Baltijos jūra

Regiono šalys

Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo teritorija driekiasi nuo centrinės Europos dalies iki jos šiauriausios periferijos. 2021–2027 m. bendradarbiavimo sritis apima beveik visą ankstesnės INTERREG programos teritoriją (Daniją, Estiją, Suomiją, Šiaurės Vokietiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Švediją, Norvegiją), išskyrus anksčiau įtrauktas Rusijos*, Baltarusijos* ir Šiaurės Norvegijos teritorijas.

*Nuo 2022 m. kovo 8 d. sustabdomas tarpvalstybinis bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija.

Politikos sistema

1.     Tarptautinio bendradarbiavimo programa

INTERREG Baltijos jūros regiono (BJR) programa (2021–2027 m.), kurią 2022 m. birželio 2 d. patvirtino ES Komisija, siekiama praktiškai įgyvendinti novatoriškus, pažangius vandens išteklius naudojančius ir neutralaus poveikio klimatui sprendimus vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą. BJR programoje daugiausia dėmesio skirta keturiems prioritetams:

1. Novatoriškos visuomenės
2. Vandenį tausojančios visuomenės
3. Klimato kaitos atžvilgiu pažangi visuomenė
4. Bendradarbiavimo valdymas

Prisitaikymas prie klimato kaitos iš dalies įtrauktas į 2 prioritetą (vandens atžvilgiu pažangi visuomenė) ir su juo susijusius „tvarių vandenų“ ir „mėlynosios ekonomikos“ tikslus. Iš tiesų pagal programą remiami veiksmai, kuriais gerinama vandentvarkos praktika siekiant sumažinti vandens taršos, kurią dar labiau didina klimato kaita, riziką, taip pat veiksmai, kuriais didinamas mėlynosios ekonomikos įmonių atsparumas.

Be to, pagal 3 prioritetą veiksmai, kuriais skatinama energetikos pertvarka ir pažangus žaliasis judumas, daugiausia skirti klimato kaitos švelninimui, taip pat suteikia atitinkamų prisitaikymo galimybių. Jais siekiama spręsti tokius klausimus kaip išteklių taupymas energijos vartojimo efektyvumo ir tvarių transporto rūšių požiūriu.

Galiausiai pagal programą remiami veiksmai, kuriais įgyvendinama ir stiprinama ES Baltijos jūros regiono strategijoje (ESBJRS)numatyta valdymo ir komunikacijos veikla. Pagal 4 prioritetą šie veiksmai gali palengvinti politines diskusijas ir paskatinti kompleksinius politikos pokyčius, kad būtų pasiekti strategijos tikslai.

Parama ES makroregioninės strategijos (ESBJRS) įgyvendinimui jau buvo užtikrinta pagal ankstesnę 2014–2020 m. INTERREG Baltijos jūros regiono programą, kurioje daugiausia dėmesio skirta šiems keturiems prioritetams:

1. inovacinis pajėgumas;
2. veiksmingas gamtos išteklių valdymas;
3. darnusis transportas;
4. Makroregioninio bendradarbiavimo instituciniai gebėjimai.

Klimato kaita buvo įtraukta į 2 prioritetą, nes ji susijusi su keliais į jį įtrauktais klausimais, pavyzdžiui, vandentvarka, tarša ir eutrofikacija, energijos tvarumu ir efektyvumu bei mėlynuoju augimu. Klimato kaita ir darnus vystymasis buvo įtraukti kaip vienas iš programoje patvirtintų horizontaliųjų principų.

2.     Makroregioninės strategijos

ES Baltijos jūros regiono strategija (ESBJRS) siekiama stiprinti bendradarbiavimą Baltijos jūros regione, kad būtų skatinamas labiau subalansuotas regiono vystymasis, prisidedama prie pagrindinių ES politikos sričių ir stiprinama regiono integracija. Prie ES Baltijos jūros regiono strategijos pridedamas veiksmų planas, kuris periodiškai peržiūrimas. Strategija suderinta su Europos žaliuoju kursu ir tikslu iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui. Šiuo atžvilgiu visi veiksmai, kuriais sprendžiama klimato kaitos problema ir skatinamas darnus vystymasis, yra įtraukti į visą strategiją. „Išsaugoti jūrą“, „Sujungti regioną“ ir „Padidinti gerovę“ yra trys pagrindiniai strategijos tikslai, o „prisitaikymas prie klimato kaitos, rizikos prevencija ir valdymas“ yra vienas iš devynių papildomų tikslų, primintų 2021 m. veiksmų plane. Klimato kaitos aspektai dėl savo kompleksinio pobūdžio ir padidėjusios svarbos integruojami kaip esminis elementas į visas 14 plane nustatytų politikos sričių.

3.     Tarptautinės konvencijos ir kitos bendradarbiavimo iniciatyvos

Regionui priklausančios šalys, išskyrus Norvegiją, taip pat yra Helsinkio konvencijos, t. y. Konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, kuri taip pat apima Baltarusiją, kuri šiuo metu neįtraukta į BJR INTERREG programą, susitariančiosios šalys. Konvencija siekiama apsaugoti Baltijos jūros aplinką nuo visų taršos šaltinių pasitelkiant tarpvyriausybinį bendradarbiavimą. Ji apima visą Baltijos jūros regioną, įskaitant vidaus vandenis, pačios jūros vandenį ir jūros dugną. Konvencijai vadovauja Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (HELCOM), kuri turi keletą iniciatyvų, susijusių su prisitaikymu prie klimato kaitos. Tos iniciatyvos apima reguliarius regioninius klimato kaitos ir jos poveikio Baltijos jūrai vertinimus. EN-CLIME yra bendras HELCOM ir "Baltic Earth" ekspertų tinklas, įkurtas 2018 m., kuris veikia kaip koordinavimo sistema ir platforma klausimams, susijusiems su tiesioginiu ir netiesioginiu klimato kaitos poveikiu Baltijos jūros aplinkai. Ekspertų tinklas teikia ekspertines žinias glaudesniam dialogui su politikos formuotojais. Šio tinklo parengtoje 2021 m. faktų suvestinėje apie klimato kaitą Baltijos jūroje politikos formuotojams pateikiama naujausių mokslinių žinių apie tai, kaip klimato kaita šiuo metu veikia Baltijos jūrą ir kaip ji turėtų vystytis ateityje, santrauka.

Baltijos jūros komisija prie Periferinių jūrų regionų konferencijos (CPMR) skatina svarbų regionų narių vaidmenį rengiant ir įgyvendinant ES Baltijos jūros regiono makroregioninę strategiją ir daugiapakopį valdymą siekiant trijų jos tikslų. Klimato kaitos klausimą konkrečiai nagrinėja Energetikos ir klimato politikos darbo grupė.

Baltijos jūros valstybių taryba (BJVT) yra politinis tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione forumas. Ją sudaro 11 valstybių narių (8 iš jų taip pat yra ESBJRS strategijos narės) ir Europos Sąjunga. Įkurta 1992 m., ji visų pirma siekė remti Baltijos jūros regiono perėjimą į naują tarptautinį kraštovaizdį pasibaigus šaltajam karui. Dabartinė jos misija – remti „visuotinę regioninių problemų perspektyvą“. Taigi tarptautinės sutartys, be kita ko, JT darnaus vystymosi tikslai, Paryžiaus klimato susitarimas, Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa ir ESBJRS strategija paverčiami regioniniais veiksmais vietoje. 2016–2021 m. BJVT koordinavo ES Baltijos jūros regiono strategijos horizontaliųjų veiksmų klimato srityje veiksmus. Nuo 2021 m. sausio mėn. klimato aspektas buvo integruotas į visas ESBJRS politikos sritis. BJVT toliau skatina ir lengvina daugiapakopį politinį dialogą klimato klausimais, kuriame dalyvauja nacionalinės ir vietos valdžios institucijos, verslo ir mokslinių tyrimų bendruomenė, jaunimo organizacijos ir kiti Baltijos šalių subjektai.

UBC (Baltijosmiestų sąjunga)yra pirmaujantis Baltijos jūros regiono miestų tinklas. Jos Tvarių miestų komisija veikia pagal savo politikos sritį „Klimato kaita“, kuria siekiama stiprinti bendradarbiavimą ir tinklaveiką vietos lygmeniu. . Komisija remia vietos valdžios institucijų darbą klimato srityje, organizuodama mokymus apie integruotą vietos atsako į klimato kaitą valdymą miestams, kurie yra UBC nariai. Ji taip pat sudaro palankesnes sąlygas keistis patirtimi, susijusia su Merų pakto įsipareigojimų įgyvendinimu.

Nuo 2016 m. vyksta kasmetiniai BJR klimato politikos dialogo platformos apskritojo stalo susitikimai, konkrečiai skirti prisitaikymui prie klimato kaitos. Juose dalyvavo ministerijų, vyriausybinių agentūrų, verslo, akademinės bendruomenės ir viso Baltijos regiono organizacijų, įskaitant, be kita ko, HELCOM, CPMR ir UBC, atstovai.

4.     Prisitaikymo strategijos ir planai

Įgyvendinant projektą „Baltadapt“, kuris buvo finansuojamas pagal 2007–2013 m. INTERREG IV B Baltijos jūros programą, parengta regiono prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, prie kurios pridėtos gairės ir neprivalomas veiksmų planas. 2014 m. BJVT aukšto lygio politiniame susitikime buvo patvirtinta dokumente „Baltijos jūros valstybių tarybos sprendimas dėl BJVT ilgalaikių prioritetų peržiūros“pateikta prisitaikymo strategija. Baltdapt Baltijos jūros regiono prisitaikymo prie klimato kaitos strategija yra vienas iš nedaugelio tarpvalstybinių prisitaikymo strategijų Europoje pavyzdžių. Strategija siekiama papildyti nacionalinius ir subnacionalinius prisitaikymo procesus Baltijos jūros regione, visų pirma gerinant įvairių lygmenų ir sektorių koordinavimą dalijantis informacija ir plėtojant tinklus.

Be to, 2021 m. veiksmų planą, kuriuo papildoma ES Baltijos jūros regiono strategija, sudaro 14 politikos sričių, apimančių iš viso 44 veiksmus. Klimato kaitos aspektai (kaip ir bendradarbiavimas su kaimyninėmis ES nepriklausančiomis šalimis) dėl savo kompleksinio pobūdžio ir didesnės svarbos yra integruoti kaip esminiai elementai į visas 14 politikos sričių.

2007 m. HELCOM susitariančiųjų šaliųpriimtasir 2021 m. atnaujintas Baltijos jūros veiksmų planas yra HELCOM strateginė priemonių ir veiksmų programa, skirta gerai Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti. Į klimato kaitą plane atsižvelgiama kaip į kompleksinį klausimą. Keliomis priemonėmis, skirtomis bendram Baltijos jūros atsparumui stiprinti, siekiama pagerinti jos gebėjimą reaguoti į klimato kaitos poveikį.

2014–2020 m. laikotarpiu finansuotų projektų pavyzdžiai.

Projektai, susiję su prisitaikymu prie klimato kaitos pagal INTERREG VB Baltijos jūros programą (2014–2020 m.), buvo finansuojami pagal 2 prioritetą „Veiksmingas gamtos išteklių valdymas“ (NOAH projektas) ir 4 prioritetą „Instituciniai makroregioninio bendradarbiavimo pajėgumai“ (CAMS platforma, CASES BSR, CLIMATEALIGNED, WATERMAN SEED projektai). Juose daugiausia dėmesio skiriama įvairiems klausimams, įskaitant prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo energetikos sektoriuje sinergijos plėtojimą, tiek savivaldybėms, tiek privačioms įmonėms skirtų prisitaikymo strategijų ir gairių rengimą ir vandentvarkos sistemų tobulinimą siekiant padidinti atsparumą ekstremalių įvykių ir potvynių rizikai.

CAMS platformos projektu (Prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo sinergija įgyvendinant 2019–2022 m. energijos vartojimo efektyvumo projektus) buvo siekiama paspartinti energijos vartojimo auditą, būsto renovacijos kvalifikacinę programą ir politinį dialogą dėl klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos sinergijos būsto renovacijos ir paslaugų sektoriuje. Pripažįstama, kad pastatų energijos vartojimo efektyvumo priemonės yra sprendimai, kuriais mažinamas tam tikras pažeidžiamumas dėl klimato kaitos poveikio ir taip pat kovojama su padidėjusiu energijos poreikiu. CAMS platforma suteikia prieigą prie Baltijos jūros regione 2020–2021 m. atliktų pastatų ir patalpų bandomųjų energijos vartojimo auditų duomenų.

Įgyvendinant projektą CASES BSR (Prisitaikymo prie klimato kaitos parama Baltijos jūros regiono įmonėms, 2020–2021 m.) sprendžiamas klausimas, kaip klimato kaita veikia mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir didėjantys poreikiai priimti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas siekiant ilgalaikio tvarumo. Įgyvendinant projektą buvo tiriama, kaip šiuo metu Baltijos jūros regione šį klausimą sprendžia įvairių rūšių MVĮ, siekiant nustatyti svarbiausius MVĮ paramos poreikius.

Projektu CLIMATEALIGNED (su klimatu suderinto biudžeto sudarymas savivaldybėse, 2020–2021 m.) siekiama parengti savivaldybėms skirtų gairių koncepciją, pagal kurią sprendimus dėl biudžeto būtų galima nagrinėti atsižvelgiant į jų svarbą klimatui ilguoju laikotarpiu. Šia koncepcija siekiama sistemingiau remti planavimo sprendimus ir biudžeto pasiūlymus, atsižvelgiant į jų svarbą klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos.

Pagal projektą WATERMAN SEED (Klimato kaitai atsparus nuotekų ir požeminio vandens valdymas ir požeminio vandens valdymas žiediniais metodais, 2020–2021 m.) kuriami ir skatinami žiediniai metodai, kuriais siekiama sumažinti maisto medžiagų ir pavojingų medžiagų nutekėjimą į paviršinį vandenį, požeminį vandenį ir Baltijos jūrą. Projekte daugiausia dėmesio skiriama priemonėms, kuriomis siekiama padidinti vandens iš nuotekų valymo įrenginių sulaikymą ir pakartotinį naudojimą. Tos priemonės didina Baltijos jūros regiono vietos vandens tiekimo sistemų, kurias gali paveikti klimato kaita, atsparumą.

Projektu NOAH (Baltijos jūros apsauga nuo nevalytų nuotekų išsiliejimo per potvynius miestų teritorijose, 2019–2021 m.) gerinamas teritorijų planavimas ir miesto paviršinių nuotekų ir drenažo sistemų eksploatavimas. Tomis priemonėmis siekiama sumažinti taršą, kurią sukelia ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, pavyzdžiui, smarkios liūtys ir potvyniai, kuriuos dar labiau sustiprina klimato kaita. Projektas subūrė devynis miestus ir vandens tiekimo įmones, septynias akademines ir mokslinių tyrimų institucijas bei dvi skėtines organizacijas iš šešių Baltijos jūros regiono šalių, kad suvienytų jėgas ir sukurtų holistinio planavimo koncepciją, apimančią lietaus vandens valdymą ir teritorijų planavimą. Vėliau kuriamos pažangiosios drenažo sistemos, kad esami įrenginiai būtų atsparūs klimato kaitos poveikiui.

ES Baltijos jūros regiono strategijos pavyzdinis projektas „iWater“ (integruotas audrų vandens valdymas), kuris buvo vykdomas 2015–2018 m. pagal 2014–2020 m. INTERREG V A centrinės Baltijos jūros regiono dalies programą, taip pat buvo susijęs su audrų ir vandens išteklių valdymu. Ji apima didelę Vidurio Baltijos regiono dalį savo bendradarbiavimo srityje (sudaryta iš Suomijos, Švedijos, Estijos ir Latvijos dalių). Projektu buvo siekiama pagerinti miestų planavimo praktiką Baltijos jūros regiono miestuose, sukuriant integruotą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą. Įgyvendinant projektą buvo parengtas Integruotas paviršinių nuotekų tvarkymo priemonių rinkinys, kuriame pateikiama tiek bendra, tiek išsami informacija apie paviršinių nuotekų tvarkymo miestuose metodus.