Nuošliaužos

Pastebėtas poveikis

1995–2014 m. laikotarpiu 27 Europos regiono šalyse[1] užfiksuota 1 370 mirčių ir 784 sužalojimai 476 mirtinose nuošliaužose (Haque et al., 2016). Kai buvo nustatyta nuošliaužų priežastis, tai dažniausiai buvo dėl ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip smarkios liūtys ir potvyniai. Kai kuriais kitais atvejais nuošliaužas sukėlė kasyba, pramoninė veikla ar žemės drebėjimai (Haque et al., 2016). Apskritai nuošliaužos labiausiai veikia kalnuotose vietovėse, pavyzdžiui, Alpėse arba kalnuotose Turkijos vietovėse, gyvenančius žmones, tačiau kiti veiksniai, pavyzdžiui, dirvožemio savybės, žemės danga ir vandens srautas, taip pat turi įtakos nuošliaužų tikimybei. 1995–2014 m. pastebėta nuošliaužų didėjimo tendencija, kuri buvo ryškiausia 2008–2014 m. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje ir Turkijoje, kuriose užregistruota 43 proc. visų mirtinų nuošliaužų, 1995–2014 m. laikotarpio antroje pusėje ir ypač per pastaruosius penkerius metus pastebėta daug daugiau nuošliaužų, kurias daugiausia sukėlė gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, smarkios liūtys ir potvyniai (Haque et al., 2016). Turima labai nedaug kiekybinės informacijos apie nuošliaužų poveikį sveikatai, neapsiribojant žūtimis ar sužalojimais, ir beveik nėra duomenų apie nuošliaužų poveikį psichosocialinei ir psichikos sveikatai Europoje (Kennedy et al., 2015).

[1] 1995–2014 m. 37 Europos regiono šalyse, t. y. Turkijoje, Italijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Gruzijoje, Šveicarijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Norvegijoje, Rumunijoje, Prancūzijoje, Bosnijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Anglijoje, Graikijoje, Serbijoje, Makedonijoje, Islandijoje, Ukrainoje, Andoroje, Airijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Lichtenšteine, Belgijoje, Moldovoje, pranešta apie nuošliaužas.

Numatomas poveikis

Tikimasi, kad dėl klimato kaitos nuošliaužų dažnumas ir mastas toliau didės, ypač Alpių regionuose, ir daugiausia dėl padidėjusio itin didelio kritulių kiekio (Haque et al., 2016; Auflič et al., 2023 m.). Vis dėlto nuoseklus supratimas apie būsimą klimato kaitos poveikį nuošliaužoms ir jų poveikį sveikatai Europoje yra neaiškus dėl daugelio skirtingų mechanizmų ir aplinkos veiksnių sudėtingumo (Olsson et al., 2019). Pavyzdžiui, dažnas smarkių liūčių ir potvynių pasireiškimas gali sukelti daugiau nuošliaužų. Aukštuose kalnų masyvuose atšilimas taip pat gali sukelti amžinojo įšalo tirpimą ir susijusias nuošliaužas. Kita vertus, žemumų kalnuose, kuriuose dėl atšilimo mažėja atšalimo ir atšilimo ciklų skaičius, taigi ir uolienų kritimą skatinančios oro sąlygos, su uolienų kritimu susijusios nuošliaužos turėtų mažėti (Nissen et al., 2023). Be to, padidėjus nuošliaužų skaičiui, poveikis sveikatai nebūtinai proporcingai padidėtų. Poveikis sveikatai taip pat priklauso nuo nuošliaužos masto ir žmonių, kuriems gresia pavojus, skaičiaus (Franceschini et al., 2022), kurį lemia žemės dangos, gyventojų tankio ir gyventojų pasiskirstymo pokyčiai (Casagli et al., 2017). ES finansuojamame SAFELAND projekte dėl nuošliaužų rizikos Europoje apskaičiuota, kad, pavyzdžiui, gyventojų, kuriems kyla rizika, skaičius iki 2090 m. išaugs 15 proc., palyginti su 2010 m. (nepaisant bendro gyventojų skaičiaus sumažėjimo), ir tik dar 1,5 proc. teritorijos patirs nuošliaužų poveikį (daugiausia dėl kintančių kritulių tendencijų) (Jaedicke et al., 2011).

Politiniai sprendimai

Stebėjimas prieš nuošliaužą, įskaitant rizikos zonų nustatymą, stebėseną ir ankstyvojo perspėjimo sistemas (EWS), gali užkirsti kelią žūtims, turtui ir pragyvenimo šaltiniams. Nuošliaužų rizikos zonos visoje Europoje nustatytos Europos nuošliaužų jautrumo žemėlapyje (ELSUS v2). Įgyvendinant ES finansuojamą GIMS projektą buvo sukurta pažangi, nebrangi nuošliaužų ir nusėdimo stebėsenos sistema, kuri gali nustatyti, kada šlaitai yra paruošiami slydimui, ir iš anksto parodyti greitą, katastrofišką judėjimą. Norvegija ir Italija turi nacionalines nuošliaužų išankstinio perspėjimo sistemas, o Italijoje kelios regioninės vyriausybės taip pat naudoja išankstinio perspėjimo sistemas (Guzzetti et al., 2020).

Neatidėliotini veiksmai po nuošliaužų, pavyzdžiui, ankstyvieji perspėjimai ir paieškos bei gelbėjimo tarnybų aktyvavimas ir pirmoji pagalba sužeistiesiems (dažnai esamų nelaimių planų dalis), gali gerokai sumažinti nuošliaužų poveikį sveikatai. Vyriausybės parama po priverstinio perkėlimo dėl tokių įvykių kaip nuošliaužos taip pat gali sumažinti ilgalaikį poveikį psichikos sveikatai (Baseler ir Hennig, 2023).

ES lygmeniu jokia specialia politika nereaguojama tik į nuošliaužas. Vis dėlto nuošliaužos, dažnai įtrauktos į pavojų sąrašą, minimos keliuose teisėkūros dokumentuose, pavyzdžiui, Bendrųjų nuostatų reglamente, kuriuo reglamentuojami 8 ES fondai. Pažymėtina, kad ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje nuošliaužosneminimos.