Pietvakarių Europa

Regiono šalys

Pietvakarių transnacionalinis regionas apima pietvakarių Europos teritorijas. 2021–2027 m. INTERREG programos bendradarbiavimo sritis apima pietinius Prancūzijos regionus, visą Ispanijos teritoriją (įskaitant Balearų salas, o vėliau – Meliljos ir Seutos teritorijas), žemyninę Portugalijos dalį ir Andoros Kunigaikštystę. Palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu (2014–2020 m.), į naująją tarptautinio bendradarbiavimo teritoriją neįtraukta tik Jungtinės Karalystės Gibraltaro teritorija*. Žemėlapį, kuriame lyginamos senosios ir naujosios sienos, galima rasti čia.

* 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojus Susitarimui dėl Jungtinės Karalystės išstojimo, šioje svetainėje turinys iš Jungtinės Karalystės nebebus atnaujinamas.

Politikos sistema

1.     Tarptautinio bendradarbiavimo programa

2022 m. gruodžio 13 d. Komisija patvirtino 2021–2027 m. INTERREG VI B pietvakarių programą. Programoje nustatyti keturi pietvakarių regiono (SUDOE) prioritetai:

• 1 prioritetas. Saugoti gamtinį kapitalą ir stiprinti prisitaikymą prie klimato kaitos SUDOE

• 2 prioritetas. Skatinti SUDOE socialinę sanglaudą ir teritorinę bei demografinę pusiausvyrą diegiant inovacijas ir pertvarkant gamybos sektorius
• 3 prioritetas. Skatinti SUDOE socialinę sanglaudą ir teritorinę bei demografinę pusiausvyrą pasitelkiant socialines inovacijas, paveldo gerinimą ir paslaugas
• 4 prioritetas. Sustiprinti SUDOE poveikį teritorijose.

Prisitaikymas prie klimato kaitos aiškiai įtrauktas į 1 prioritetą ir jo 2.4 konkretų tikslą (Prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos prevencijos skatinimas, atsparumas atsižvelgiant į ekosistemomis grindžiamus metodus). Tikimasi, kad Programa sušvelnins klimato kaitos poveikį ir pagerins gamtinių pavojų prognozavimą, prevenciją ir valdymą.

Su prisitaikymu prie klimato kaitos susiję veiksmai taip pat skatinami pagal kitus konkrečius 1 prioriteto tikslus, pavyzdžiui, 2.7 prioritetą (Gamtos, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsaugos ir išsaugojimo didinimas, taip pat miestų teritorijose, ir visų rūšių taršos mažinimas) ir 2.5 prioritetą (Galimybės naudotis vandeniu ir tvarios vandentvarkos skatinimas). Numatomi rezultatai apima didesnį ekosistemų atsparumą ir mažesnį spaudimą pažeidžiamiems vandens ištekliams.

Ankstesniu laikotarpiu (2014–2020 m.) INTERREG V B SUDOE lėšomis buvo remiamas prisitaikymas prie klimato kaitos pagal 4 prioritetą (Kova su klimato kaita), kuriam skirta 12 proc. viso programos finansavimo (17,08 mln. EUR). Šioje kryptyje daugiausia dėmesio skirta klimato kaitos rizikos, susijusios su vandens išteklių trūkumu ir dideliu kritulių kintamumu, valdymui ir prevencijai, o tai didina sausrų, dykumėjimo, dirvožemio erozijos, miškų gaisrų ir potvynių riziką.

2.     Tarptautinės konvencijos ir kitos bendradarbiavimo iniciatyvos

Kai kurios SUDOE regiono teritorijos, visų pirma IV regionas – Biskajos įlanka ir Pirėnų pusiasalio pakrantė, yra įtrauktos į OSPAR konvenciją dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos. Pagal šią konvenciją klimato kaita (ir vandenynų rūgštėjimas) yra kompleksinis klausimas, susijęs su žinių kaupimu, poveikio stebėsena ir valdymo galimybių, kuriomis siekiama didinti ekosistemų atsparumą, kūrimu. Prancūzija ir Ispanija taip pat yra Barselonos konvencijos, kuri apima visą Viduržemio jūros teritoriją , susitariančiosios šalys.

SUDOE regionas apima Pirėnų kalnų vietovę, kuri turi senas Prancūzijos, Ispanijos ir Andoros bendradarbiavimo tradicijas. Pirėnų darbo bendrija buvo įsteigta 1983 m. Europos Tarybos iniciatyva siekiant spręsti bendras tarpvalstybines problemas, be kita ko, transporto, švietimo, mokslinių tyrimų, kultūros paveldo ir tvaraus vystymosi srityse. KIJT reaguoja į teritorijos iššūkius įgyvendindamas Pirėnų strategiją (2018–2024 m.). Į jį įtraukta konkreti klimato politikos kryptis.

2010 m. KIJT finansavo Pirėnų klimato kaitos observatoriją (OPCC). Ja siekiama stebėti ir suprasti klimato kaitos reiškinį Pirėnuose, kad būtų remiamas teritorijos prisitaikymas. OPCC platformoje yra geoportalas, kuriame galima susipažinti su teminiais žemėlapiais. 2018 m. OPCC koordinavo leidinį „Klimatokaita Pirėnuose: poveikis, pažeidžiamumas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“,kuri yra naujausia ir išsami žinių apie klimato kaitą Pirėnų regione bazė.

3.     Prisitaikymo strategijos ir planai

2021 m. lapkričio mėn. KIJT vykdomasis komitetas patvirtino Pirėnų klimato kaitos strategiją, o 2021 m. gruodžio mėn. ją ratifikavo septynios KIJT pirmininkavusios valstybės narės. Strategijos vizijoje numatyta, kad iki 2050 m. regionas bus atsparus klimato kaitos poveikiui. Joje nustatyti penki strateginiai tikslai: (1) Plėtoti žinias apie Pirėnų klimatą ir jo kintamumą; (2) tvarus biologinės įvairovės ir gamtos išteklių valdymas susidūrus su klimato kaitos poveikiu ir susijusių ekosisteminių paslaugų gerinimas;  (3) prisidėti prie sąžiningos su klimato kaita susijusios ir ekologinės pertvarkos, šiuo procesu padedant Pirėnų ekonomikai ir gyventojams; (4) skatinti teritorinį valdymą, kuris būtų suderinamas su klimato kaitos keliama rizika, užtikrinant teritorinę pusiausvyrą; (5) Prisidėti prie žiniomis grindžiamo koordinavimo, bendradarbiavimo ir valdymo, stiprinant informuotumo didinimą, komunikaciją ir aplinkosauginį švietimą.

Pirėnų klimato kaitos strategijos (2022 m.) veiklos plano projektą sudaro 5 sistemos: Klimatas, atsparios gamtinės teritorijos, pritaikyta kalnų ekonomika, gyventojai ir teritorija bei valdymas.

2014–2020 m. finansuotų projektų pavyzdžiai

Toliau pateikiami pagal 2014–2020 m. SUDOE programą finansuojamų projektų pavyzdžiai. Pagrindinės regiono problemos yra susijusios su sausromis, vandens trūkumu ir gaisrų rizika, kurią didina klimato kaita.

Projekte RISKCOAST (Su klimato kaita susijusios geologinės rizikos pakrantėse prevencijos ir valdymo priemonių kūrimas, 2019–2022 m.) daugiausia dėmesio skiriama novatoriškų priemonių, metodikų ir veiksmingų sprendimų, susijusių su geologinės pakrančių rizikos, kurią didina klimato kaita, prevencija ir valdymu, kūrimui. Sukūrus tarptautinį bendradarbiavimo geologinės rizikos klausimais tinklą SUDOE pakrantės teritorijoje, projektas apima visus tris ekstremaliųjų situacijų valdymo etapus: prevencija, reagavimas ir reabilitacija.

Projekte„ClimAlert“ (Ankstyvojo perspėjimo apie su vandeniu susijusią klimato riziką sistema siekiant didesnio atsparumo, 2019–2023 m.) siūlomos kelios atsparumo didinimo priemonės: sukurti tarptautinę ankstyvojo perspėjimo apie su vandeniu susijusią klimato riziką (sausras, gaisrus ir potvynius) tarnybą ir tarpvalstybinę interneto platformą, kad būtų pagerinti administracijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų gebėjimai.

Vandentvarkos klausimai yra AGUAMOD projekto (2016–2019 m.) (Vandens išteklių valdymo platformos kūrimas žemavandeniais laikotarpiais SUDOE teritorijoje), kuris suteikė platformą integruotam vandens išteklių valdymui SUDOE regione vasaros laikotarpiais kaip priemonę stiprinti valdytojų ir žemės naudotojų bendradarbiavimą (Aguamod cuaderno interactivo), taikymo sritis.

Kita vertus, projektas PLURIFOR (Tarpvalstybiniai miškų rizikos valdymo planai) (2016–2019 m.), kuriuo siekiama sumažinti Ispanijos, Prancūzijos ir Portugalijos miškingų vietovių pažeidžiamumą dėl įvairių pavojų (įskaitant atsirandančius kenkėjus ir ligas, miškų gaisrus, dirvožemio degradaciją ir audras), parengiant rizikos valdymo planus ir priemones. Projekto ECCLIPSE (Klimato kaitos pietvakarių Europos uostuose vertinimas) (2019–2022 m.) tikslas – sukurti bendrą klimato kaitos poveikio ir SUDOE erdvės uostų prisitaikymo strategijų veiksmingumo vertinimo sistemą. Klimato kaita kelia didelę riziką verslui, veiklai, saugai ir infrastruktūrai, taigi ir vietos, nacionalinei ir pasaulio ekonomikai. Siekiant užtikrinti uosto veiklą šiomis kintančiomis sąlygomis, projektu siekiama geriau suprasti klimato kaitos poveikį vietos lygmeniu, kad būtų galima išnagrinėti tinkamas prisitaikymo strategijas. Projektas apima 3 atvejų tyrimus trijose skirtingose klimato srityse: Valensijos uostas (Ispanija, Viduržemio jūra), Aveiro uostas (Portugalija, Atlanto vandenynas) ir Bordo uostas (Prancūzija, Gaskonės įlanka).

Be INTERREG V B SUDOE programos, tarpvalstybinis bendradarbiavimas (INTERREG A) taip pat atlieka svarbų vaidmenį kuriant bendrą žinių bazę ir perduodant, atkartojant ir panaudojant žinias apie prisitaikymą regione. To pavyzdys – parama Pirėnų klimato kaitos observatorijos (OPCC) mokslinių tyrimų veiklai pagal INTERREG A Ispanijos, Prancūzijos ir Andoros tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą (POCTEFA) tiek 2007–2013 m., tiek 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, OPCC-ADAPYR projektas (2020–2022 m.) yra ankstesnio OPCC-2 projekto (2016–2019 m.) tęsinys: šiais projektais buvo pagerintos dabartinės žinios apie klimato kaitos poveikį ir pažeidžiamumą Pirėnuose, padėta parengti Pirėnų prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir patobulintas OPCC informacinis portalas. Kitus pagal INTERREG POCTEFA finansuojamus OPCC projektus galima rasti čia.