Privačiojo ir viešojo sektorių partnerystės (VPSP) infrastruktūrai ir paslaugoms pritaikyti ir prižiūrėti

Šiuo metu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo sutartinėse VPSP programose mastas yra nepakankamai ištirtas sėkmingo šių projektų užbaigimo aspektas (Nederhandir Klijn, 2019). Apskritai reikia atskirti suinteresuotųjų subjektų vaidmenį pačiame projekte (pvz., infrastruktūros plėtra) ir jų vaidmenį kuriant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Tarp suinteresuotųjų subjektų yra tie, kurie yra oficialūs viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės nariai ir kurie tiesiogiai kontroliuoja išteklius, ir tie, kurie, nepaisant to, kad yra projekto išorės subjektai, yra tiesiogiai jo paveikti ir yra suinteresuotijo sėkme ( Selim & Amr Soliman ElGohary, 2020).

Kai kurie tyrimo rezultatai rodo, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė apsunkina suinteresuotųjų subjektų aplinkos valdymą, nes viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės viešųjų pirkimų struktūroje dalyvauja daug subjektų. Dėl to VPSP projektuose dalyvaujantys suinteresuotieji subjektai gali turėti prieštaringų interesų arba skirtingų lūkesčių. Prastas ryšių su suinteresuotaisiais subjektais valdymas buvo viena iš pagrindinių VPSP projektų žlugimo pasauliniu mastu priežasčių (Jayasuriyaet al., 2020). Nors buvo skųstasi, kad trūksta VPSP suinteresuotųjų subjektų valdymo tyrimų, esminiai konfliktų prevencijos VPSP projektuose aspektai jau žinomi. Pavyzdžiui, rengiamos išsamios konsultacijos, susitariama dėl sutartų tikslų ir jie aiškiai nustatomi, taip pat apibrėžiami viešųjų ir privačiųjų subjektų vaidmenys ir atsakomybė.Pagrindiniai sėkmingo suinteresuotųjų subjektų valdymo elementai apibendrinti Pasaulinio infrastruktūros centro ir Pasaulio banko VPSP sutarčių valdymo priemonėje (3skyrius). Ši priemonė apima gaires, kaip valdyti santykius su privačia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės bendrove, kitais privačiais suinteresuotaisiais subjektais, galutiniais naudotojais, įmonėmis ir bendruomene, taip pat su vyriausybinėmis agentūromis.

VPSP gali padėti sukurti viešąją infrastruktūrą ir paslaugas, kad būtų galima veiksmingai prisitaikyti prie klimato kaitos. Jų sėkmė priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių.

• Aiškiai apibrėžta projekto apimtis, tikslai ir siektini rezultatai yra tvirtas pagrindas.
• Sėkmingam VPSP projektų įgyvendinimui reikalingi dideli administraciniai gebėjimai. Tai galima užtikrinti tik sukūrus tinkamas institucines ir teisines sistemas ir sukaupus ilgalaikę VPSP projektų įgyvendinimo patirtį. Be to, veiksmingos valdymo sistemos su aiškiais vaidmenimis, atsakomybe ir sprendimų priėmimo procesais yra gyvybiškai svarbios VPSP sėkmei.
• Veiksmingas rizikos paskirstymas, kai rizika teisingai paskirstoma viešajam ir privačiajam sektoriams, yra labai svarbus projekto gyvybingumui. Tai taip pat gali būti sudėtingas veiksnys, nes laikui bėgant dėl klimato kaitos rizika gali keistis.
• Siekiant sėkmingai įgyvendinti projektus, labai svarbu skatinti tvirtus partnerių bendradarbiavimo santykius ir laikytis vieningos pozicijos bendraujant su paveiktais suinteresuotaisiais subjektais.
• Privačioms investicijoms pritraukti labai svarbios patikimos finansinės struktūros, įskaitant tinkamas rizikos valdymo strategijas.
• Taikant stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo procedūras galima stebėti priemonių veiksmingumą ir koreguoti vykdomus projektus, taip pat įgyti patirties, susijusios su būsimais projektais. Ypač svarbu valdyti privačiojo sektoriaus partnerio, dalyvaujančio VPSP projekte, veiklos rezultatus: turėtų būti užtikrintas tinkamų išteklių skyrimas ir aiškus pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių nustatymas. Išsamios veiklos rezultatų stebėsenos gairės pateiktos Pasaulinio infrastruktūros centro ir Pasaulio banko VPSP sutarčių valdymo priemonėje (3skyrius).

Su VPSP susiję iššūkiai yra politinis nestabilumas, ekonomikos nuosmukis ir sudėtingi reguliavimo procesai, kurie gali daryti didelį poveikį projektų įgyvendinimui (pvz., terminai, išlaidos). Nepakankamas viešojo sektoriaus taisyklių ir ypatybių supratimas tarp privačių investuotojų ir atvirkščiai gali trukdyti plėtoti ir įgyvendinti projektus. Be to, dėl neigiamo suinteresuotųjų subjektų ir (arba) visuomenės požiūrio ir pasipriešinimo privatizacijai gali kilti kliūčių.

Tradiciniai projektai gali būti padalyti į dalis, kad būtų pritraukta daugiau konkurso dalyvių. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektams reikalingas minimalus dydis, kad būtų galima pagrįsti viešųjų pirkimų išlaidas ir sudaryti palankesnes sąlygas masto ekonomijai, kuri reikalinga siekiant padidinti veiklos ir techninės priežiūros efektyvumą. Tačiau dėl labai didelės galimų projektų apimties kartais gali sumažėti konkurencijos lygis, nes tik nedaugelis įmonių paprastai turi finansinių išteklių pasiūlymams teikti. Sudarius labai didelės vertės sutartis, tik nedaugelis veiklos vykdytojų (galbūt tik vienas) gali pasiūlyti visus prašomus produktus ar paslaugas. Dėl to perkančioji organizacija galėtų tapti priklausoma (Europos Audito Rūmai, 2018 m.).

Siekiant įveikti šiuos iššūkius, būtinas kruopštus planavimas, veiksmingas rizikos valdymas ir aktyvus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas. Atsižvelgdamos į šiuos veiksnius, vyriausybės ir privatūs partneriai gali padidinti sėkmingų VPSP prisitaikymo prie klimato kaitos projektų, kuriais užtikrinamas ekonominis naudingumas ir gerinamos viešosios paslaugos, tikimybę.

VPSP gali pasiūlyti dvejopą požiūrį į bet kurį prisitaikymo prie klimato kaitos projektą. Viena vertus, jie paspartina projektų įgyvendinimą, pritraukdami privačiojo sektoriaus efektyvumą ir kapitalą. Kita vertus, VPSP gali padėti diegti novatoriškus sprendimus ir galbūt pagerinti paslaugų kokybę. VPSP leidžia finansuoti projektus, kurie kitu atveju būtų neįmanomi dėl valstybės biudžeto apribojimų.

Tačiau šie pranašumai kainuoja. Projekto išlaidos arba priežiūros išlaidos dažnai viršija tradicinius viešojo sektoriaus modelius dėl privačiojo sektoriaus pelno maržų. Derybų dėl sutarčių sudėtingumas ir ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai vyriausybėms yra dideli trūkumai. Be to, tam tikros rizikos perkėlimas privačiajam sektoriui gali sukelti nenumatytų iššūkių ir konfliktų tarp viešojo ir privačiojo sektorių partnerių.

ES reglamentuoja VPSP naudodama direktyvas, kuriomis įgyvendinami ir išplečiami ES sutartyse nustatyti principai ir laisvės. Šiomis direktyvomis siekiama, kad viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo procedūros būtų skaidrios ir atviros visiems tiekėjams visoje ES. Todėl tie tiekėjai gali siūlyti savo paslaugas ir produktus valdžios institucijoms visoje ES bendrojoje rinkoje.

2014 m. kovo mėn. ES priėmė dvi viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms svarbias ES direktyvas viešųjų pirkimų srityje: visų pirma viešųjų pirkimų ir koncesijų. Viešųjų pirkimų direktyva 2014/24/ESir Koncesijų direktyva2014/23/ESatspindi ES norą griežčiau reglamentuoti koncesijas (Europos investicijų bankas, 2016 m.). Abi direktyvos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę. Faktinį VPSP įgyvendinimą taip pat riboja nacionalinės arba subnacionalinės teisinės sistemos. Juose gali būti nustatytos specialios taisyklės dėl sutarčių, taikymo srities apribojimų ir skirtingų viešojo ir privačiojo sektorių santykių tipų.

Laikotarpis, per kurį turi būti sukurta viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, gali labai skirtis, priklausomai nuo kelių veiksnių:

• Projekto sudėtingumas: Didesniems ir sudėtingesniems projektams įgyvendinti paprastai reikia daugiau laiko.
• Reglamentavimo aplinka. Aiški ir veiksminga reguliavimo sistema gali paspartinti procesą.
• Viešųjų pirkimų procedūros: viešųjų pirkimų procesų sudėtingumas gali turėti įtakos tvarkaraščiams.
• Derybiniai įgūdžiai: veiksmingos viešųjų ir privačiųjų partnerių derybos gali paspartinti procesą.
• Ekonominės sąlygos: ekonominiai veiksniai gali turėti įtakos privataus finansavimo prieinamumui ir projektų įgyvendinamumui.

Apskritai viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sukūrimas gali užtrukti maždaug nuo dvejų iki penkerių metų ar net ilgiau.

PGS paprastai yra ilgalaikiai susitarimai. Priklausomai nuo projekto, kuriam taikoma VPSP, tipo, jo trukmė svyruoja nuo 20 iki 30 metų, tačiau, priklausomai nuo konkretaus projekto, gali būti ilgesnė arba trumpesnė. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės apima ne tik infrastruktūros statybos a etapą. Ji taip pat apima jos eksploatavimą ir priežiūrą, iš kurių jie gauna ekonominę grąžą mokėdami naudotojo mokesčius arba vyriausybės mokėjimus.