PSO Europos regioninio biuro veikla klimato kaitos ir sveikatos srityje

Vizija ir politinis įsipareigojimas

PSO Europos regioninis biuras (PSO/Europa) yra vienas iš šešių Pasaulio sveikatos organizacijos regioninių biurų, aptarnaujančių 53 PSO Europos regiono valstybes nares. Vykdydama šią veiklą PSO Europos regiono biuras siekia nustatyti politikos galimybes, kaip užkirsti kelią klimato kaitos poveikiui sveikatai, jam pasirengti ir į jį reaguoti. Ji padeda valstybėms narėms pasirinkti ir įgyvendinti tinkamiausias strategijas, politiką ir priemones. PSO Europos regiono biuras bendradarbiauja su įvairiais regiono visuomenės sveikatos srities suinteresuotaisiais subjektais, siekdamas užtikrinti koordinuotus veiksmus kuriant ir įgyvendinant veiksmingą sveikatos politiką ir stiprinant sveikatos priežiūros sistemas.

PSO klimato kaitos darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiria sveikatai

Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio PSO Europos biuras remia veiksmus, kuriais siekiama mažinti su klimatu susijusią riziką sveikatai, be kita ko, pasitelkiant Europos aplinkos ir sveikatos procesą (EHP). 26-ojoje Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje (COP 26) pirmą kartą JT bendrosios klimato kaitos konvencijos konferencijos istorijoje buvo propaguojama specialisveikatos programa,kuria siekiama remti klimato kaitos poveikiui atsparių, mažo anglies dioksido kiekio ir tvarių sveikatos sistemų kūrimą. Po šio etapo pirmą kartą surengta „sveikatos diena“ ir patvirtinta COP 28 deklaracija dėl klimato ir sveikatos, taip pat COP 29 įsteigta Baku COP pirmininkaujančių valstybių tęstinumo koalicija klimato ir sveikatos klausimais. Remiantis šiais orientyrais, Pasaulio sveikatos asamblėjos (PSA) rezoliucijoje dėl klimato kaitos ir sveikatos raginama, kad sveikatos sektorius aktyviau dalyvautų klimato politikos veiksmuose, pripažįstant, kad reikia skubiai imtis tiek prisitaikymo prie klimato kaitos, tiek jos švelninimo priemonių. Klimato kaita taip pat pripažinta vienu iš šešių strateginių prioritetų pasaulinėje sveikatos darbotvarkėje, dėl kurios PSO valstybės narės susitarė 2024–2028 m. pagal 14-ąją bendrąją darbo programą.

Regionų lygmeniu 2020–2025 m. Europos darbo programa: Bendruose veiksmuose dėl geresnės sveikatos išdėstyta vizija, kaip PSO Europos biuras gali padėti šalių sveikatos priežiūros institucijoms patenkinti piliečių lūkesčius, susijusius su klestinčiomis sveikomis bendruomenėmis, kuriose visuomenės sveikatos veiksmais ir tinkama viešąja politika, įskaitant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politiką, užtikrinamas geresnis gyvenimas ir gerovė. 2023 m. PSO Europos biuras klimato krizę ir ekstremalias oro sąlygas pirmą kartą paskelbė ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija, o į šiuo metu rengiamą antrąją 2026–2030 m. Europos darbo programą klimato kaita ir sveikata bus įtrauktos kaip vienas iš pagrindinių jos ramsčių. Antrojoje Europos parlamentų savaitėje bus skatinamas atsparumas ir sveikatos saugumas, skatinami sveikatai naudingi prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo veiksmai ir stiprinamas regiono sveikatos sistemų pajėgumas tapti atspariomis klimato kaitos poveikiui, mažo anglies dioksido kiekio technologijomis ir tvariomis, taikant įtraukius sprendimus pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

Budapešto deklaracija: Spartesni veiksmai siekiant sveikesnių žmonių, klestinčios planetos ir tvarios ateities

2023 m. liepos mėn. Budapešte surengta septintoji ministrų konferencija aplinkos ir sveikatos klausimais buvo svarbus įvykis nustatant regioninę aplinkos ir sveikatos darbotvarkę. PSO Europos regiono šalių sveikatos ir aplinkos ministrai priėmė Budapešto deklaraciją, kurioje išdėstyti politiniai įsipareigojimai ir veiksmai, kuriais siekiama mažinti riziką sveikatai, kurią kelia triguba klimato kaitos krizė, aplinkos tarša ir biologinės įvairovės nykimas, be kita ko, atsigavimo po COVID-19 kontekste. Deklaracijoje pirmenybė teikiama skubiems plataus užmojo veiksmams, kuriais sprendžiamos šios trejopos krizės keliamos sveikatos problemos, ir siekiama paspartinti teisingą perėjimą prie atsparios, sveikos, teisingos ir tvarios visuomenės.

Priimdamos Budapešto deklaraciją, šalys įsipareigojo kovoti su tarša ir klimato kaita, visiems užtikrinti prieigą prie saugaus vandens, sanitarijos ir higienos bei kitų esminių paslaugų, į politiką integruoti gamtos ir biologinės įvairovės aspektus ir skatinti švarią, saugią ir sveiką apstatytą aplinką. Deklaracija remiamos kelios svarbios pastangos Europos Sąjungos (ES) politikos kontekste, įskaitant Europos žaliąjį kursą, ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, ES visuotinės sveikatos strategiją ir ES reglamentą dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai.

Deklaracijoje išdėstomi įsipareigojimai dėl sveikatos sistemų ir skatinamas sveikatos sektoriaus dalyvavimas klimato kaitos srityje, todėl sveikatos klausimas yra vienas iš pagrindinių klimato politikos formavimo argumentų. Kalbant apie prisitaikymo prie klimato kaitos politiką, pagrindinis įsipareigojimas yra parengti, atnaujinti ir įgyvendinti nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos sveikatos srityje planus kaip atskirus dokumentus arba kaip platesnio masto nacionalinio prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo pastangų dalį. Antrasis laikraščio leidimas "Nulinis apgailestavimas": Ministrų konferencijojepradėti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmai sveikatos labui PSO Europos regione yra visapusiškas pagrindas ir padeda priimti ir įgyvendinti deklaracijoje įtvirtintus įsipareigojimus dėl klimato kaitos ir sveikatos, pasitelkiant aukšto lygio užklausų ir konkrečių įgyvendinimo veiksmų rinkinį.

„Sveikesnių žmonių, klestinčios planetos ir tvarios ateities 2023–2030 m. planas“ yra neatsiejama deklaracijos dalis ir jame išdėstyti veiksmai, kuriais siekiama paspartinti būtinas pertvarkas. Siekiant paspartinti įsipareigojimų įgyvendinimą, EHP partnerystės buvo sukurtos kaip naujas į veiksmus orientuotas mechanizmas. Šiomis partnerystėmis siekiama suburti šalis ir partnerius, turinčius bendrų interesų konkrečioje teminėje srityje, bendradarbiauti vykdant bendrą veiklą. Sveikatos sektoriaus veiksmų klimato kaitos srityje partnerystė suteikia regioninę praktikos bendruomenę, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalytis metodais ir patirtimi tarp šalių ir skatinamas tarpusavio mokymasis bei tinklaveika, nes šalys nustato klimato kaitos poveikiui atsparių, mažo anglies dioksido kiekio ir aplinkos atžvilgiu tvarių sveikatos sistemų kūrimo būdus ir sprendimus.

Sveikatos ir klimato kaitos darbo grupė

Sveikatos ir klimato kaitos darbo grupė (HIC) buvo įsteigta 2012 m. pagal Europos aplinkos ir sveikatos darbo grupės (EHTF) įgaliojimus PSO Europos regiono valstybių narių prašymu, kad vadovautų sveikatos apsaugos nuo neigiamo klimato kaitos poveikio darbotvarkei. ESDG atlieka vadovaujančio tarptautinio organo vaidmenį įgyvendinant ir stebint EHP, ypač daug dėmesio skiriant ministrų deklaracijose dėl aplinkos ir sveikatos išdėstytiems įsipareigojimams.

Sveikatos ir vartotojų reikalų darbo grupė, kurią sudaro paskirti valstybių narių ir partnerių atstovai, sudaro palankesnes sąlygas PSO Europos regiono šalių ir kitų suinteresuotųjų subjektų dialogui ir bendradarbiavimui. Ji skatina ir pasisako už tai, kad sveikatos klausimai būtų įtraukti į nacionalinę klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politiką, ir veikia kaip katalizatorius propaguojant, įgyvendinant ir stebint Budapešto deklaracijos įsipareigojimus dėl klimato kaitos ir sveikatos tarptautiniu, nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis. Darbo grupė suteikia galimybę dalytis patirtimi ir inovacijomis, propaguoti priemones, perduoti įrodymus ir parodyti gerąją patirtį klimato kaitos ir sveikatos srityse, taip pat skatinti šalių ir suinteresuotųjų subjektų partnerystę.

Žinių ir įrodymų plėtojimas

PSO Europos biuras yra svarbus žinių apie klimato kaitą ir sveikatą kūrėjas. 2018 m. PSO Europos biuras paskelbė ataskaitą „Visuomenės sveikatos ir prisitaikymo prie klimato kaitos politika Europos Sąjungoje“, kurioje analizuojami ES šalių prisitaikymo prie klimato kaitos sveikatos politikos pokyčiai ir apibendrinami gerosios patirties atvejų tyrimai.

Kadangi PSO Europos regionas yra sparčiausiai šiltėjantis regionas pasaulyje, PSO Europos biuras paskelbė pagrindinius dokumentus, kuriais siekiama padėti valstybėms narėms gauti naujausią informaciją ir rekomendacijas dėl karščio ir sveikatos, įskaitant peržiūrą: Šiluma ir sveikata PSO Europos regione: atnaujintus veiksmingos prevencijos įrodymus. Gavusi finansinę Europos Komisijos paramą, PSO Europos biuras rengia atnaujintą antrąjį gairių dėl karščio ir sveikatos veiksmų planų leidimą. Šio leidimo tikslas – padėti sveikatos sektoriaus ir kitų sričių sprendimus priimantiems asmenims ir specialistams rengti suderintus ir išsamius sveikatos priežiūros paslaugų planus. Nors gairės visų pirma skirtos PSO Europos regiono valstybėms narėms, tikimasi, kad jos bus svarbios tarptautiniu mastu.

Potvyniai yra dažniausia stichinė nelaimė PSO Europos regione – dešimtadalis miesto gyventojų gyvena vietovėse, kuriose yra didelė potvynių tikimybė. Siekdama spręsti potvynių poveikio sveikatai problemą, PSO Europos biuras parengė gaires, įskaitant leidinius „Potvyniai: Pavojų sveikatai valdymas PSO Europos regione ir Potvyniai ir sveikata: sveikatos priežiūros specialistams skirtos informacijos suvestinės. Specialiame tinklalapyje vieno langelio principu teikiama informacija apie PSO išteklius, susijusius su potvyniais. Pagal JT EEK ir PSO Europos protokolą dėl vandens ir sveikatos vykdomas darbas siekiant didinti vandens ir sanitarijos paslaugų atsparumą klimato kaitai, įskaitant atsparumą potvyniams.

Sveikatos ir klimato kaitos šalių aprašų iniciatyva yra PSO darbo, kuriuo siekiama stebėti nacionalinę ir pasaulinę pažangą sveikatos ir klimato kaitos srityse, pagrindas. Šiuose profiliuose, parengtuose bendradarbiaujant su nacionalinėmis sveikatos priežiūros institucijomis, pateikiamos duomenimis grindžiamos klimato kaitos keliamų pavojų ir tikėtino klimato kaitos poveikio sveikatai apžvalgos, stebimos dabartinės atsakomosios politikos priemonės ir apibendrinami pagrindiniai nacionalinių klimato ir sveikatos srities veiksmų prioritetai. Nuo 2015 m., kai buvo pradėta įgyvendinti ši iniciatyva, visame pasaulyje joje dalyvavo daugiau kaip 80 šalių, įskaitant kelias valstybes nares iš PSO Europos regiono.