Vidurio Europa

Regiono šalys

Vidurio Europos bendradarbiavimo zona apima didelę teritoriją nuo pietinės zonos, besiribojančios su Adrijos jūra iki šiaurinės zonos, besiribojančios su Baltijos jūra. 2021–2027 m. bendradarbiavimo sritis iš esmės sutampa su visu ankstesnės INTERREG programos pratęsimu, apimančiu visą septynių ES valstybių narių (Austrijos, Kroatijos, Čekijos, Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos ir Slovėnijos), Vokietijos centrinių ir rytinių regionų (dabar taip pat įskaitant Braunšveigo regioną) ir Italijos šiaurinių regionų teritoriją. Žemėlapį, kuriame lyginamos senosios ir naujosios sienos, galima rasti čia.

Politikos sistema

1.     Tarptautinio bendradarbiavimo programa

INTERREG V B tikslas – skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kad Vidurio Europos miestai ir regionai taptų geresne vieta gyventi ir dirbti.

2021–2027 m. programoje pripažįstama, kad Vidurio Europa išgyvena pereinamąjį laikotarpį. Jos regionai ir miestai susiduria su daugybe iššūkių (įskaitant klimato kaitą), kurie nepaiso sienų ir negali būti išspręsti vieni. Programos vizija – vieninga Vidurio Europa, bendradarbiaujanti, kad taptų pažangesnė, ekologiškesnė ir geriau susieta. Pagal ją finansuojami tarpvalstybiniai projektai, kuriais kuriami, išbandomi ir įgyvendinami sprendimai, kurių skubiai reikia, kad Vidurio Europa taptų atsparesnė ir patrauklesnė.

Tikimasi, kad programa bus pasiekti šie tikslai:

• geresnis politikos formavimas, mokymasis ir pokyčiai;
• daugiau žinių ir gebėjimų, įskaitant žinių perdavimą ir mainus;
• geriau koordinuotas bendradarbiavimas ir geresnis valdymas įvairiais lygmenimis;
• Sumažinti barjerai;
• naujos ar geresnės paslaugos;
• Elgsenos pokyčiai;
• Viešųjų ir privačiųjų lėšų panaudojimas, įskaitant pasirengimą tolesnėms investicijoms.

Programoje daugiausia dėmesio skiriama keturiems prioritetams:

• Bendradarbiavimas siekiant pažangesnės Vidurio Europos
• Bendradarbiavimas siekiant ekologiškesnės Vidurio Europos
• Bendradarbiavimas siekiant geriau sujungtos Vidurio Europos
• Bendradarbiavimo Vidurio Europoje valdymo gerinimas.

Prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas visų pirma sprendžiamas pagal 2 prioritetą pagal konkretų tikslą „Prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos prevencijos bei atsparumo nelaimėms skatinimas, atsižvelgiant į ekosistemomis grindžiamus metodus“. Tikimasi, kad tarptautinio bendradarbiavimo veiksmais pagal šį tikslą bus padidinti pajėgumai didinti atsparumą ir laiku kovoti su nepalankiu klimato kaitos poveikiu Vidurio Europoje. Jos taip pat pagerins prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių koordinavimą ir skatins diegti naujus sprendimus, kurie buvo išbandyti ir pademonstruoti vykdant bandomuosius veiksmus. Prisitaikymas prie klimato kaitos taip pat bus naudingas veiksmams, parengtiems pagal 1 prioritetą, kuriuo siekiama gerinti ir modernizuoti žmonių įgūdžius vietos lygmeniu, ir pagal 4 prioritetą, kuriuo siekiama gerinti daugiasektorinius valdymo procesus visais teritoriniais lygmenimis. Veiksmai, kurių imtasi siekiant šių dviejų tikslų, pagerins reikiamas sąlygas, kad regionai galėtų spręsti bendrus uždavinius, pavyzdžiui, susijusius su klimato kaita.

2014–2020 m. laikotarpiu prisitaikymas prie klimato kaitos buvo įtrauktas kaip viena iš kelių Programos 3 prioriteto (Gamtos ir kultūros ištekliai tvariam regiono augimui užtikrinti) su aplinka susijusių potemių. Jis buvo konkrečiau įtrauktas į tikslą gerinti integruotus aplinkosaugos vadybos gebėjimus siekiant apsaugoti ir tausiai naudoti gamtos paveldą ir išteklius. Be to, miestų teritorijų pažeidžiamumas dėl klimato kaitos buvo įvardytas kaip problema siekiant kito tikslo – „gerinti funkcinių miestų teritorijų aplinkosaugos vadybą, kad jos taptų tinkamesnėmis gyventi vietomis“. Galiausiai prisitaikymas prie klimato kaitos buvo vienas iš programos horizontaliųjų principų, visų pirma „tvarus vystymasis“, apimantis veiksmus, kuriais atsižvelgiama į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, atsparumą nelaimėms ir rizikos prevenciją bei valdymą.

2.     Makroregioninės strategijos

INTERREG Vidurio Europa atlieka svarbią jungiamąją funkciją tarp keturių ES makroregioninių strategijų, t. y. ES strategijos dėl Dunojaus regiono, ES strategijos dėl Alpių regiono, ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono ir ES Baltijos jūros regiono strategijos. Vidurio Europos regionas dalijasi savo bendradarbiavimo erdvės dalimis su visomis šalimis, kurios įvairiais būdais sprendžia prisitaikymo prie klimato kaitos klausimus savo tarpvalstybinio bendradarbiavimo darbotvarkėse (žr. „Climate-ADAPT“ puslapius Dunojaus, Alpių erdvės, Adrijos ir Jonijos jūrų ir Baltijos jūros regionuose).

3.     Tarptautinės konvencijos ir kitos bendradarbiavimo iniciatyvos

Vidurio Europos regionas iš dalies sutampa su Karpatų konvencijos ir Dunojaus apsaugos konvencijos, kurios beveik visos įtrauktos į Dunojaus tarpvalstybinį regioną, taikymo sritimis.

Karpatų konvencija yra subregioninė sutartis, kuria siekiama skatinti tvarų Karpatų regiono vystymąsi ir apsaugą. 2003 m. gegužės mėn. ją pasirašė septynios Karpatų valstybės (iš kurių keturios priklauso Vidurio Europos tarptautiniam regionui). Penktojoje Karpatų konvencijos šalių konferencijoje (COP 5, 2017 m.) buvo priimtas Karpatų konvencijos pakeitimas, į kurį įtrauktas naujas 12a straipsnis dėl klimato kaitos. Ji prašo Šalių vykdyti politiką, kuria siekiama švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti visuose su Konvencija susijusiuose sektoriuose. Todėl buvo nustatyta ilgalaikė Karpatų regiono 2030 m. vizija, kuria siekiama „stiprinti bendradarbiavimo pastangas siekiant neutralaus poveikio klimatui, kuris užtikrintų klimato kaitos poveikiui atsparų ir darnų Karpatų vystymąsi“.

Dunojaus apsaugos konvencija (DRPC) yra bendra teisinė bendradarbiavimo tarpvalstybinio vandens valdymo Dunojaus upės baseine srityje priemonė. Keturiolika šalių (iš kurių septynios taip pat priklauso Vidurio Europos tarptautiniam regionui) ir Europos Sąjunga įsipareigojo įgyvendinti šią Konvenciją. Tarptautinė Dunojaus apsaugos komisija (angl.International Commission for the Protection of the Danube River, ICPDR)yra tarpvalstybinė institucija, įsteigta siekiant įgyvendinti Dunojaus apsaugos konvenciją.  ICPDR siekiama tvariai valdyti potvynių riziką. Apsaugos nuo potvynių ekspertų grupėremia Tvarios apsaugos nuo potvynių Dunojaus upės baseine veiksmų programos įgyvendinimą. Ji taip pat padeda įgyvendinti veiklą, susijusią su ES Potvynių direktyvos įgyvendinimu, pavyzdžiui, rengti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius ir Dunojaus upės baseino potvynių rizikos valdymo planą.

Vidurio Europos iniciatyva (CEI) yra 17 valstybių narių regioninis tarpvyriausybinis forumas Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje. Ji apima visas ES Vidurio Europos tarptautinio regiono šalis. Ji skatina Europos integraciją ir tvarų vystymąsi per regioninį bendradarbiavimą. Vykdant CEI veiklą daugiausia dėmesio skiriama dviem pagrindiniams tikslams: Ekologiškas augimas ir plėtra; Teisingos visuomenės. Atsparumo klimato kaitai didinimas yra vienas iš CEI veiksmų plano tikslų pagal 1 tikslą „Ekologiško augimo skatinimas“.

4.     Prisitaikymo strategijos ir planai

Esamos tarpvalstybinės ir tarpvalstybinės strategijos ir planai, kuriais sprendžiami prisitaikymo prie klimato kaitos klausimai, aktualūs tam tikroms Vidurio Europos regiono dalims, daugiausia dėmesio skiria vandens išteklių ir potvynių rizikos valdymui Dunojaus upės baseine.  Tarptautinės Dunojaus apsaugos komisijos (ICPDR) prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, taip pat Dunojaus upės baseino valdymo plano (DRBM plano) ir Dunojaus potvynių rizikos valdymo plano (DFRM plano) aktualumas prisitaikymui prie klimato kaitos aprašyti „Climate-ADAPT“ Dunojaus tarptautinio regiono skirsnyje.

Karpatų regionui, konkrečiam Vidurio Europos regionui, skirtame 2020 m. paskelbtame veiksmų plane, pridėtame prie Ilgalaikės 2030 m. vizijos „Kova su klimato kaita Karpatuose“, nustatyta konkreti veikla ir orientyrai siekiant vizijos strateginių tikslų ir susijusių uždavinių. Veiksmų plane pateikiamos bendros gairės Klimato kaitos darbo grupei (įsteigtai pagal Karpatų konvenciją) ir susiję darbo planai.

2014–2020 m. laikotarpiu finansuotų projektų pavyzdžiai.

Toliau pateikiami pagal 2014–2020 m. Vidurio Europos programą finansuojamų projektų, susijusių su prisitaikymu prie klimato kaitos, pavyzdžiai. Daugiausia dėmesio skiriama vandentvarkai ir nelaimių (potvynių, smarkių liūčių, sausrų) rizikos mažinimui, taip pat kultūros paveldo apsaugai nuo klimato kaitos poveikio.

Reaguojant į didėjantį probleminį spaudimą regione dėl vis dažnesnių ir intensyvesnių ekstremalių kritulių, įgyvendinant projektą RAINMAN (2017–2020 m.) buvo surinkta turima informacija apie smarkių liūčių rizikos valdymą ir sukurtos į praktiką orientuotos priemonės bei novatoriški metodai. RAINMAN priemonių rinkinys buvo pateiktas kaip galutinis projekto rezultatas. Priemonių rinkinys yra informacinė platforma, padedanti savivaldybėms ir vietos bei regionų suinteresuotiesiems subjektams imtis veiksmų kovojant su smarkiomis liūtimis. Jame pateikiami pagrindiniai faktai, priemonės rizikingoms situacijoms valdyti ir geroji patirtis.

Projektu PROLINE-CE (Efficient Practices of Land Use Management Integrating Water Resources Protection and Non-structural Flood Mitigation Experiences) (2016–2019 m.), kuriame dalyvavo partneriai iš 7 Vidurio Europos regiono šalių, buvo siekiama pagerinti geriamojo vandens išteklių apsaugą, taip pat regionų apsaugą nuo potvynių ir sausrų taikant integruotą žemės naudojimo valdymo metodą, atsižvelgiant į prisitaikymą prie klimato kaitos. Regiono bandomosiose srityse buvo išbandyta geriausia valdymo praktika ir įvertintas suinteresuotųjų šalių ir ekspertų pritarimas jai. Tarpvalstybinis optimalaus vandens išteklių naudojimo vadovas (GOWARE) buvo parengtas kaip pagalbinė sprendimų priėmimo priemonė, suteikianti galimybę pasirinkti geriausią valdymo praktiką, kad būtų pagerinta geriamojo vandens apsauga ir sušvelninta potvynių rizika. DriFLU Charta (Geriamojo vandens, potvynių, žemės naudojimo) – bendros deklaracijos aktas, kurį pasirašė žymūs kiekvienos šalies partnerės atstovai, nors ir nėra teisiškai privalomas, tai ketinimų pareiškimas, kuriame pateikiamos rekomendacijos dėl bendros politikos ir veiksmų geriamojo vandens apsaugos ir susijusio potvynių ir (arba) sausrų mažinimo Vidurio Europos programos teritorijoje srityje.

ProjektuDEEPWATER-CE (2019–2022 m.) siekiama plėtoti atsakingų Vidurio Europos viešųjų subjektų integruotus aplinkosaugos vadybos gebėjimus, kad būtų sukurta bendra vandens išteklių valdymo strategija. Tai apima perteklinio vandens sulaikymą nuo smarkių liūčių laikotarpių, kurie gali būti naudojami požeminiam vandeniui papildyti. Bandomieji tyrimai keturiose šalyse (Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Kroatijoje) leidžia įvertinti turimus valdomo vandeningojo sluoksnio papildymo sprendimus, kuriais siekiama pagerinti ir padidinti požeminio vandens išteklius. Projekte, remiantis atitinkamų ankstesnių 7BP ir programos „Horizontas 2020“ projektų rezultatais, nagrinėjami geriamojo vandens išteklių eikvojimo ir vis dažnesnių smarkių liūčių ir potvynių, kuriuos sukelia klimato kaita, sprendimai.

Panašiu tikslu įgyvendinant projektą TEACHER-CE (Bendros pastangos geriau pritaikyti vandentvarką prie klimato kaitos Vidurio Europoje, 2020–2022 m.) sprendžiamas geresnio rizikos valdymo koordinavimo Vidurio Europoje klausimas. Taip siekiama integruoti ir suderinti anksčiau finansuotų INTERREG, programos „Horizontas 2020“ ir programos „Life“ projektų rezultatus. Pagrindinis projekto rezultatas – TEACHER-CE priemonių rinkinys, kuriame daugiausia dėmesio skiriama klimato kaitos poveikiui atspariam su vandeniu susijusių klausimų, pavyzdžiui, potvynių, smarkių liūčių ir sausrų rizikos prevencijos, mažų vandens sulaikymo priemonių ir vandens išteklių apsaugos tvariai valdant žemės naudojimą, valdymui. Priemonių rinkinys bandomas ir tikrinamas vykdant 9 bandomuosius veiksmus 8 Vidurio regiono šalyse.

Pagrindinis projekto „FramWat“ (vandens balanso gerinimo ir maisto medžiagų kiekio mažinimo taikant mažas vandens sulaikymo priemones sistema, 2017–2020 m.) tikslas buvo stiprinti regioninę bendrą potvynių, sausrų ir taršos mažinimo sistemą. Tai turėtų būti daroma sistemingai didinant kraštovaizdžio buferinį pajėgumą, taikant natūralių sprendimų metodą ir mažas vandens sulaikymo priemones. Projekto rezultatai apėmė praktines gaires dėl gamtinių ir mažų vandens sulaikymo priemonių planavimo, sprendimų priėmimo sistemą, skirtą gamtinių (mažų) vandens sulaikymo priemonių planavimui, ir šešis veiksmų planus dėl bandomųjų baseinų, susijusių su projektu.

Projektas (Kultūros paveldo rizikos vertinimas ir tvari apsauga kintančioje aplinkoje, 2017–2020 m.) padėjo gerinti viešojo ir privačiojo sektorių gebėjimus švelninti klimato kaitos ir gamtinių pavojų (potvynių ir smarkių liūčių) poveikį kultūros paveldo objektams, statiniams ir artefaktams. Įgyvendinant projektą sukurta internetinė GIS priemonė, skirta rizikos kartografavimui, pagalbinė sprendimų priėmimo priemonė, skirta kultūros paveldo pažeidžiamumą lemiantiems kritiniams klausimams analizuoti, ir vadovas, padedantis politikos formuotojams ir sprendimų priėmėjams nustatyti gerąją ir blogąją patirtį, susijusią su kultūros paveldo, kuriam kyla rizika, valdymu. Projekto „ProteCHt2save“ ir pačios saityno GIS priemonės išvados toliau plėtojamos vykdant naują tolesnių veiksmų projektą – projektą STRENCH („Kultūros paveldo, kuriam kyla pavojus kintančioje aplinkoje, atsparumo didinimas pasitelkiant aktyvų tarpvalstybinį bendradarbiavimą“, 2020–2022 m.).

Kiti projektai, darantys didelį poveikį Vidurio Europos regionui, finansuojami pagal Dunojaus regiono INTERREG programą ir aprašomi Dunojaus regiono  tinklalapyje.