Sveikatos aspektai šalių prisitaikymo prie klimato kaitos ataskaitose pagal Valdymo reglamentą (2023 m.)

2023 m. kovo mėn. ES valstybės narės antrą kartą pranešė apie savo nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus pagal Reglamentą dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo (19 straipsnis). ES nepriklausančios EEE valstybės narės buvo paragintos savanoriškai teikti panašią informaciją. Šiame tinklalapyje pateikiami pagrindiniai pateiktos informacijos apie prisitaikymą prie klimato kaitos sveikatos aspektai. Ištraukas apie sveikatą iš atskirų šalių ataskaitų galima rasti klimato ir sveikatos srities šalių profiliuose.

Pagrindinės gairės

• 2023 m. sveikatos sektorius buvo nurodytas kaip sektorius, kurį labiausiai paveikė klimato kaitos poveikis.

• Daugumoje klimato kaitos rizikos ir pažeidžiamumo vertinimų nurodoma didelė galimo būsimo poveikio sveikatos sektoriuje rizika. 

• Pripažįstama, kad pažeidžiamos gyventojų grupės patiria neproporcingai didelį su klimatu susijusių pavojų sveikatai poveikį. 

• Iniciatyvūs veiksmai, kurių šalys ėmėsi siekdamos spręsti klimato kaitos poveikio sveikatos sektoriui problemą, apima bendradarbiavimu grindžiamos valdymo struktūros sukūrimą, sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo ir švietimo programas, informuotumo didinimą ir ankstyvojo perspėjimo sistemų įgyvendinimą. 

2023 m. sveikatos sektorius buvo nurodytas kaip sektorius, kurį labiausiai paveikė klimato kaitos poveikis. 

Teikdamos 2023 m. šalių ataskaitas Europos šalys nurodė, kad sveikata yra sektorius, kurį labiausiai paveikė klimato kaitos poveikis. Be to, Europos nacionalinėse ir regioninėse strategijose, planuose ir programose sveikata nurodoma kaip prioritetinis prisitaikymo prie klimato kaitos sektorius. Tai rodo, kad Europos šalys plačiai pripažįsta klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai ir kad reikia skubiai parengti sveikatos priežiūros sektorių, kad jis galėtų geriau reaguoti į klimato kaitos poveikį.

Pagrindiniai paveikti sektoriai, apie kuriuos pranešta 2023 m. Šaltinis: EAA, 2023 m.

Dauguma šalių pranešė apie didelę galimo būsimo poveikio riziką.

Pagrindinis klimato kaitos poveikio nustatymo visoje Europoje metodas yra klimato kaitos rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas (CCRVA), į kurį įtraukiami duomenys apie klimato kaitos keliamus pavojus, pažeidžiamus sektorius, infrastruktūrą ir demografiją, kad būtų galima nustatyti su klimato kaita susijusių pavojų keliamos rizikos lygį. Daugelis Europos šalių pranešė, kad vykdo nacionalinius, vietos ir sektorių CCRVA, be kita ko, nagrinėja konkrečią riziką ir pažeidžiamumą visuomenės sveikatai ir sveikatos sektoriui.

Daugiau nei trečdalis šalių pranešė apie didelį pastebėtą klimato kaitos poveikį, įskaitant įvykių dažnumo ir masto pokyčius, didelę tikimybę, kad ateityje kils su klimatu susijusių pavojų, ir didelį pažeidžiamumą. Dauguma šalių taip pat pranešė, kad jų sveikatos sektoriui kyla vidutinė arba didelė būsimo klimato kaitos poveikio rizika. Kroatija, Vengrija, Latvija, Portugalija, ir Slovakija pranešė apie didelį susirūpinimą visose keturiose kategorijose. Kai kurie iš pagrindinių CCRVA nustatytų su klimatu susijusių pavojų sveikatai yra infekcinių ligų protrūkiai, karščio stresas, sausra, potvyniai ir alergenų plitimas.

Šalių ataskaitos apie klimato kaitos poveikį sveikatos sektoriui.

Šaltinis: Reglamentas dėl 2023 m. energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo. Ataskaitų teikimas

Su klimatu susiję pavojai sveikatai daro neproporcingą poveikį pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

CCRVA taip pat buvo naudojami siekiant nustatyti, kokį skirtingą poveikį įvairioms demografinėms grupėms darys su klimatu susiję pavojai sveikatai. Visoje Europoje vis labiau pripažįstama, kad klimato kaitos poveikis nebus jaučiamas vienodai. Pažeidžiamos gyventojų grupės, įskaitant vyresnio amžiaus suaugusiuosius, vaikus, neįgaliuosius, sveikatos sutrikimų turinčius ar skurstančius asmenis, klimato kaitos poveikį patirs kitaip nei visuomenės nariai, kurie gyvena be sveikatos problemų ir turi prieigą prie priemonių ir išteklių, reikalingų prisitaikyti prie su klimatu susijusio poveikio. Pažeidžiamos gyventojų grupės dažnai patiria didesnį klimato kaitos poveikį ir joms gali trūkti reikiamų išteklių, kad galėtų tinkamai reaguoti į su klimatu susijusią riziką arba ją sumažinti.

Šis požiūris leidžia politikos formuotojams parengti tikslines strategijas, skirtas apsaugoti pažeidžiamus gyventojus nuo su klimatu susijusių pavojų ir rizikos visuomenės sveikatai. Kai kurie iš pagrindinių veiksmų, kurių imtasi siekiant apsaugoti gyventojus nuo su klimatu susijusios rizikos sveikatai, apima stebėjimo ir ankstyvojo perspėjimo sistemų įgyvendinimą, bendruomenės informavimą ir jautrinimą su klimatu susijusiems pavojams, patobulintą viešąją infrastruktūrą, įskaitant mėlynąją ir žaliąją infrastruktūrą, skirtą miestų potvynių ir šilumos rizikai mažinti, viešuosius vandens fontanus ir aušinimo centrų įrengimą.

Europos šalys imasi aktyvių veiksmų klimato kaitos poveikiui sveikatos sektoriui mažinti.

Europos šalys planuoja ir įgyvendina prisitaikymo priemones, kuriomis atsižvelgiama į klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai. Šalys, pavyzdžiui, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Vokietija arba Portugalija, praneša apie bendradarbiavimą per darbo grupes, komisijas ir kitas valdymo struktūras, suburiančias valdžios institucijas ir kitus suinteresuotuosius subjektus, dirbančius sveikatos ir klimato kaitos srityje, ir siekiančius didesnės politikos integracijos.

Tokiose šalyse kaip Airija, Suomija ir Švedija parengti sveikatos sektorių prisitaikymo planai. Be to, Austrijoje ir Bulgarijoje su klimatu susijusios temos buvo įtrauktos į sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, įskaitant gydytojus, slaugytojus ir kitus sveikatos priežiūros specialistus, mokymo programas ir tęstinį mokymą. Taip siekiama didinti sveikatos priežiūros specialistų gebėjimą reaguoti į su klimatu susijusį poveikį sveikatai ir jį gydyti, taip pat reaguoti į naujas ir kylančias su klimatu susijusias sveikatos problemas.

Daugelis šalių, įskaitant Austriją, Bulgariją, Kiprą, Vokietiją ir Lenkiją, įgyvendino programas, kuriomis siekiama didinti visuomenės informuotumą apie su klimato kaita susijusį poveikį sveikatai, įskaitant tai, kaip pagerinti asmeninį pasirengimą namuose. Kelios šalys taip pat įdiegė stebėsenos ir ankstyvojo perspėjimo sistemas, kad įspėtų visuomenę, darbdavius ir sveikatos priežiūros sektorių apie galimą su klimato kaita susijusį poveikį ir ekstremaliąsias situacijas. Ankstyvojo perspėjimo sistemos yra skirtos įspėti valdžios institucijas apie potvynių riziką, ekstremalią temperatūrą, alergenus arba patogenų ar infekcinių ligų požymius, kad būtų galima laiku imtis aktyvių veiksmų. Kai kuriose jurisdikcijose išankstinio perspėjimo sistemos informuoja, kada atidaryti aušinimo centrus, evakuoti potvynių zonose gyvenančius žmones arba uždaryti rekreacines maudymosi vietas dėl bakterijų buvimo.  

Šalių ataskaitose pateikiami veiksmų, kurių imtasi siekiant mažinti įvairią su klimatu susijusią riziką sveikatai gyvenamosiose, darbo ir sveikatos priežiūros įstaigose, pavyzdžiai.

Dažniausiai išvardyti veiksmų pavyzdžiai yra susiję su aukštų temperatūrų keliamos rizikos sveikatai valdymu ir infekcinių (ypač pernešėjų platinamų) ligų stebėsena, taip pat su su potvyniais susijusių sveikatos problemų sprendimu.

Vokietijoje klimato kaitos keliama rizika sveikatai šiuo metu integruojama į darbuotojų sveikatos ir saugos nuostatas.  Suomijoje priimtos nuostatos dėl kintančio klimato veikiamų veiksnių, susijusių su gyvenamųjų pastatų temperatūros sąlygomis. Austrijoje pagal Gaires dėl šilumos veiksmų plano medicinos ir priežiūros įstaigoms padedama rengti ir rengti savo šilumos planus.

Šalys pateikia prisitaikymo prie klimato kaitos planų, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama sveikatai subnacionaliniu lygmeniu, pavyzdžių, pavyzdžiui, Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje arba Rumunijoje.

Daugiau informacijos

Daugiau informacijos galima rasti klimato ir sveikatos srities šalių aprašyme.