Maudyklų vandens kokybės apsauga nuo nuotekų perpildymo Riminyje (Italija)

Prasta mikrobinio vandens kokybė rekreaciniuose paplūdimiuose gali sukelti įvairias sąlygas, pavyzdžiui, virškinimo trakto, akių, ausų, odos ir kvėpavimo takų ligas (Haile, et al., 1999; Wade et al., 2003 m.; EAA, 2024 m.).Pagrindiniai pakrančių vandenų bakterinės taršos šaltiniai yra nuotekų išleidimas, įskaitant nuotekų ištakius, kanalizacijos išlajas, paviršinių nuotekų išleidimą, nuotekų tinklo gedimus, užterštas upių nuotekas ir žemės ūkio bei miesto paviršines nuotekas (Penna et al., 2021; Claessens et al., 2014 m.).

Riminyje dėl gausių kritulių ištekėjo nuotekų, todėl maudyklų vanduo miesto pakrantėje buvo užterštas vidutiniškai apie 10 kartų per metus (Veneris, 2018 m.). Draudimai maudytis paprastai truko nuo 1 iki 4 dienų, o kai kuriais atvejais – iki 7 dienų (ARPAE, 2023). Kombinuota nuotekų surinkimo sistema negalėjo neatsilikti nuo gyventojų skaičiaus augimo, turistų skaičiaus ir didėjančios urbanizacijos bei dirvožemio sandarinimo.

Šiaurinėje savivaldybės dalyje keli maži drenažo kanalai, kurie iš pradžių buvo naudojami tik lietaus vandeniui surinkti, buvo laipsniškai pralaidūs ir integruoti į nuotekų surinkimo sistemą. Kanalų gale vandeniui nelaidūs šliuzai su siurblinėmis neleido vandeniui tekėti į jūrą ir nukreipė jį į nuotekų valymo įrenginius. Esant gausioms liūtims, perkrovus kanalizacijos sistemą, šie kanalai buvo atidaryti į jūrą, kad būtų išvengta vietinių nuotekų perpildymo. Dėl šių retkarčiais į jūrą išleidžiamų praskiestų nuotekų buvo laikinai uždrausta maudytis, nes netoli paplūdimių esančiuose vandenyse buvo užterštas vanduo. Kintančiomis klimato sąlygomis numatoma, kad regione intensyvaus kritulių kiekio atvejų padaugės (SNPA, 2021 m.), todėl padidės nuotekų perpildymo tikimybė, o tai turės neigiamų pasekmių maudyklų vandens kokybei.

Sukūrus atskirą nuotekų surinkimo sistemą (jei įmanoma), patobulinus nuotekų valymo sistemą ir įrengus rezervuarus, skirtus perpildytoms nuotekoms ir paviršinėms nuotekoms surinkti ir saugoti (teritorijose, kuriose yra bendra nuotekų surinkimo sistema), siekiama sumažinti arba sustabdyti jūros vandens, susidarančio dėl miesto nuotekų perpildymo, taršą vis dažnesnių ir intensyvesnių kritulių laikotarpiais.

2013 m. priėmus Optimizuotos jūros vandens apsaugos planą, miesto nuotekų sistema ir nuotekų valymo įrenginiai buvo atnaujinti ir modernizuoti, didinant ir gerinant surinkimo ir valymo pajėgumus visoje teritorijoje. Daugumoje miesto dalių kombinuota kanalizacijos sistema buvo pakeista atskirta sistema. Tankiausiai užstatytose vietovėse, kuriose dviguba sistema buvo neįmanoma, buvo sukurta arba išplėsta siurblinė su saugykla nuotėkoms ir nuotekoms surinkti.

Sistema apima 2020 m. baigtą statyti požeminę nuotekų surinkimo ekstremalių liūčių metu gamyklą. Nuotekos nuosekliai išleidžiamos į kanalizacijos sistemą ir, sumažėjus slėgiui miesto sistemoje, nukreipiamos į valymo įrenginius. Pasiekus saugojimo pajėgumus, praskiestos nuotekos išleidžiamos į jūrą. Gamyklą sudaro dvi 40 metrų po žeme esančios talpyklos; pirmasis 14 000 kubinių metrų talpos rezervuaras surenka pradinį lietaus vandenį, o antrasis, kurio talpa yra 25 000 kubinių metrų, skirtas saugoti ir riboti į jūrą patenkančių mišrių nuotekų ir paviršinių nuotekų kiekį. Šis saugomas vanduo išleidžiamas į jūrą 1000 metrų nuo kranto, kad būtų dar labiau sumažintas pavojus paplūdimio naudotojų sveikatai.

Naujiems kanalizacijos vamzdžiams ir požeminiams kolektoriams įrengti būtini viešieji darbai buvo panaudoti kaip galimybė atnaujinti miesto krantinę, gatves ir automobilių stovėjimo aikšteles pakeičiant parku. Parko pėsčiųjų takai, žaliosios zonos ir sporto infrastruktūra yra šiek tiek pakelti, kad miestas būtų apsaugotas nuo audrų šuolių ir jūros lygio kilimo. Siurbliai ir vandens talpyklos yra po patraukliu pastatu, kuris naudojamas kaip belvedere su prieinama aukšta terasa su vaizdu į paplūdimius.

Nuotekų infrastruktūros renovaciją kartu valdė Riminio savivaldybė ir vandens tiekimo įmonė, atsakinga už miesto nuotekų tvarkymą. Šie subjektai bendradarbiavo pagal Jūros vandens apsaugos planą, parengtą kartu su vandens tiekimo įmonėmis ir 2013 m. priimtą vietos valdžios institucijos (Riminio savivaldybės). Mokslinę paramą hidraulinės sistemos modeliavimui ir būsimai potvynių dėl ekstremalių kritulių rizikai bei saugumo lygio apibrėžimui suteikė regioninė aplinkos agentūra (ARPAE). Sistemos dydžiui nustatyti pasirinktas saugumo lygis yra susijęs su įvykiais, kurių faktinis grįžimo laikotarpis yra 1 iš 50 metų. Maudyklų ir miesto parko apsaugos planas yra platesnio Riminio strateginio plano, kuris buvo toliau dalyvaujamojo pobūdžio, dalis.

Prieš plėtodamas miesto parko teritoriją „parcodel mare“,Riminio miestas konsultavosi su piliečiais ir miesto naudotojais, ekonominės veiklos vykdytojais, kurie valdo paplūdimių įstaigas (stabilimenti balneari), barus, restoranus ir paslaugas šioje teritorijoje, taip pat su aplinkosaugos grupėmis. Šių suinteresuotųjų subjektų išreikšti konkretūs poreikiai ir lūkesčiai buvo panaudoti formuojant naujojo parko formą. Pavyzdžiui, daugiau vietos, nei buvo numatyta iš pradžių, buvo skirta laisvalaikio veiklai, važiavimui dviračiu ir ėjimui pėsčiomis. Konsultacijų metu taip pat buvo susipažinta su vietovės architektūrinio konkurso specifikacijomis.

Maudyklų vandens kokybės stebėseną, kaip reikalaujama Maudyklų vandens direktyvoje (EB, 2006 m.), atlieka Regioninė aplinkos agentūra (ARPAE) ir ji vykdoma netoli kranto 80–120 cm gylyje. Stebėsenos vietos yra iš anksto nustatytos ir atitinka vietas, kuriose gali būti išleidžiamos nuotekos. Mėnesinė Enterococci ir E. coli bakterijų kontrolė maudymosi sezono metu (nuo gegužės mėn. pradžios iki rugsėjo mėn. pabaigos) papildoma ad hoc stebėsena ekstremalių kritulių ar nuotekų išleidimo į jūrą atvejais, apie kuriuos praneša komunalinių paslaugų įmonė. Dėl tokių įvykių gali būti uždrausta maudytis iki skerdimo, be to, vykdoma papildoma stebėsena siekiant nustatyti užteršimo pabaigą. Nuo 2020 m., kai šiaurinė naujų nuotekų valymo įrenginių dalis buvo beveik baigta (labai šiaurinėse atkarpose kai kurios naujosios sistemos dalys pradėjo veikti vėliau), nuotekų išleidimo į jūrą ir maudymosi draudimų skaičius sumažėjo, o kai kuriose vietose sumažėjo iki nulio.

Parkas, sukurtas tarp paplūdimių ir pakrantės, pakelia promenados lygį 80 centimetrų, pateikdamas pavyzdį, kaip stipriai urbanizuotos pakrantės dalys gali būti apsaugotos nuo tam tikro jūros lygio kilimo, nepakenkiant turistiniam paplūdimių naudojimui. Tuo pačiu metu apsaugos nuo audrų šuolių lygis nebus pakankamas pagal didesnio jūros lygio kilimo scenarijus ir gali prireikti papildomų priemonių miestui apsaugoti.

Nuotekų sistema yra apsaugota nuo perpildymo 1 per 50 metų kritulių. Dėl klimato kaitos Emilijos-Romanijos regione prognozuojamas retesnis, bet intensyvesnis kritulių kiekis (Sabelli, 2023). Todėl tikėtina, kad šiandieniniai 1 iš 50 metų renginiai vyks dažniau, o maudymosi draudimai ateityje nebus atmesti.

Bendros nuotekų sistemos tobulinimo išlaidos (iki 2023 m. pabaigos) sudaro apie 200 mln. EUR. Nuotekų sistemos modernizavimą finansavo 3 subjektai: Riminio savivaldybė (33 proc.), naudojanti, inter alia, regioninį ir ES finansavimą, vandens tiekimo įmonė (33 proc.) ir vandens naudotojų mokami tarifai (33 proc.). Nors pastarasis sukėlė tam tikrą kritiką (Rimini 2.0, 2018), pagal Italijos vandens kainodaros reglamentus vandens ir nuotekų sistemos paslaugų gerinimas gali būti bendrai finansuojamas didinant vartotojų mokėjimus už vandens paslaugas.

Miesto parko įkūrimą finansavo savivaldybė, kuri, be savivaldybės biudžeto, galėjo panaudoti papildomą nacionalinį ir regioninį finansavimą.

Jūros vandens apsaugos plano užbaigimas bus naudingas turizmo pramonei, pagerins Riminio, kaip pajūrio kurorto, reputaciją ir sudarys sąlygas nuolat naudotis paplūdimiais. Apskaičiuota, kad dėl pavojaus sveikatai jūros vandenyje ir su tuo susijusio draudimo maudytis išvengtų nuostolių ekonominė vertė maudyklose yra apie 1,5 mln. EUR per metus (Venerija, 2018 m., p. 233).

Italijoje pagal nacionalinį vandens apsaugos įstatymą nuotekų išleisti į natūralius vandens telkinius neleidžiama, nes šis vanduo laikomas užterštu ir turi būti valomas (D.Lgs. n. 152 del 2006). Dėl šios priežasties, kuriant atskirą kanalizacijos sistemą, buvo įdiegti mechanizmai, kuriais užtikrinamas paviršinių nuotekų valymas ir išvengiama netoli kranto esančių vandenų užteršimo paviršinėmis nuotekomis, jei būtų pasiekti saugojimo pajėgumai.

Intervencinių priemonių, pavyzdžiui, nuotekų sistemos gerinimo, pagal Italijos teisę poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas.

Projektas nuosekliai įgyvendinamas įvairiose miesto pakrantės atkarpose, o šiaurinė ir centrinė pakrantės dalys jau užbaigtos. Vandens saugykla veikia nuo 2020 m. Kiti skyriai yra realizuojami. Visa krantinė bus pertvarkyta iki 2026 m.

Eksploatavimo trukmė atitinka viešosios infrastruktūros eksploatavimo trukmę.

Roberta Frisoni

Deputy Mayor for urban planning, transport and waterfront development

roberta.frisoni@comune.rimini.it

ARPAE, 2023 m., „Inconvenienti stagionali“, Arpae Emilia-Romagna (ARPAE) (https://www.arpae.it/it/temi-ambientali/balneazione/rapporti-balneazione/inconvenienti-stagionali), žiūrėta 2023 m. spalio 24 d.

Claessens, J., et al., 2014, „The soil-water system as basis for a climateproof and healthy urban environment: Nyderlandų atvejo tyrime nustatytos galimybės“, The Science of the total environment 485–486, p. 776–784 (DOI: 10.1016/j.scitotenv.2014.02.120).

2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo, panaikinanti Direktyvą 76/160/EEB.

EAA, 2024 m. (dar nepaskelbta), Reagavimas į klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai Europoje: dėmesys potvyniams, sausroms ir vandens kokybei, EAA ataskaita Nr. #/2024, Europos aplinkos agentūra.

Giovanardi, F., et al., 2006, „Coastal waters monitoring data: pagrindinių vandens kokybės kintamųjų dažnių pasiskirstymas“, Journal of Limnology 66(2), p. 65–82.

Haile, R. W. ir kt., 1999 m., „The Health Effects of Swimming in Ocean Water Contaminated by Storm Drain Runoff“, Epidemiology 10(4):p 355-363, 1999 m. liepos mėn.      Laisva 10 straipsnio 4 dalis, p. 355–363.

Montini, A., 2021 m., „Rimini: Piano di Salvaguardia della Balneazione e Parco del Mare“ pristatymas: Ecomondo, Riminis, 2021 m. spalio 26 d.

Penna, P. ir kt., 2021 m., „Water quality integrated system: Strateginis požiūris į maudyklų vandentvarkos gerinimą“, Journal of Environmental Management 295, p. 113099 (DOI: 10.1016/j.jenvman.2021.113099).

Rimini 2.0, 2018 m., „Scarichi a mare e PSBO, i costi per i cittadini aumentano di 6,5 milioni di euro“, Riminiduepuntozero (https://www.riminiduepuntozero.it/scarichi-a-mare-e-psbo-i-costi-per-i-cittadini-aumentano-di-65-milioni-di-euro/), žiūrėta 2024 m. sausio 24 d.

Sabelli, C., 2023 m., „Examining the role of climate change in the Emilia-Romagna floods“, Nature Italy, p. d43978-023-00082-z (DOI: 10,1038 / d43978-023-00082-z).

SNPA, 2021 m., „Rapporto sugli indicatori di impatto dei cambiamenti climatici – Edizione 2021“, ataskaita SNPA Nr. 21/2021, Sistema Nazionale per la Protezione dell’Ambiente (SNPA), Roma (https://www.snpambiente.it/temi/report-intertematici/cambiamenti-climatici/rapporto-sugli-indicatori-di-impatto-dei-cambiamenti-climatici-edizione-2021/).

Venier, S., 2018, „Waste Water Management in Seaside Tourism Areas: Riminio jūros vandens apsaugos planas“ (angl. The Rimini Seawater Protection Plan), A. Gilardoni (leid.), „Italijos vandens pramonė. „Kompetencijos atvejai“,Springer, p. 225–235.

Wade, T. J. ir kt., 2003 m., „Do US Environmental Protection Agency water quality guidelines for recreational waters prevent gastrointestinal disease? Sisteminė peržiūra ir metaanalizė“, Environmental health perspectives 111(8), p. 1102–1109.