European Union flag

Mirtys, susijusios su potvyniais (1980–2023 m.)

Šaltinis: CATDAT iš RiskLayer GmBH. Duomenų rinkinys parengtas ir pateiktas pagal EAA ir Europos Komisijos (RTD) susitarimą dėl paslaugų lygio „Dalijimosi GEOSS duomenimis ir jų valdymo principų integravimas remiant Europos aplinką“. Žr. metaduomenis čia.

Sveikatos klausimai

Potvyniai gali paveikti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Potvynio metu tiesioginis fizinis poveikis sveikatai apima nuskendimą, sužalojimus, kuriuos sukelia sąlytis su potvynio vandens objektais, hipotermiją ir elektros sužalojimus. Remiantis „RiskLayer GmMH“ CATDAT duomenimis, 1980–2023 m. dėl potvynių EEE 32 šalyse žuvo 5 688 žmonės.

Potvynių sukeltas nuotekų perpildymas didina infekcinių ligų riziką, ypač vaikams (EEA, 2020 m.). Potvyniai didina virusinių infekcijų, tokių kaip norovirusas, hepatitas A ir rotavirusas, riziką; parazitų Cryptosporidium spp.ir Giardia sukeliamos infekcijos (mažesniu mastu); ir Campylobacter spp., patogeninių E.coli, Salmonella enterica ir šiek tiek mažiau Shigella spp. sukeltos bakterinės infekcijos. (ECDC, 2021 m.).

Po potvynių likęs sustingęs vanduo (pvz., rūsiuose, soduose, parkuose, žemės ūkio paskirties laukuose) gali sukurti tinkamas vietas uodams veistis ir padidinti uodų platinamų ligų riziką. Be to, gali padidėti širdies priepuolių, kvėpavimo sutrikimų ir prastų nėštumo rezultatų rizika (ECDC, 2021; Paterson et al., 2018 m.).

Netiesioginis potvynių poveikis tiek potvynių metu, tiek po jų apima sveikatos problemas, kylančias dėl medicininio gydymo sutrikimų; fizinis darbo krūvis, susijęs su valymu ir rekonstrukcija; medicininės pagalbos, elektros energijos ar saugaus vandens trūkumas; ir problemų, susijusių su maisto, elektros energijos ar sanitarijos tiekimo grandinėmis (Paterson et al., 2018). Potvyniai gali padaryti žalos turtui, o tai gali sukelti perkėlimą ir perpildymą. Gyvenimas potvynių paveiktuose būstuose gali sukelti plaučių ir sistemines grybelines infekcijas (pvz., oru ir dulkėmis plintantį Aspergillus)ir mikotoksinų poveikį.

Potvyniai taip pat gali lemti darbo vietų praradimą, nepakankamas galimybes naudotis vaikų priežiūros ir mokyklų paslaugomis ir didesnį smurtą šeimoje (Mason et al., 2021). Iki 75 proc. nuo potvynių nukentėjusių žmonių turi psichikos sveikatos problemų: trauma, psichinė nelaimė trumpuoju laikotarpiu iki potrauminio streso sutrikimo (PTSS), nerimas, nemiga, psichozė ir depresija (Munro et al., 2017; PSO Europos regiono biuras, 2013 m.).

Neigiamo potvynių poveikio ypač pažeidžiami gyventojai yra pagyvenę žmonės, vaikai, lėtinėmis ligomis sergantys ar fizinę negalią turintys asmenys ir nėščios moterys (PSO Europos regiono biuras, 2017 m.). Laikinose prieglaudose apgyvendinti žmonės yra labiau linkę į sveikatos problemas dėl didesnės infekcinių ligų patogenų poveikio bendruomeninėse patalpose tikimybės ir jų reguliaraus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutrikimo. Skubios pagalbos ir greitosios pagalbos tarnybų darbuotojams kyla didesnė per vandenį plintančių ligų rizika dėl padidėjusio profesinio poveikio, nes jie susiduria su užterštu potvynio vandeniu, šiukšlėmis ir purvu (ECDC, 2021).

Pastebėtas poveikis

JRC duomenimis, šiuo metu 172 000 žmonių Europoje (27 ES valstybėse narėse ir Jungtinėje Karalystėje) kasmet patiria upių potvynius (Dottori et al., 2020 m.), o 100 000 žmonių – pakrančių potvynius (Vousdoukas et al., 2020 m.). Dešimtadalis Europos miestų gyventojų šiuo metu gyvena vietovėse, kuriose gali kilti potvynių rizika (EAA, 2020 m.). Daugiau kaip trečdalis Europos gyventojų gyvena pakrančių regionuose (EEA, 2021c).

1980–2022 m. dėl potvynių EEE valstybėse narėse žuvo 5 582 žmonės. Pagal Paprotny et al. (2018 m.), 1870–2016 m. potvynių tendencijos rodo, kad kasmet užtvindomas plotas ir nukentėjusių asmenų skaičius nuolat didėja. Tačiau žuvusiųjų skaičius per šį laikotarpį mažėjo, o tai rodo, kad ekstremaliųjų situacijų ir sveikatos priežiūros sistemos yra geriau pasirengusios. Vis dėlto 2021 m. vasaros potvyniai Vidurio ir Vakarų Europoje, per kuriuos žuvo bent 212 žmonių, buvo pražūtingiausias su oro sąlygomis susijęs potvynis Europoje per daugiau kaip 50 metų (ECDC, 2021).

Numatomas poveikis

Tikėtina, kad potvynių rizika kintant klimatui didės daugelyje Europos regionų. Prognozės pagal didelio ir vidutinio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijus rodo didelį pasitikėjimą itin dideliu kritulių kiekio padidėjimu Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos regionuose ir Alpių regione, o Pietų Europos prognozės yra nevienodos (IPCC, 2021; EAA, 2021b).

Atsižvelgiant į kintantį klimatą, prognozuojama, kad šimtmečio pabaigoje kasmet upių potvyniai Europoje paveiks 252 000 žmonių, jei visuotinis atšilimas nesieks 1,5 °C; 338 000 pagal 2 °C scenarijų; o pagal 3 °C scenarijų – 484 000, t. y. daugiau nei tris kartus daugiau nei dabartiniai skaičiai. Tačiau taikant prisitaikymo priemones, pagal visus visuotinio atšilimo scenarijus poveikį patiriančių gyventojų skaičius gali būti apribotas iki 100 000 ar mažiau (Dottori et al., 2020).

Santykinis Europos jūrų jūros lygis per šį šimtmetį toliau kils pagal visus išmetamųjų teršalų scenarijus, o tai lems dažnesnius pakrančių potvynius didžiojoje Europos pakrančių dalyje (EAA, 2021c). Prognozuojama, kad iki 2100 m. pakrančių potvynius patirs iki 2,2 mln. žmonių pagal didelio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijų ir 1,4 mln. pagal vidutinio poveikio švelninimo scenarijų, jei nebus imtasi papildomų prisitaikymo priemonių. Tikimasi, kad pritaikius prisitaikymo priemones šie skaičiai bus sumažinti atitinkamai iki 0,8 mln. ir 0,6 mln. (Vousdoukas et al., 2020).

Senėjanti Europos visuomenė, kenčianti nuo lėtinių ligų ir socialinės izoliacijos, tampa vis labiau pažeidžiama tiek dėl fizinės, tiek dėl psichinės sveikatos problemų, susijusių su potvyniais. Didėjanti urbanizacija, įskaitant nuolatinę salpų plėtrą ir intensyvesnį paviršiaus sandarinimą miestuose, taip pat gali prisidėti prie didesnio potvynių poveikio europiečiams.

Policy atsakas

Gyventojų sveikatos apsaugos nuo potvynių priemones galima suskirstyti į priemones, susijusias su prevencija, pasirengimu, reagavimu ir atkūrimu (PSO Europos regioninis biuras, 2017 m.). Ilgalaikė prevencija, be kita ko, apima potvynių rizikos zonų nustatymą, miestų planavimą atsižvelgiant į potvynius, daugiausia dėmesio skiriant miestų žalinimui ir paviršių pralaidumui. Kitos potvynių prevencijos priemonės apima žmogaus veiklos perkėlimą už salpų ribų; kanalizacijos sistemų modernizavimas; ir apsaugos nuo potvynių infrastruktūros, pvz., užtvankų ar užtvankų, naudojimas (EAA, 2020 m.). Parengties ir reagavimo priemonių pavyzdžiai – atsparios vandens tiekimo ir sanitarijos sistemos; nuo potvynių atsparūs pastatai; evakuacijos centrų prieinamumas; parengti pasirengimo potvyniams ir sveikatai planą. Tai apima nenumatytų atvejų planus sveikatos priežiūros įstaigoms, kad jos galėtų toliau veikti darbo organizavimo, pacientų priežiūros, tiekimo valdymo, vandens ir sanitarijos srityse (PSO Europos regioninis biuras, 2017 m.).

Europos lygmeniu potvynių poveikį galima sumažinti veiksmingai naudojant ankstyvojo perspėjimo sistemas, pavyzdžiui, Europos informavimo apie potvynius sistemą (EFAS), kuri yra programos „Copernicus“ ekstremaliųjų situacijų valdymo paslaugos (CEMS) komponentas. Pagal ES programą „rescEU“ teikiama bendradarbiavimu grindžiama parama šalims nelaimių (pvz., kritinių potvynių) atveju, apsaugant piliečius ir valdant riziką.

Atkūrimo priemonės apima vėlesnę psichikos sveikatos priežiūrą, nuostatas dėl pažeidžiamų žmonių, elektros pavojų išvengimą atsigavimo ir valymo metu ir epidemiologinę / higieninę / sanitarinę priežiūrą.

Further informacija

Nuorodos

Language preference detected

Do you want to see the page translated into ?

Exclusion of liability
This translation is generated by eTranslation, a machine translation tool provided by the European Commission.