Atlanto vandenyno zona

Regiono šalys

Bendradarbiavimo su Atlanto vandenynu zona apima vakarinės Europos dalies šalis, besiribojančias su Atlanto vandenynu. 2021–2027 m. bendradarbiavimo sritis apima ankstesnės INTERREG programos teritoriją (Portugalijos, Ispanijos, Prancūzijos, Airijos pakrantės regionai, Kanarų salų autonominė sritis), išskyrus Jungtinę Karalystę*. Be to, ji apima du papildomus Ispanijos regionus (Andalūziją ir La Riochą). Žemėlapį, kuriame lyginamos senosios ir naujosios sienos, galima rasti čia.

* 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojus Susitarimui dėl Jungtinės Karalystės išstojimo, šioje svetainėje turinys iš Jungtinės Karalystės nebebus atnaujinamas.

Politikos sistema

1.    Tarptautinio bendradarbiavimo programa

2022 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos oficialiai patvirtinta 2021–2027 m. INTERREG VI B Atlanto regiono programa atnaujinamas įsipareigojimas Atlanto regionams remti novatoriškas iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie šios srities augimo, sprendžiant bendrus tarpvalstybinius uždavinius įgyvendinant bendrus veiksmus, keičiantis gerąja patirtimi ir prisidedant prie naujos ar dabartinės politikos. Joje nustatyti keturi prioritetai:

1. Mėlynosios inovacijos ir konkurencingumas („Pažangesnė Europa“)
2. Mėlynoji ir žalioji aplinka („žalesnė Europa“)
3. Mėlynasis tvarus turizmas ir kultūra („Socialinė Europa“)
4. Geresnis bendradarbiavimo valdymas (INTERREG tikslas)

Prisitaikymas prie klimato kaitos konkrečiai svarstomas pagal 2 prioritetą ir siekiant konkretaus tikslo: „Prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos prevencijos bei atsparumo skatinimas atsižvelgiant į ekosistemomis grindžiamus metodus“. Konkretus tikslas taip pat padeda įgyvendinti Atlanto vandenyno baseino strategiją, nes juo remiami veiksmai, įtraukti į Atlanto vandenyno veiksmų plano 2.0 IV ramstį (žr. šio puslapio 2 skirsnį „Makroregionų strategijos“). Tikimasi, kad programa padės padidinti gebėjimus nustatyti riziką, užkirsti jai kelią ir ją valdyti, labiau įtraukiant piliečius ir valdžios institucijas ir stiprinant valdymo sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo teritorija sudaro didelę pakrančių ir pakrančių teritorijų procentinę dalį, programoje ypatingas dėmesys skiriamas pakrančių ir jūrų rizikai, imantis veiksmų pakrančių atsparumui ir mėlynosios ekonomikos inovacijoms stiprinti. Prisitaikymas prie klimato kaitos taip pat įgyvendinamas pagal 1 prioritetą (mėlynosios inovacijos ir konkurencingumas), didinant inovacinius pajėgumus ir skaitmeninimą. Be to, prisitaikymas prie klimato kaitos taip pat minimas 3 prioritete (plėtoti mėlynąjį tvarų turizmą) ir 4 prioritete kaip kompleksinis klausimas, nes prisitaikymui prie klimato kaitos greičiausiai bus naudingas daugiapakopis valdymas ir tarpvalstybinis požiūris.

Ankstesne INTERREG V B Atlanto regiono programa (2014–2020 m.) buvo siekiama įgyvendinti regioninių uždavinių sprendimus inovacijų, efektyvaus išteklių naudojimo, aplinkos ir kultūros vertybių srityse, kad Atlanto regiono teritorijoje būtų užtikrinta geresnė gyvenimo kokybė.

Prisitaikymas prie klimato kaitos buvo įtrauktas į 3 prioritetą (inovacijų ir konkurencingumo skatinimas) ir susijusį 3.1 tikslą „Rizikos valdymo sistemų stiprinimas“. Tarp pagal programą pasiektų rezultatų – geresnis bendradarbiavimas, padedantis mažinti riziką ir jos poveikį bei didinti gyventojų ir aplinkos saugą, stiprinant Atlanto vandenyno regionų atsparumą ir planavimo pajėgumus vietos ir regionų lygmenimis.

2.     Makroregioninės strategijos

Nors tikra makroregioninė strategija dar neparengta, Atlanto vandenyno zonai skirta jūrų strategija yra tarptautinio ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo pagrindas. Strategija apima Atlanto vandenyno pakrantę turinčių ES valstybių narių pakrantes, teritorinius ir jurisdikcinius vandenis, jų atokiausias teritorijas ir tarptautinius vandenis. 2017 m. buvo atlikta 2013–2020 m. Atlanto vandenyno veiksmų plano, pridėto prie strategijos, laikotarpio vidurio peržiūra, po kurios buvo priimtas peržiūrėtas Atlanto vandenyno veiksmų planas 2.0. Pagrindinis jos tikslas – išnaudoti mėlynosios ekonomikos potencialą Atlanto vandenyno regione, kartu išsaugant jūrų ekosistemas ir prisidedant prie prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo. Veiksmų plane pripažįstama, kad mėlynoji ekonomika gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo skatindama gamtos procesais pagrįstus sprendimus ir gerindama tausų vandens ir jūrų išteklių naudojimą. Prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas konkrečiai sprendžiamas pagal veiksmų plano 2 ramstį: „Sveikas vandenynas ir atsparios pakrantės“ ir pagal 6 tikslą „Didesnis pakrančių atsparumas“.

Periferinių jūrų regionų konferencijos (CPMR) Atlanto lanko komisija apima daugumą Atlanto regione esančių regionų. Dirbant Atlanto lanko komisijoje skatinamas Europos, nacionalinio ir regioninio lygmenų koordinavimas, skatinant Europos politikos įgyvendinimą Atlanto lanko regione. Komisijos Atlanto strategijos darbo grupė daro įtaką Atlanto vandenyno zonos jūrų strategijos strateginei krypčiai, stebi jos įgyvendinimą teritorijose ir prisideda prie jos veiksmų plano peržiūros.

Atlanto vandenyno makroregiono tyrinėjimo darbo grupė Atlanto vandenyno regionams suteikia galimybę išnagrinėti galimybes priimti Atlanto vandenyno makroregioninę strategiją. Būtinybė skatinti prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių tvarumo aspektą Atlanto vandenyno regione, ypač pakrančių teritorijose, kuriose vyrauja rizika, pabrėžiama 2021 m. politinėje deklaracijoje, kurią patvirtino Atlanto lanko komisijos regionai nariai.

3.     Tarptautinės konvencijos ir kitos bendradarbiavimo iniciatyvos

OSPAR konvencija dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos apima platesnį nei ES Atlanto vandenyno zonos tarpvalstybinį regioną, be kita ko, dar tris Atlanto vandenyno regionus (Keltų jūras, Biskajos įlanką, Pirėnų pusiasalio pakrantę ir Platesnį Atlanto vandenyną), taip pat kitus du regionus: Arkties vandenys ir Didžioji Šiaurės jūra. Penkiolika Šiaurės Rytų Atlanto ir ES vyriausybių yra prisijungusios prie OSPAR konvencijos. Pagal OSPAR konvenciją klimato kaita (ir vandenynų rūgštėjimas) yra kompleksinis klausimas, susijęs su žinių kaupimu, poveikio stebėsena ir valdymo galimybių kūrimu, siekiant padidinti ekosistemų atsparumą. 2019 m. OSPAR įsteigė Tarpsesijinę vandenynų rūgštėjimo korespondencijos grupę (ICG-OA).

4.      Prisitaikymo strategijos ir planai

2010–2030 m. Šiaurės Rytų Atlanto aplinkos strategija (NEAES) 2030 m. buvo priimta 2021 m. spalio 1 d. atlikus ankstesnės OSPAR strategijos aukšto lygio peržiūrą. Nors tai nėra prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, strategijos vizija – pasiekti, kad Šiaurės Rytų Atlanto vandenynas būtų švarus, sveikas ir biologiškai įvairus, produktyvus, tvariai naudojamas ir atsparus klimato kaitai ir vandenynų rūgštėjimui. Keturi strateginiai tikslai susiję su klimato kaita, t. y. atsparumu (5 strateginis tikslas), informuotumu (10 strateginis tikslas), prisitaikymu (11 strateginis tikslas) ir švelninimu (12 strateginis tikslas). Susitariančiosios Šalys susitarė įgyvendinti 2030 m. NEAES strategiją parengdamos įgyvendinimo planą. Įgyvendinimo planą papildo OSPAR priemonių ir veiksmų programa (DVP)– visa apimanti ir integracinė priemonė, skirta planavimui ir plėtrai remti ir įgyvendinimo priemonių bei veiksmų pažangai stebėti. Kad jūros taptų atsparios klimato kaitai ir vandenynų rūgštėjimui, OSPAR įgyvendins kelias iniciatyvas, skirtas dabartiniam ir numatomam poveikiui stebėti, vertinti ir į jį reaguoti, taip pat plėtos regioninį požiūrį į gamtos procesais pagrįstų anglies dioksido saugojimo ir atsparumo klimato kaitai sprendimų taikymą.

5.     2014–2020 m. finansuotų projektų pavyzdžiai

Toliau pateikiami pagal 2014–2020 m. Atlanto vandenyno regiono programą finansuojamų projektų pavyzdžiai.

Įgyvendinant projektą „MyCOAST“  (Koordinuota Atlanto vandenyno pakrančių operatyvinė okeanografijos observatorija) (2017–2021 m.) sustiprinta tarptautinė pakrančių stebėjimo ir prognozavimo priemonių perspektyva. Duomenų valdymo veiksmais skatinamas atviras ir nemokamas pakrančių stebėjimo centrų ir bendrų Europos duomenų sistemų („EMODnet“, „Copernicus INSTAC“, „SeaDataNet“) dalijimasis informacija ir sąveikumas. Kartu buvo parengtos ir patvirtintos rizikos valdymo priemonės. Pagrindiniai subjektai, dalyvaujantys valdant pakrančių riziką ir užkertant jai kelią, kartu su pagrindiniais subjektais, atsakingais už vandens kokybės klausimų sprendimą, ir subjektais, atsakingais už jūrų saugumo valdymą ir reagavimą į taršos incidentus, rėmė šią plėtrą.

Be to, projektu remiamas informuotumo apie šią riziką Atlanto regione didinimas ir padedama nustatyti ir skatinti privačiojo sektoriaus galimybes, pavyzdžiui, susijusias su akvakultūra, laivyba ir vėjo energijos tiekėjais.

Projektas PRIMROSE (žalingų įvykių rizikos ir poveikio akvakultūros sektoriui prognozavimas) (2017–2020 m.) suteikė žinių apie rizikos valdymą. Ta rizika yra susijusi (inter alia) su klimato kaitos keliamais pavojais akvakultūros sektoriui, todėl sukuriama tarpvalstybinės trumpalaikės ir vidutinės trukmės rizikos prognozavimo sistema ir ilgalaikis klimato poveikio žalingiems dumblių žydėjimams ir patogenams vertinimas.  Įgyvendinant projektą sukurtas interneto portalas, kuris padeda prognozuoti žalingų dumblių žydėjimo atvejų riziką ir poveikį ir yra svarbi Europos akvakultūros pramonės priemonė. Tarp 10 projekto partnerių yra visų penkių Atlanto regiono programoje dalyvaujančių šalių akademinės mokslinių tyrimų organizacijos ir Jungtinės Karalystės bei Ispanijos žuvininkystės ir akvakultūros sektorių atstovai. Nors prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas nėra aiškiai sprendžiamas, klimato kaita yra viena iš jūrų ekosistemoms kylančių problemų, kuri taip pat vertinama kaip invazinių rūšių keliama problema.

Projektu Risk-AquaSoil (Atlanto vandenims ir dirvožemiui kylančios rizikos valdymo planas) (2017–2019 m.) siekta parengti išsamų valdymo planą ir bendrą iniciatyvą dėl su dirvožemiu ir vandeniu susijusios klimato rizikos, kad būtų padidintas Atlanto vandenyno kaimo vietovių atsparumas. Valdymo planas apima ankstyvojo perspėjimo ir diagnostikos paslaugų kūrimą. Jis taip pat apima novatoriškų strategijų (bandomųjų veiksmų) kūrimą ir bandymą siekiant geresnės dirvožemio ir vandens valdymo sistemos, atsižvelgiant į su klimato kaita susijusią riziką. Suinteresuotieji subjektai ir vietos bendruomenės dalyvavo mokymo ir gebėjimų stiprinimo veikloje, rizikos valdymo ir žalos atlyginimo sistemose.