Poveikis darbo našumui

Darbo jėgos pasiūlos procentinis pokytis dėl temperatūros pokyčių didelės rizikos sektoriuose (žemės ūkio,
miškininkystė; kasyba ir karjerų eksploatavimas; statyba), palyginti su 1965–1994 m. baziniu laikotarpiu

Šaltinis: van Daalen et al., 2022

Darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai

Klimato kaita daro poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai dėl padidėjusios temperatūros, ultravioletinės spinduliuotės poveikio, sąlyčio su patogenais, oro taršos viduje ir lauke ir ekstremalių oro sąlygų. Tai gali lemti didesnes sveikatos priežiūros išlaidas, prastesnę gyvenimo kokybę ir gamybos nuostolius (Kjellstrom et al., 2016; Dasgupta ir kt. 2021 m.; Dasgupta & Robinson, 2023 m.).

Pastebėtas poveikis

Dėl temperatūros pokyčių Europoje 2016–2019 m. ir 1965–1994 m. laikotarpiu darbo jėgos pasiūla (t. y. darbo valandų skaičius) didelio poveikio sektoriuose (žemės ūkio, miškininkystės, kasybos, karjerų eksploatavimo ir statybos; van Daalen ir kt. 2022). Padidėjęs karščio stresas, kurį patiria darbuotojai, mažina darbo intensyvumą ir reikalauja papildomų darbo pertraukų, o galiausiai lemia našumo praradimą ir ekonomines pasekmes (Dasgupta et al. 2021 m.; Dasgupta & Robinson, 2023 m.). Atlikus vynuoges skinančių darbuotojų elgesio Graikijoje lauko tyrimą nustatyta, kad 12 proc. viso pamaininio darbo laiko sudarė karščio sukeltos nereguliarios darbo pertraukos (Ioannou et al., 2017). Šilumos poveikis darbo našumui yra didžiausias lauko sektoriuose, tačiau nuostoliai gali apimti visą ekonomiką (Schleypen et al. 2022 m.; Dasgupta ir kt. 2021 m.; García-León ir kt. 2021).

Numatomas poveikis

Numatoma, kad kelių su klimatu susijusių pavojų darbe našta ateityje didės. Tikėtina, kad šis poveikis bus nevienodas visoje Europoje, o regionai, kuriuose šiuo metu yra aukšta temperatūra, greičiausiai patirs didžiausią poveikį. Nors prognozuojama, kad neigiamas būsimo atšilimo poveikis Europoje bus mažesnis, palyginti su kitais pasaulio regionais (Dasgupta et al. Prognozuojama, kad 2021 m. darbuotojai Pietų Europoje, įskaitant Kiprą, Pietų Egėją (Graikija), Balearų salas (Ispanija) ir Ligūriją (Italija), labiausiai nukentės nuo padidėjusio karščio streso rizikos, o šiuose regionuose (Dasgupta et al. 2021). Apskaičiuota, kad iki 2030 m., taikant RCP6 ir netaikant rizikos mažinimo priemonių, dėl karščio sukelto streso Pietų Europoje dirbančių (aklimatizuotų) lauko darbuotojų fizinis darbingumas vasaros mėnesiais sumažės iki 60 proc. didžiausio darbingumo. Be to, apskaičiuota, kad medžiagų apykaitos rodikliai mažės mažiau, o tai reiškia, kad žmonės ir toliau dirbs intensyviau nei turėtų, todėl kils didelis pavojus sveikatai (Ioannou et al., 2022).

Nuorodos

Dasgupta, S., & Robinson, E.J.Z., 2023 m., The labour force in a changing climate: Mokslinių tyrimų ir politikos poreikiai, PLOS Climate 2 straipsnio 1 dalis, e0000131. https://doi.org10.1371/journal.pclm.0000131.

Dasgupta, S., et al., 2021, Effects of climate change on combined labour productivity and supply: empirinis, daugiamodis tyrimas, The Lancet Planetary Health 5(7), e455-e465. https://doi.org/10.1016/S2542-5196(21)00170-4.

García-León, D. ir kt., 2021, Current and projected regional economic impacts of heatwaves in Europe, Nature Communications 12(1), 5807. https://doi.org/10.1038/s41467-021-26050-z.

Ioannou, L. G., et al., 2022 m., Occupational heat strain in outdoor workers: Išsami apžvalga ir metaanalizė, Temperature 9.1, 67–102. https://doi.org/10.1080/23328940.2022.2030634.

Ioannou, L.G. ir kt., 2017 m., Time-motion analysis as a novel approach for assessing the impact of environmental heat exposure on labour loss in agriculture workers, Temperatūra 4(3), 330-340. https://doi.org/10.1080/23328940.2017.1338210.

Kjellstrom, T., et al., 2016 m., Heat, Human Performance, and Occupational Health: A Key Issue for the Assessment of Global Climate Change Impacts, Annual Review of Public Health 37(1), 97-112. https://doi.org/10.1146/annurev-publhealth-032315-021740 (Pasaulio klimato kaitos poveikio vertinimo pagrindinė problema. Metinė visuomenės sveikatos apžvalga,37(1), 97-112).

Schleypen, J.R., et al., 2022 m., Sharing the burden: klimato kaitos šalutinio poveikio Europos Sąjungoje kiekybinis nustatymas pagal Paryžiaus susitarimą, erdvinė ekonominė analizė 17(1), 67–82. https://doi.org/10.1080/17421772.2021.1904150

van Daalen, K. R. ir kt., 2022 m., The 2022 Europe report of the Lancet Countdown on health and climate change: „Klimato kaitai atsparios ateities link“, The Lancet Public Health 7(11), E942-E965. https://doi.org/10.1016/S2468-2667(22)00197-9.

Nuorodos į papildomą informaciją

Darbo jėgos pasiūlos ir temperatūros Europoje rodiklis