai kultūrai, o augalų selekcija trunka apie 10 metų, kad būtų sukurtos naujos veislės. Įvairių dirvožemio įdirbimo metodų įgyvendinimą gali varžyti didelės sąnaudos (pavyzdžiui, integruota automatinė padangų oro slėgio kontrolės sistema gali kainuoti apie 3500–8000 EUR) ir tai, kad žemės ūkio rangovai šio metodo neįtraukė į ūkininkams teikiamas paslaugas.

Pažeidžiamumo vertinimas ir tvaraus prisitaikymo priemonių įgyvendinimo veiksmų plano rengimas buvo finansuojami pagal projektą „AgriAdapt“, kurį finansavo Europos Komisija pagal programą LIFE ir bendrai finansavo Badeno-Viurtembergo žemės kaimo reikalų ir vartotojų apsaugos ministerija, Landwirtschaftliche Rentenbank, OMIRA ir Landkreis Bodenseekreis. Šio ūkio vertinimo ir veiksmų plano rengimo išlaidos sudarė 5 000 EUR. Prisitaikymo priemonės įgyvendinamos 2017–2019 m., todėl vis dar nėra tinkamai apskaičiuotos išlaidos. Tačiau dauguma jų neturėtų turėti papildomų išlaidų ūkininkui, o kai kuriais atvejais tikimasi sutaupyti.

Tikimasi, kad įgyvendintos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės: padidinti ūkio gamybos efektyvumą, sumažinti ūkininkavimo išlaidas, pagerinti dirvožemio išsaugojimą, sumažinti eroziją, užkirsti kelią kenkėjams ir ligoms, padidinti anglies dioksido sekvestraciją dirvožemyje, padidinti azoto kiekį ir išvengti maisto medžiagų praradimo. Numatomos įgyvendintų priemonių naudos stebėsenos procesas apima nuolatinius ryšius su ūkininkais, kad būtų galima patikrinti grįžtamąją informaciją ir įvertinti derlingumą projekto įgyvendinimo laikotarpiu.

ES Potvynių direktyvą Vokietijos Federacinės Valstijos įgyvendina įgyvendindamos potvynių strategijas, kaip antai „Potvynių rizikos mažinimo Badene-Viurtemberge strategija“. Pagal tokią strategiją priemonėmis, kuriomis galima sumažinti potvynių ir dirvožemio erozijos riziką žemės ūkio laukuose, daugiausia dėmesio skiriama dirvožemio struktūros gerinimui, įskaitant: įvairiapusis tarpinių pasėlių auginimas, įvairi sėjomaina, augmenija laukuose (pageidautina ištisus metus) ir mažesnis dirvožemio valdymas.

Europos nitratų direktyva į Vokietijos teisę perkelta Potvarkiu dėl trąšų (Düngeverordnung), kuriuo siekiama sumažinti nitratų kiekį požeminiame vandenyje. Tarpinių pasėlių naudojimas prieš vasarinius pasėlius yra viena iš aptariamų priemonių siekiant prisidėti prie Potvarkio dėl trąšų įgyvendinimo. Iš tiesų tarpiniai pasėliai laiko azotą vietoje ir vengia jo praradimo dėl išplovimo ar vandens nuotėkio, užkertant kelią netoliese esančių vandens telkinių taršai. Šiuo metu tai vis dar laikoma neprivaloma priemone, tačiau ūkininkai gauna atlygį, jei jie įsipareigoja ją įgyvendinti, kaip yra ūkio, susijusio su „AgriAdapt“, atveju.

AgriAdapt projektas pradėtas 2016 m. 2017 m. buvo įvertintas bandomojo ūkio pažeidžiamumas kalvotame Kraichgau regione, o 2018 m. buvo pasiūlytos prisitaikymo priemonės. Šiuo metu vyksta įgyvendinimo etapas.

Jei parengtos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės bus nuolat įgyvendinamos ir toliau taikomos, jos gali galioti amžinai.

Sabine Sommer
Fritz-Reichle-Ring 4
78315 Radolfzell
Tel: +49 07732 9995 42
E-mail: sabine.sommer@bodensee-stiftung.org