Budapešto deklaracija ir PSO veikla Europoje

Budapešto deklaracija: veiksmų, kuriais siekiama sveikesnių žmonių, klestinčios planetos ir tvarios ateities, spartinimas

2023 m. liepos 6 d. PSO Europos regiono šalių sveikatos ir aplinkos ministrų priimtoje Budapešto deklaracijoje suformuluoti politiniai įsipareigojimai ir veiksmai, kuriais siekiama mažinti riziką sveikatai, kurią kelia triguba klimato kaitos, taršos ir biologinės įvairovės nykimo krizė, kartu su atsigavimu po COVID-19 ir jo kontekste. Deklaracijoje pirmenybė teikiama skubiems plataus masto veiksmams, susijusiems su sveikatos problemomis, kylančiomis dėl šios trigubos krizės, ir siekiama paspartinti teisingą perėjimą prie atsparios, sveikos, teisingos ir tvarios visuomenės. Priimdamos Budapešto deklaraciją šalys įsipareigojo kovoti su tarša ir klimato kaita, užtikrinti, kad visi turėtų prieigą prie saugaus vandens, sanitarijos ir higienos paslaugų, integruoti gamtos ir biologinės įvairovės aspektus į politiką ir skatinti švarią, saugią ir sveiką apstatytą aplinką. Papildomi įsipareigojimai buvo skirti sveikatos sistemoms.

Deklaracija skatinamas sveikatos sektoriaus dalyvavimas kovojant su klimato kaita ir sveikatos svarba formuojant klimato politiką. Kalbant apie prisitaikymo prie klimato kaitos politiką, pagrindinis įsipareigojimas yra parengti, atnaujinti ir įgyvendinti sveikatos srities nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus kaip atskirus dokumentus arba kaip platesnio masto nacionalinio prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo pastangų dalį. Antrajame dokumento leidime „Nulinis apgailestavimas“ (angl. Zero apgailestavo: veiksmų, susijusių su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos sveikatos labui PSO Europos regione, kurie buvo pradėti Budapešte vykusioje ^7-ojoje ministrų konferencijoje aplinkos ir sveikatos klausimais, plėtojimas yra pagrindas ir padeda priimti ir įgyvendinti deklaracijoje įtvirtintus įsipareigojimus dėl klimato kaitos ir sveikatos, pasitelkiant aukšto lygio prašymų ir konkrečių įgyvendinimo veiksmų rinkinį.

Siekiant remti šalių įgyvendinimo gebėjimus, deklaracija taip pat siekiama stiprinti valdymą, investicijas į žmogiškuosius išteklius ir žinių bei veiksmų priemonių kūrimą. Joje taip pat pabrėžiamas jaunimo organizacijų įgalėjimas, kad jų veiksmai taptų aktualesni formuojant ir įgyvendinant politiką. Sveikesnių žmonių, klestinčios planetos ir tvarios ateities 2023–2030 m. veiksmų gairės yra neatsiejama deklaracijos dalis ir jose aprašomi veiksmai, kuriais siekiama paspartinti būtiną pertvarką. Siekiant paspartinti įsipareigojimų įgyvendinimą, kaip naujas į veiksmus orientuotas mechanizmas pradėtos įgyvendinti Europos aplinkos ir sveikatos proceso (EHP) partnerystės. Juo siekiama suburti šalis ir partnerius, turinčius bendrą interesą konkrečioje teminėje srityje, kad jie bendradarbiautų rengdami bendrus projektus ir vykdydami bendrą veiklą. Buvo pradėtos keturios EHP partnerystės, daugiausia dėmesio skiriant sveikatos sektoriaus veiksmams klimato kaitos srityje, jaunimo bendradarbiavimui, žmogaus biologinei stebėsenai ir sveikam judumui. Partneryste sveikatos sektoriaus klimato politikos srityje siekiama sukurti regioninę praktikos bendruomenę, kuri dalytųsi metodais, patirtimi ir moksliniais tyrimais, šalims nustatant klimato kaitos poveikiui atsparių, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir aplinkos atžvilgiu tvarių sveikatos sistemų kūrimo būdus ir sprendimus.

Europos politikos kontekste deklaracija, be kita ko, bus remiamas Europos žaliasis kursas, ES visuotinės sveikatos strategija, ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrosios programos („Europos horizontas“ ir ankstesnės programos) ir ES reglamentas dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai.

Sveikatos ir klimato kaitos darbo grupė: PSO Europa

PSO Sveikatos ir klimato kaitos darbo grupė buvo įsteigta 2012 m. pagal Europos aplinkos ir sveikatos darbo grupės įgaliojimus PSO Europos regiono valstybių narių prašymu, siekiant apsaugoti sveikatą nuo neigiamo klimato kaitos poveikio. ESDG yra pagrindinė tarptautinė institucija, atsakinga už Europos aplinkos ir sveikatos proceso, visų pirma Ostravos deklaracijoje dėl aplinkos ir sveikatos nustatytų įsipareigojimų, įgyvendinimą ir stebėseną.

SVKI darbo grupę sudaro valstybių narių ir partnerių paskirti atstovai. Ji palengvina PSO Europos regiono valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų subjektų dialogą ir bendradarbiavimą, taip pat komunikaciją ir įsipareigojimų apsaugoti sveikatą nuo neigiamo klimato kaitos poveikio įgyvendinimą. Konkrečiai, darbo grupė skatina ir pasisako už sveikatos aspektų integravimą į nacionalinę klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politiką ir veikia kaip katalizatorius skatinant, įgyvendinant ir stebint Ostravos deklaracijoje nustatytus klimato kaitos ir sveikatos srities įsipareigojimus tarptautiniu, nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis. HIC suteikia platformą keistis patirtimi ir inovacijomis, skatinti priemones, perduoti įrodymus ir parodyti gerąją patirtį klimato kaitos ir sveikatos srityse, taip pat skatina šalių ir suinteresuotųjų subjektų partnerystę.

PSO Europos biuras dirba klimato kaitos ir sveikatos srityje

2018 m. PSO Europos biuras paskelbė ataskaitą „Visuomenės sveikata ir prisitaikymo prie klimato kaitos politika Europos Sąjungoje“, kurioje analizuojami sveikatos politikos pokyčiai, susiję su prisitaikymu prie klimato kaitos ES šalyse, ir rengiami atrinkti gerosios patirties atvejų tyrimai.

Kadangi PSO Europos regionas yra sparčiausiai atšilęs regionas pasaulyje, PSO Europos regiono biuras paskelbė pagrindinius dokumentus, kuriais siekiama padėti valstybėms narėms gauti naujausią informaciją ir rekomendacijas dėl šilumos ir sveikatos, įskaitant peržiūrą: Šiluma ir sveikata PSO Europos regione: atnaujintus veiksmingos prevencijos įrodymus. Pasinaudodama Europos Komisijos finansine parama, PSO Europos biuras rengia atnaujintą antrą gairių dėl šilumos ir sveikatos veiksmų planų leidimą. Šio leidinio tikslas – padėti sveikatos sektoriaus ir kitų sričių sprendimus priimantiems asmenims ir specialistams rengti suderintus ir išsamius sveikatos srities veiksmų planus. Nors gairės visų pirma skirtos PSO Europos regiono valstybėms narėms, tikimasi, kad jos bus svarbios tarptautiniu mastu.

Potvyniai yra dažniausia gaivalinė nelaimė PSO Europos regione – dešimtadalis miesto gyventojų gyvena vietovėse, kuriose yra didelė potvynių tikimybė. Siekdama spręsti potvynių poveikio sveikatai problemą, PSO Europos biuras parengė gaires, įskaitant leidinius „Potvyniai. rizikos sveikatai valdymas PSO Europos regione ir potvyniai bei sveikata: sveikatos priežiūros specialistams skirtos informacijos suvestinės. Specialiame tinklalapyje pateikiama vieno langelio principu veikianti sistema, skirta PSO ištekliams, susijusiems su potvyniais. Pagal UNECE, PSO ir Europos protokolą dėl vandens ir sveikatos šiuo metu stiprinamas vandens ir sanitarijos paslaugų atsparumas klimato kaitai, įskaitant potvynius.

Sveikatos ir klimato kaitos šalių profilių iniciatyva yra PSO darbo, kuriuo siekiama stebėti nacionalinę ir pasaulinę pažangą sveikatos ir klimato kaitos srityje, pagrindas. Šiuose profiliuose, parengtuose bendradarbiaujant su nacionalinėmis sveikatos priežiūros institucijomis, pateikiamos duomenimis grindžiamos klimato kaitos keliamų pavojų ir tikėtino klimato kaitos poveikio sveikatai apžvalgos, stebimas dabartinis politinis atsakas ir apibendrinami pagrindiniai nacionalinių klimato ir sveikatos srities veiksmų prioritetai. Nuo šios iniciatyvos įgyvendinimo pradžios 2015 m. pasaulyje joje dalyvavo daugiau kaip 80 šalių, įskaitant kelias PSO Europos regiono valstybes nares.