Žiedadulkės

Pastebėtas poveikis

Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje padaugėjo žiedadulkių sukeltų alergijų. Šio padidėjimo negalima paaiškinti vien populiacijos genetikos ar sveikatos būklės pokyčiais (D’Amato et al., 2007, 2020; Becker et al., 2021 m.). Šių ligų paplitimo padidėjimas gali būti susijęs su geresne higiena, didesniu antibiotikų vartojimu ir skiepijimu, taip pat gyvenimo būdo, mitybos įpročių ir oro taršos pokyčiais (de Weger et al., 2021). Be to, klimato kaita žiedadulkių poveikį ir alerginį jautrinimą veikia keliais būdais, įskaitant žiedadulkių sezono pokytį ir pratęsimą, žiedadulkių koncentracijos ir alergiškumo pokyčius, taip pat žiedadulkių geografinio pasiskirstymo pokyčius.

Žiedadulkės: Sezoninės pamainos ir sezono pratęsimas

Tiek žiedadulkių sezono pradžią, tiek trukmę lemia meteorologiniai kintamieji, daugiausia temperatūra. Reaguodami į visuotinį atšilimą, augalai keičia savo vystymosi etapų laiką, įskaitant žydėjimą ir žiedadulkių išsiskyrimą. Išsamus pasaulinių žiedadulkių duomenų rinkinių tyrimas parodė, kad žiedadulkių sezono trukmė (vidutiniškai 0,9 dienos per metus) ir žiedadulkių kiekis per pastaruosius 20 metų padidėjo (Ziska et al., 2019). Miestų teritorijose, kuriose gyvena dauguma europiečių, dėl aukštesnės temperatūros, kurią dar labiau pablogina šilumos salos miestuose efektas, žiedadulkių sezonas prasideda anksčiau (D’Amato et al., 2014). Remiantis oro temperatūros duomenimis, „Copernicus“ klimato kaitos paslauga vizualizuoja 2010–2019 m. prasidėjusį beržų žiedadulkių sezoną ir parodo regioninius žiedadulkių sezono pradžios skirtumus. Nepaisant to, radiacija, krituliai ir drėgmė taip pat turi įtakos žiedadulkių išsiskyrimui ir pernešimui ore, nors ir žemesnėje nei temperatūra.

Žiedadulkės: Koncentracija ir alergiškumas

Šiltesnės sąlygos ir padidėjusi CO2 koncentracija atmosferoje skatina augalų augimą. Tai gali padidinti žiedadulkių ir alergenų koncentraciją ore, taip pat žiedadulkių alergiškumą, kuris padidina alerginių reakcijų riziką (Beggs, 2015; Ziska et al., 2019 m.). Žiedadulkių sezono metu pakitusios drėgmės sąlygos, ekstremalios oro sąlygos ir perkūnija taip pat lemia didesnę žiedadulkių ir alergenų koncentraciją ore, o tai sukelia sunkesnes alergines reakcijas ir astmos priepuolius (Shea et al., 2008; Wolf et al., 2015 m.; D’Amato et al., 2020 m.).

Žiedadulkės: geografiniai pokyčiai

Visuotinis atšilimas ir su tuo susijęs augimo sezono pailginimas sudaro palankesnes sąlygas invazinių augalų rūšių, taip pat ir tų, kurios skleidžia alergines žiedadulkes, migracijai į šiaurę Europoje. Naujų alergenų įvedimas gali padidinti vietos jautrumą, t. y. procesą, kai žmonės tampa jautrūs arba alergiški dėl alergenų poveikio (Confalonieri et al., 2007). Ypatingas pavyzdys – prieš keletą dešimtmečių Europoje iš Amerikos žemyno su transportu pristatytas Ragweed (Ambrosia). Ragweed žiedadulkės yra labai alergiškos ir išleidžiamos gana vėlai sezono metu (rugsėjo pradžioje), dėl to gali atsirasti papildoma alergijos banga ir pailgėti alerginis sezonas (Vogl et al., 2008; Chen et al., 2018 m.). Jau pranešta apie didelį poveikį sveikatai ir ekonomikai teritorijose, į kurias Vidurio ir Rytų Europoje, Prancūzijoje ir Italijoje įsiveržė dumbliai (Makra et al., 2005). Nors ambrozijų plitimą Europoje daugiausia lemia transporto ir žemės ūkio veikla, klimato pokyčiai palengvina naujų vietovių kolonizaciją. Be to, ambrozijų žiedadulkių grūdus galima lengvai pernešti oru šimtus–tūkstančius kilometrų, taip sukeliant didžiausią žiedadulkių skaičių ir susijusius alergijos simptomus vietovėse, kuriose ambrozijų dar nėra plačiai paplitusios (Chen et al., 2018).

Numatomas poveikis

Tikimasi, kad dėl klimato kaitos poveikio žiedadulkių sezonams, koncentracijai ir alergiškumui ateityje padidės žiedadulkių ir aeroallergenų poveikis Europos gyventojams. Tai padidins naujų alerginių įjautrinimų, taip pat ir iš pradžių silpnų alergenų, tikimybę (de Weger et al., 2021). Pagal vidutinio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio scenarijų (RCP 4.5) numatoma, kad aludarių jautrinimas išplis visoje Europoje ir iki 2050 m. kai kuriose šalyse padidės iki 200 proc. (Lake et al., 2017).

Manoma, kad jau įjautrintiems asmenims alerginių simptomų trukmė ir sunkumas dėl klimato kaitos pailgės dėl ilgesnių žiedadulkių sezonų ir didesnio žiedadulkių alergiškumo. Jei laikotarpis, per kurį žmonės susiduria su žiedadulkėmis, pailgės, alergenų vengimas, kaip įveikimo strategija, taps sudėtingesnis, o tai turės įtakos psichinei gerovei.

Prognozuojama, kad klimato nulemti aeroallergenų pokyčiai ir susijusios sukeltos alerginės reakcijos turės įtakos astmos paplitimui ir susijusioms medicininėms išlaidoms (vaistai, apsilankymai skubios pagalbos ligoninėse) (Anderegg et al., 2021). Be to, dėl aukštos temperatūros ir karščio bangų, kurios, kaip tikimasi, klimato kaitos sąlygomis didės dažniau ir ilgės, pasunkės kvėpavimo takų problemos ir padidės astma ir kitomis kvėpavimo takų problemomis, kurias sukelia alergijos, sergančių asmenų mirtingumas (D’Amato et al., 2020). Be to, žmonių imlumas virusinėms infekcijoms gali padidėti paūmėjus kvėpavimo takų uždegimui ir susilpnėjus imuniniam atsakui, kurį sukelia alergenai ir žiedadulkės (Gilles et al., 2020).

Žalioji infrastruktūra miestuose, įdiegta kaip prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės, taip pat gali padidinti žiedadulkių kiekį ir alergines reakcijas ateityje (Cheng and Berry, 2013). Atvejo tyrimas 18-oje Briuselio žaliųjų erdvių parodė, kad tikimasi, jog miestų parkų alergeninis potencialas padvigubės dėl bendrų žiedadulkių sezonų trukmės pokyčių, žiedadulkių alergeniškumo ir gyventojų jautrinimo lygio pokyčių (Aerts et al., 2021). Rengiant prisitaikymo prie klimato kaitos priemones ir vykdant teritorijų planavimą labai svarbu atsižvelgti į miestų aplinkai tinkamas medžių rūšis, kad būtų išvengta alergijos rizikos didėjimo.

Politiniai sprendimai

Įvairių medžių ir žolių žiedadulkių koncentracija reguliariai stebima visose Europos šalyse. Matavimai naudojami žiedadulkių sezono pradžiai ir trukmei, taip pat intensyvumui nustatyti. Matavimai kartu su cheminių medžiagų transportavimo modeliais taip pat naudojami kuriant alergijos rizikos sistemas, naudojamas informavimo apie žiedadulkes arba ankstyvojo perspėjimo sistemose. Žiedadulkių portale, sukurtame bendradarbiaujant Europos aeroalergeno tinklui ir „Copernicus“ atmosferos stebėsenos paslaugai (CAMS), pateikiamos kasdien atnaujinamos visų Europos šalių žiedadulkių koncentracijos prognozės ir alergijos rizikos vertinimai.

Priešingai nei žiedadulkių lygis, nėra įprastų matavimų nei alergenų lygiu, nei alergenų skaičiumi žiedadulkių grūduose, nei alergenų koncentracija ore. Vis dėlto galimybė naudotis šio tipo rodikliais padėtų paaiškinti alergijos simptomų atsiradimą prieš sezoną, ypač tokiomis sąlygomis, kai aukštas oro taršos lygis sutampa su maža žiedadulkių koncentracija (Cabrera et al., 2021).

Nustatyti bendras žiedadulkių koncentracijos ribas, svarbias visoms populiacijoms, yra sunku, nes poveikis sveikatai taip pat priklauso nuo asmens jautrumo (Becker et al., 2021). Vis dėlto informavimo apie žiedadulkes paslaugos gali padėti atskiriems pacientams išvengti neigiamų pasekmių sveikatai, ypač šukuojant žiedadulkių stebėseną ir dokumentuojant tikslius individualius simptomus. Pavyzdžiui, asmeninių žiedadulkių slenksčiams nustatyti ir poveikiui sveikatai veiksmingiau mažinti galėtų būti naudojamos išmaniųjų telefonų programos, kuriose derinami atskirų simptomų duomenys ir žiedadulkių koncentracija (Becker et al., 2021).

Diagnozė, valdymas ir priežiūra

Žiedadulkių alergija yra nepakankamai diagnozuota ir dažnai negydoma arba blogai gydoma. Todėl reikia didinti informuotumą apie alergijos poveikį, kad žmonės galėtų atpažinti alergijos simptomus, užkirsti jiems kelią ir juos valdyti. Būtina diagnozuoti alergiją sukeliančių žiedadulkių tipą ir pradėti alergijos vaistus prieš prasidedant žiedadulkių sezonui. Žiedadulkių sezono metu simptomų prevencija ir gydymas daugiausia grindžiamas alergenų poveikio vengimu. Rekomendacijos svyruoja nuo vengimo būti lauke, dėvėti akinius nuo saulės, vengti džiovinti drabužius lauke, laikyti langus uždarytus ir kt. EAACI turi specialią svetainę pacientams su rekomendacijomis, o kelios šalys taip pat turi nacionalines pacientų organizacijas, kurios gali patarti alergiškiems pacientams.

Erdvinio planavimo aspektai

Hipoalerginių žaliųjų erdvių sukūrimas miestuose ir netoli jų, kruopščiai atrenkant medžių rūšis (Aerts et al., 2021 m.), gali sumažinti alergijos žiedadulkėms paplitimą. Kurios medžių rūšys yra tinkamos, priklauso nuo vietovės, o pasirinkimas turėtų atsižvelgti į numatomus klimato pokyčius. Alergiją sukeliančių medžių pašalinimas iš esamų žaliųjų erdvių nerekomenduojamas, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemines paslaugas, be kita ko, remiant prisitaikymą prie aukštos temperatūros dėl klimato kaitos (Aerts et al., 2021).

Kontrolės priemonės

Neseniai įvykęs labai alergiškų ambrozijų(Ambrosija)įsiveržimas paskatino kelias Europos šalis sukurti ir įgyvendinti cheminius ir mechaninius kontrolės metodus. Be to, ES direktyvoje 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose nustatytas teisinis ambrozijos sėklų koncentracijos pašaruose standartas, kad būtų užkirstas kelias tolesniam augalų plitimui. Panašiai paukščių sėklų mišiniuose turi būti ne daugiau kaip 50 miligramų ambrozijos sėklų kilograme.

Diegiant biologinę ambrozijos kontrolės priemonę, pvz., Šiaurės Amerikos lapinį vabalą, būtų galima sumažinti ambrozijų paplitimą Europoje ir sumažinti pacientų skaičių maždaug 2,3 mln., o sveikatos priežiūros išlaidas – 1,1 mlrd. EUR per metus (Schaffner et al., 2020). Tačiau biologinės kontrolės priemonių įvedimas gali turėti neigiamą poveikį biologinei įvairovei, nes gali pakenkti netiksliniams pasėliams ir vietinėms augalų rūšims, todėl į tai reikėtų žiūrėti atsargiai.