Tarpbendruomeninis traumų centras, skirtas psichosocialinei pagalbai reaguojant į potvynius Šleidene (Vokietija)

Klimato kaita lemia vis intensyvesnių liūčių laikotarpius visoje Europoje. Ekstremalūs krituliai dažnai sukelia potvynius, ypač kai prieš juos prasideda sausros laikotarpiai, dėl kurių sumažėja dirvožemio infiltracijos pajėgumas. 2021 m. liepos mėn. dėl smarkių liūčių Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Reino krašto-Pfalco žemėse kilo pražūtingi potvyniai, per kuriuos žuvo 184 žmonės. Dėl klimato kaitos labai padidėjo tikimybė, kad visoje Vakarų Europoje iškris rekordinis kritulių kiekis, dėl kurio kilo potvynis (Tradowsky et al., 2023).

Be fizinių sužalojimų, žalos infrastruktūrai ir ekonominių nuostolių, potvyniai gali sukelti psichosocialinių problemų tiek iš karto po įvykio, tiek ilguoju laikotarpiu, pavyzdžiui, psichinę kančią, traumą, nerimą, nemigą, depresiją ir socialinę disfunkciją ( Foudi et al., 2017). Psichikos problemų sunkumas yra proporcingas potvynio mastui ir greičiui, jam taip pat turi įtakos tokie veiksniai kaip nuostolių ir žalos lygis ir artumas, kasdienės rutinos sutrikdymo mastas, taip pat gautos socialinės paramos aukoms lygis ir jų socialinė bei ekonominė padėtis (Fernandez et al., 2015).

1998–2017 m. nuo potvynių Europoje nukentėjo apie 20 mln. žmonių. 9–53 proc. nukentėjusiųjų nurodė turintys ilgalaikių psichikos sveikatos problemų. Apskaičiuota, kad 1998–2017 m. potvynių Europoje sukeltos psichikos sveikatos problemos kainuoja 0,2–1,23 mlrd. EUR (Jackson and Devadason, 2019 m.). Iki 2100 m. pagal didelio jūros lygio kilimo scenarijų ir nesiimant prisitaikymo priemonių numatoma, kad vien dėl pakrančių potvynių bus dar 5 mln. švelnios depresijos atvejų (Bosello et al., 2012).

Tarpbendruomeninio psichosocialinės pagalbos traumų centro tikslas – sumažinti potvynių psichosocialinį poveikį Šiaurės Reino-Vestfalijos ir kitose bendruomenėse.

Iš karto po 2021 m. liepos mėn. potvynio Šleideno miesto valdžios institucijos kartu su keliais partneriais (t. y. Euskircheno rajonu ir įvairiomis labdaros ir pagalbos organizacijomis) įsteigė psichosocialinių krizių valdymo centrą. Per kelias dienas buvo įgyvendintos kelios priemonės, kuriomis siekiama remti nukentėjusius piliečius ir skubios pagalbos paslaugų teikėjus Šleideno regiono Kall, Hellenthal ir Schleiden bendruomenėse. Šios priemonės apėmė:

• trumpalaikės, vidutinės trukmės ir ilgalaikės psichosocialinės priežiūros koordinavimo centras, kuris padėtų nukentėjusiems piliečiams ir skubios pagalbos paslaugų teikėjams reaguoti į nelaimes;
• Išsami informavimo apie psichosocialinę pagalbą kampanija (spaudos straipsniai, informaciniai vakarai, žodinė informacija ir t. t.). Siekiant nustatyti asmenis, kuriems reikia paramos, ir susieti juos su atitinkamomis tarnybomis, buvo vykdomas informavimo socialinis darbas;
• įvairios konsultavimo ir terapijos paslaugos (pvz., konsultavimas dėl sielvarto ir nuostolių, bendrosios psichologinės konsultacijos, traumų terapija, ilgalaikė psichoterapija), įskaitant specializuotą paramą konkrečioms demografinėms grupėms (pvz., vaikams ir paaugliams);
• Paskaitų serija aktualiomis temomis, tokiomis kaip traumų valdymas, streso valdymas ir atsparumas, sielvarto ir nuostolių įveikimo strategijos.

Konkrečiai, trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu buvo pasiūlyta tokia parama:

Trumpalaikė parama

Neatidėliotina psichosocialinė pagalba buvo suteikta iš karto po potvynių. Psichosocialinę paramą galėjo gauti nuo potvynio nukentėję piliečiai, įskaitant tuos, kurie patyrė (beveik) mirties patirtį arba buvo jos liudininkai, patyrė maitintojo netekusių asmenų kaltę, nerimą ir depresiją arba patyrė nuostolių. Siekiant suprasti paramos poreikį ir pagerinti strateginį planavimą, buvo atliktas pradinis vertinimas, kaip potvynis paveikė bendruomenę.

Be to, buvo pasiūlyta psichologinė pagalba gelbėtojams, dalyvavusiems reaguojant į potvynius. Buvo stengiamasi nustatyti skubios pagalbos tarnybų darbuotojus, kuriems kilo didžiausia rizika, ir įvertinti jų poreikį gauti vidutinės trukmės psichologinę pagalbą nelaimės atveju.

14 dienų po potvynių įvyko maždaug 1500 pokalbių ir buvo taikomos šios priemonės:

• karštoji linija, skirta žmonėms, kuriems reikia pagalbos ir kurie nenorėjo arba negalėjo fiziškai dalyvauti;
• slaugytojų buvimas maisto skirstymo punktuose ir aktyvus asmenų, kuriems reikia socialinių paslaugų, nustatymas (vadinamasis žemo slenksčio socialinis darbas);
• Konsultacijos saugioje vietoje piliečiams ir skubios pagalbos darbuotojams;
• Nuolatinis pakartotinis psichosocialinės padėties vertinimas (rengiant informavimo pokalbius) ir paramos koregavimas.

Vidutinės trukmės parama

Siekdama toliau remti asmenis, turinčius ilgalaikį poveikį psichikos sveikatai, praėjus dviem savaitėms po potvynio Šleideno miesto taryba įsteigė patariamąjį ir koordinavimo centrą. Iš pradžių buvo planuojama, kad centras veiks 2 mėnesius, tačiau prireikus buvo numatyta jį pratęsti 6 mėnesiams. Centras siekė tęsti skubią psichosocialinę pagalbą, taip pat įdiegė žemo slenksčio psichologinio konsultavimo paslaugą regiono žmonėms, kurie vis dar nukentėjo nuo įtempto potvynio.

Ilgalaikė parama

Sėkmingai teikiant vidutinės trukmės psichosocialinės paramos paslaugas, Šleideno slėnio pagalbos centras toliau teikia ilgalaikę paramą iki 2024 m. pabaigos. Keletas tarpdisciplininių specialistų siūlo įvairias konsultavimo paslaugas nuo potvynių nukentėjusiems piliečiams ir nukentėjusiems avariniams darbuotojams. 

Šleideno miestas sukūrė ir įgyvendino paramos sistemą kartu su keliomis labdaros organizacijomis, kurios dalyvavo plėtojant kiekvieną psichologinės pagalbos paslaugos etapą. Organizacijos turi patirties remiant vietos gyventojus po trauminių įvykių. Tai, be kita ko, yra:

• maltietis – katalikiška pagalbos organizacija, veikianti ekstremaliosiose situacijose visame pasaulyje;
• „Caritas“ – katalikiška pagalbos, plėtros ir socialinių paslaugų organizacija;
• „Diakonie“ – protestantų socialinės gerovės organizacija;
• Arbeiterwohlfahrt, gerovės asociacija.

2021 m. gruodžio mėn. laimėjęs konkursą, maltietis toliau teikia institucinę psichosocialinę paramą Šleideno slėnio pagalbos centre (HIZ).

Specializuoti darbuotojai yra vienas iš svarbiausių intervencijos elementų. Personalą sudaro asmenys iš dalyvaujančių organizacijų partnerių ir ekspertai, įskaitant gydytojus, psichologus, sociologus, terapeutus, psichologinius psichoterapeutus, nelaimių valdymo ir rizikos valdymo ekspertus, paramedikus, skubios pagalbos patarėjus ir socialinius mokslininkus. Šie specialistai plačiai bendradarbiavo tarpusavyje, kad sukurtų holistinį paramos metodą.

Toliau išvardyti veiksniai sudarė sąlygas sėkmingai plėtoti tarpbendruomeninį traumų centrą ir teikti paramą psichikos sveikatos srityje:

• parama politinei vadovybei, kuri sudarė sąlygas nedelsiant įsikišti suteikiant galimybę greitai gauti finansavimą;
• išankstinės konsultacijos ir bendradarbiavimas su organizacijomis partnerėmis (per 2 dienas nuo nelaimės);
• patyrę įvairių sričių specialistų grupės specialistai, įskaitant patyrusius krizinėse situacijose;
• dažnas specialistų ir pagalbinių darbuotojų tinklų kūrimas ir bendradarbiavimas;
• Gera savanorių, kurie nustatė bendruomenės poreikius per asmeninius vizitus, parama.

Šiuo metu atliekamu intervencijos vertinimu siekiama nustatyti visus įgalinančius ir trukdančius veiksnius.

Pagrindinis intervencijos finansavimo šaltinis yra Vokietijos pagalbos koalicija „Aktion Deutschland Hilft“, teikianti finansavimą NVO pagalbai krizės atveju. Iš šio fondo 920 000 EUR buvo skirta bendruomenių traumų centrui psichosocialinei paramai teikti. Iš biudžeto daugiausia buvo finansuojamos personalo išlaidos ir keletas didelių renginių, pavyzdžiui, „šeimos dienos“, skirtos vaikams ir šeimoms, kad nukentėjusiems vaikams ir jų šeimoms būtų teikiamos nemokamos pramogos ir parama.

Ši intervencija padidino asmenų ir bendruomenių atsparumą ekstremalių reiškinių, pavyzdžiui, potvynių, sukeltam stresui ir taip sumažino tikimybę patirti prastus psichikos sveikatos rezultatus ir susijusias visuomenės išlaidas.

Hamburgo medicinos kompetencijos centro atliekamu vertinimu siekiama įvertinti intervencijos veiksmingumą ir padaryti išvadas dėl būsimų koncepcijų tame pačiame ar kituose regionuose.

Traumų centras yra tarpsavivaldybinis projektas, grindžiamas Schleiden, Kall ir Hellenthal savivaldybių susitarimu. Siekiant nuspręsti, kuri pagalbos organizacija ir toliau teiks institucinę psichosocialinę paramą ilguoju laikotarpiu, buvo surengtas konkursas.

Parama pradėta teikti praėjus dviem dienoms po 2021 m. liepos mėn. įvykusio dviejų dienų potvynio. Ilgalaikė psichosocialinė parama teikiama iki šiol per bendruomenių traumų centrą, kuris turi veikti iki 2024 m. gruodžio mėn.

2021 m. liepos mėn. – iki 2024 m. gruodžio mėn., su galimybe pratęsti terminą Šleidene, jei bus skirtas finansavimas

Sukurtas tvarus modelis ir sistema bet kuriuo metu ateityje gali būti atkartoti kitur, jei kiltų dideli potvyniai.  

Frank C. Waldschmidt

Malteser Hilfsdienst e.V.

Specialist advisor for psychosocial support for Flood Aid NRW

frank.waldschmidt@malteser.org