Draudimo bendrovė, remianti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus Turino (Italija) mažosiose ir vidutinėse įmonėse

Italija susiduria su plačiai paplitusiais su klimatu susijusiais pavojais, kuriuos, kaip tikimasi, dar labiau padidins klimato kaita. MVĮ yra itin pažeidžiamos dėl su klimatu susijusios rizikos, o su klimatu susiję nuostoliai ir žala MVĮ sektoriuje didėja. Tiesioginis poveikis (pvz., įrangai ar prekėms) ir netiesioginiai nuostoliai, patirti dėl veiklos sustabdymo, gali daryti didelį poveikį įmonėms. Italijos draudimo brokerių asociacijos (AIBA) vertinimu, 90 proc. Italijos įmonių, kurios dėl su klimatu susijusių įvykių turėjo nutraukti savo veiklą ilgiau nei vienai savaitei, per vienus metus bankrutavo.

Nepaisant su klimatu susijusio poveikio rimtumo, į gamtinius pavojus įmonių, įskaitant gamybos ir pramonės MVĮ, rizikos planuose atsižvelgiama retai. Be to, prisitaikymo veikla privačiose įmonėse neremiama konkrečiomis nacionalinėmis finansinėmis ar fiskalinėmis priemonėmis. Be to, tik kelios Italijos vietos valdžios institucijos padarė didelę pažangą planuodamos prisitaikymą prie klimato kaitos; todėl dauguma vietos valdžios institucijų negali remti MVĮ savo jurisdikcijose prisitaikymo prie klimato kaitos srityje. Galiausiai, nors Italijoje yra duomenų apie su klimatu susijusią riziką, jie platinami įvairiose platformose ir ne visada lengvai prieinami ir suprantami.

DERRIS projektu buvo siekiama sukurti naują Turino draudikų, vietos valdžios institucijų ir MVĮ viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės modelį. Partnerystėse daugiausia dėmesio skirta: i) draudikų žinių apie rizikos vertinimą ir valdymą perdavimas viešiesiems ir privatiesiems prisitaikymo planuotojams ir ii) MVĮ ir pramonės rajonų prisitaikymo planų rengimo ir įgyvendinimo skatinimas. Su klimatu susijusios rizikos vertinimas tuo pačiu metu buvo atliekamas įmonių ir rajonų lygmeniu, siekiant geresnės privačiojo sektoriaus suinteresuotųjų subjektų, draudimo sektoriaus ir vietos prisitaikymo prie klimato kaitos institucijų sąveikos.

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė buvo plėtojama ir įgyvendinama bandomuoju etapu šešiose pramonės ir gamybos srityse šiaurinėje Turino miesto dalyje. Ji buvo grindžiama miesto administracijos, „Unipol“ (Italijos finansinių paslaugų kontroliuojančiosios bendrovės) ir 32 atrinktų MVĮ bendradarbiavimu 2016–2017 m. Šiuo laikotarpiu „Unipol“ nuostolių prevencijos grupė padėjo dalyvaujančioms įmonėms ir vietos valdžios institucijai įgyti reikiamų ekspertinių žinių. Visų pirma juo buvo grindžiamas MVĮ skirtų įmonių prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planų ir pasirinktos srities integruoto rajono prisitaikymo prie klimato kaitos plano (IDAP) rengimas, bendradarbiaujant privatiems subjektams (įskaitant MVĮ) ir viešojo sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams bei miestui. IDAP apima svarbius pasirengimo būsimam miesto prisitaikymo planui etapus.

Nustatytos šešios bandomosios Turino miesto pramonės ir gamybos zonos, kuriose analizuojami pastarojo meto klimato reiškiniai, susiję su pasirinktais pavojais (potvyniais, intensyviais krituliais, žaibais, ekstremaliomis temperatūromis, vėju, kruša ir nuošliaužomis), kurie paveikė vietoves, kuriose yra MVĮ. Projekte dalyvavo įvairių sektorių MVĮ: mechaninė gamyba (12 įmonių), cheminė gamyba (6), paslaugos ir prekyba (atitinkamai 5 ir 4), maisto gamyba (3) ir amatai (2). Dalyvaujančios įmonės paprastai buvo mažos. Dauguma (24 įmonės) turėjo nuo 5 iki 20 darbuotojų, o tik vienoje MVĮ dirbo daugiau kaip 250 darbuotojų. 13 įmonių jau patyrė žalą dėl oro ar klimato reiškinių, o 14 įmonių įgyvendino tam tikras prevencines priemones dėl žalos, patirtos dėl su oru ar klimatu susijusių įvykių.

Dalyvaujančioms MVĮ paramą teikė UNIPOL nuostolių prevencijos grupės ekspertai per du patikrinimus vietoje, kuriuose daugiausia dėmesio skirta pažeidžiamumo dėl klimato reiškinių vertinimui, galimos rizikos, su kuria susiduriama, atrankai ir galimiems rizikos mažinimo veiksmams, kurie turi būti įtraukti į CAAP. Šių vizitų metu taip pat buvo išbandytas CRAM priemonėje naudotas klausimynas, o vėliau priemonė buvo sukurta. Ši internetinė priemonė buvo sukurta siekiant užtikrinti, kad rizikos vertinimo ir rizikos valdymo praktinė patirtis būtų perduota MVĮ, taip pat ir užbaigus projektą. CRAM pateikia informaciją apie su klimatu susijusią riziką pagal geografinę vietą (pvz., vietą, susijusią su potvynių rizikos zonomis) ir automatiškai sukuria CAAP svarbius išdirbius, remdamasi klausimyne MVĮ pateikta informacija.

Projekte dalyvavusios MVĮ nustatė tris pagrindinius prisitaikymo prie klimato kaitos metodus:

• rizikos prevencija, rizikos valdymas ir ekstremaliųjų situacijų valdymas;
• prisitaikymo prie klimato kaitos aspektų integravimas į valdymo ir veiklos procedūras,
• Žaliosios infrastruktūros sprendimų (pvz., žaliųjų stogų) įgyvendinimas ir vandens naudojimo efektyvumo didinimas.

Su klimatu susijusios rizikos vertinimas tuo pačiu metu buvo atliekamas įmonių ir rajonų lygmeniu, siekiant geresnės privačiojo sektoriaus suinteresuotųjų subjektų, draudimo sektoriaus ir vietos prisitaikymo prie klimato kaitos institucijų sąveikos. Turine vykusiame bandomajame etape 28 iš 32 pradinių įmonių užbaigė savo CAAP, kuriose iš viso numatyti 565 veiksmai (vidutiniškai 20 veiksmų pagal planą). Kai kurios MVĮ diegia arba modernizuoja žaliosios infrastruktūros sprendimus; kitos įmonės taiko mobiliąsias arba stacionariąsias apsaugos nuo potvynių priemones (sienas, vartus arba užtvarus). Kai kurios MVĮ sukūrė įprastas procedūras, skirtas reguliariai latakų kontrolei (siekiant sumažinti užtvindymo riziką) ir mašinų veikimui esant aukštai temperatūrai. Viena įmonė pritaikė savo naują pastatą statybos etape pagal informaciją apie vietinę potvynių riziką, pakeldama grindų lygį ir keisdama sienų išdėstymą, kad sumažintų galimą žalą. Daugelis įmonių iš dalies pakeitė savo organizacines ir valdymo sistemas, pavyzdžiui, įtraukė konkrečius veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planus, paskyrė darbuotojus įspėjimams apie ekstremaliąsias situacijas stebėti arba sukūrė biudžeto rezervus veiklos atkūrimo priemonėms.

Be to, DERRIS projektas padėjo Turino miestui parengti integruotą rajono prisitaikymo planą (IDAP), dalyvaujant keliems savivaldybės departamentams. Planu ir su juo susijusia veikla (struktūrizuotas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo procesas ir Turino mieste įsteigta tarpsektorinė darbo grupė klimato kaitos klausimais) buvo siekiama parengti tolesnį darbą, susijusį su Turino miestui skirta išsamia prisitaikymo prie klimato kaitos strategija ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planu. Be to, IDAP apėmė prisitaikymo priemonių, susijusių su naujų žaliosios infrastruktūros priemonių kūrimu ir esamų priemonių, visų pirma žaliųjų erdvių ir miesto vandentakių tinklų, priežiūra ir tobulinimu, nustatymą.

Po bandomojo etapo Turine partnerystė buvo išplėsta į dešimt kitų Italijos miestų, o 128 MVĮ naudojosi internetine CRAM priemone, kad įvertintų savo klimato riziką ir užbaigtų savo CAAP. Išanalizavus šiuos planus paaiškėjo, kad potvyniai yra didžiausias klimato kaitos keliamas pavojus (maždaug 25 proc. priemonių), po kurio seka smarkios liūtys (18 proc.). Kitų pavojų, pvz., vėjo, apšvietimo, vandens trūkumo, ekstremalių temperatūrų, problemos buvo sprendžiamos maždaug 12 proc. kiekvieno poveikio priemonių, o krušos ir nuošliaužų – tik 5 proc. Į 128 MVĮ planus buvo įtrauktos šios priemonės:

• veiklos ir valdymo procedūros (38 proc.);
• intervencijos į infrastruktūrą ir įrenginius (34 proc.);
• veiksmai, susiję su ankstyvojo perspėjimo veiklos procedūromis (11 proc.);
• veiksmai, kuriais didinamas vandens naudojimo efektyvumas (14 proc.);
• veiksmai, susiję su žaliąja infrastruktūra (3 proc.).

Siekiant pašalinti prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių įgyvendinimo kliūtis, įgyvendinant projektą DERRIS buvo nagrinėjamos Italijoje ir Europoje taikomos prisitaikymo prie klimato kaitos finansinės priemonės ir prisidėta prie viešų diskusijų Europos lygmeniu dėl draudikų, kaip investuotojų, finansuojančių prisitaikymo prie klimato kaitos veiklą, vaidmens. Ši veikla buvo įtraukta į finansinių priemonių, kuriomis remiamos valdžios institucijos, ypač vietos lygmeniu, ir privačios įmonės, vykdančios prisitaikymo prie klimato kaitos veiklą, bendrųjų reikalavimų ir gairių rinkinį. Atsižvelgdama į gaires ir rekomendacijas dėl tiesioginės finansinės ir netiesioginės fiskalinės paramos prisitaikymo veiksmams, DERRIS išleido finansinę priemonę, skirtą padėti MVĮ įgyvendinti su klimatu susijusios rizikos prevencijos ir valdymo veiksmus, įtrauktus į jų sutartinius veiksmų planus, kurią sudaro „Unipol“ banko padalinio „Unipol Banca“ išduotos paskolos (10 000–100 000 EUR).

2018 m. užbaigus projektą, tęsiama kapitalizavimo veikla, nuo 2019 m. įtraukiant dar keturis miestus (įskaitant Milaną). Be to, CRAM priemonė, skirta su klimatu susijusiai rizikai vertinti ir padėti MVĮ planuoti savo prisitaikymo prie klimato kaitos planus, vis dar yra internetinė ir aktyvi.

Siekiant palengvinti MVĮ dalyvavimą, partnerystėje dalyvavo daug įvairių vietos subjektų. Tarp jų buvo prekybos organizacijos, Prekybos rūmai, UnipolSai (Unipol grupės draudimo filialas), Unipol agentūros ir Unipol Banca (Unipol banko filialai). „Unipol“ regioniniai padaliniai atliko svarbų vaidmenį remdami vietos valdžios institucijas joms dalyvaujant prekybos organizacijose ir įtikindami MVĮ dalyvauti. Dauguma šių vietos subjektų sutiko dalyvauti mokymo sesijose, nes buvo manoma, kad tai yra labai veiksmingas būdas didinti jų informuotumą apie klimato kaitos poveikį įmonėms ir galimus prisitaikymo prie klimato kaitos planų privalumus užtikrinant veiklos tęstinumą. Taip buvo sukurtas sniego gniūžtės efektas, kai dalyvaujančios organizacijos tapo DERRIS projekto ambasadorėmis ir padėjo skleisti projekto metu sukurtas žinias ir priemones kitoms MVĮ.

MVĮ dalyvavimas projekto veikloje kiekviename mieste buvo didelis iššūkis, kurį įveikė prekybos organizacijų dalyvavimas.

Turine parengtas integruotas rajono prisitaikymo prie klimato kaitos planas padėjo pagrindą visapusiškesnei miestų prisitaikymo planavimo veiklai, nes buvo sukurta tarpsektorinė prisitaikymo prie klimato kaitos darbo grupė ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo struktūra.

Atsižvelgiant į menką informuotumą apie su klimatu susijusią riziką ir rizikos mažinimo galimybes, finansinių išteklių (finansavimo, konkrečių paskolų ir (arba) fiskalinių priemonių) prieinamumas yra esminis veiksnys, ribojantis prisitaikymo prie klimato kaitos įgyvendinimą.

Projektas buvo finansuojamas pagal LIFE programą. Bendras biudžetas sudarė daugiau kaip 1,3 mln. EUR, iš kurių 60 proc. (790 299 EUR) finansavo ES. Projektu nebuvo siekiama gauti tiesioginės ekonominės naudos, o išlaidos, kurių išvengta dėl geresnio rizikos valdymo, nebuvo kiekybiškai įvertintos. Šia iniciatyva pavyko padidinti MVĮ informuotumą apie su klimatu susijusią riziką, pagerinti turimas žinias, kad MVĮ galėtų geriau pasirengti nelaimėms ir prisitaikyti prie klimato kaitos, ir padėti rengti įmonių prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planus.

DERRIS projekto vykdymo forma – nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.; UNIPOL veikla, pavyzdžiui, parama vietos valdžios institucijoms, norinčioms atkartoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės modelį, susitikimų su MVĮ organizavimas ir CRAM priemonės atnaujinimas, vykdoma iki 2023 m.

Įmonių prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planai turi ilgalaikę perspektyvą; planai, įskaitant su klimatu susijusios rizikos vertinimą ir reagavimo priemonių nustatymą, kasmet peržiūrimi.

Marjorie Breyton
UNIPOL GRUPPO S.P.A.
Via Stalingrado 37, 40128 Bologna, Italy
Tel.: + 39 051 5072375
E-mail: marjorie.breyton@unipolsai.it