Poveikis, rizika ir pažeidžiamumas

Pasaulinė klimato sistema ir toliau keisis šimtmečius tiek dėl ankstesnio, tiek dėl būsimo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Tikėtina, kad ateinančiais dešimtmečiais karščio bangos, potvyniai ir kitas poveikis ekosistemoms, žmonių sveikatai ir ekonomikai sustiprės. Poveikio klimatui, rizikos ir pažeidžiamumo vertinimai naudojami siekiant nustatyti šio poveikio gamtinėms sistemoms ir žmonių visuomenei pobūdį ir mastą. Vertinimai labai skiriasi priklausomai nuo vertinimo tikslo, geografinės vietovės ir tikslinio sektoriaus ar sistemos. Todėl taikomi įvairūs metodai ir priemonės, pagrįsti atitinkama ankstesnių stebėjimų informacija ir būsimais klimato kaitos scenarijais, aplinkos sąlygomis ir socialiniais bei ekonominiais veiksniais.  Prisitaikymo prie klimato kaitos paramos priemonė (AST) ir Miestų prisitaikymo prie klimato kaitos paramos priemonė (UAST) teikia gaires dėl rizikos ir pažeidžiamumo vertinimo.

Vertinimas ir planavimas

Klimato kaitos poveikis įvairiuose regionuose, įvairiuose sektoriuose ir net pačiuose sektoriuose bus skirtingas. Konkretaus pažeidžiamumo ir rizikos suvokimas yra labai svarbus planuojant ir įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus regioniniu lygmeniu. Klimato kaita yra pagrindinis su klimatu susijusios rizikos veiksnys, tačiau jis nėra vienintelis.

Pasaulio klimato kaitos mastas ir tempas ateityje priklauso nuo visuomenės ir ekonomikos vystymosi pasauliniu mastu. Šie pokyčiai atsispindi pasauliniuose socialiniuose, ekonominiuose ir klimato scenarijuose. Socialiniuose ir ekonominiuose scenarijuose pateikiami patikimi galimų būsimų pasaulio valstybių aprašymai, pagrįsti visuomenės pasirinkimais – tai nėra prognozės. Pasauliniais socialiniais ir ekonominiais scenarijais grindžiami išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio scenarijai, kuriuos pasauliniai klimato modeliai naudoja ateities klimato kaitos prognozėms pasauliniu mastu pateikti. Šios prognozės gali būti sumažintos naudojant regioninius klimato modelius arba statistinius mažinimo metodus, kad būtų galima apskaičiuoti išsamesnes Europos klimato prognozes.

Klimato kaitos poveikis regionams taip pat priklauso nuo aplinkos, socialinių ir ekonominių, politinių ir technologinių sąlygų raidos regioniniu mastu. Pavyzdžiui, žmonės gali padidinti savo pažeidžiamumą urbanizuodami pakrančių salpas, naikindami kalvų šlaitus arba statydami pastatus rizikingose vietovėse. Kita vertus, jos gali sumažinti savo pažeidžiamumą stiprindamos institucinius ir techninius gebėjimus kovoti su klimato keliamais pavojais.

IPCC 6-osios vertinimo ataskaitos II darbo grupės ataskaita „2022 m. klimato kaita. Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas – tai klimato kaitos poveikio, rizikos ir pažeidžiamumo, nustatytų įvairiuose sektoriuose ir regionuose, įskaitant dėmesį Europai, apžvalga.

Pažeidžiamumo ir rizikos vertinimas yra privalomas siekiant planuoti ir įgyvendinti prisitaikymo priemones ir nustatyti išteklių prioritetus. Jose nurodoma, kuriems regionams, sektoriams ar sistemos komponentams klimato kaita daro ypač didelį poveikį ir kur reikia skubiai prisitaikyti.

Nuo 2004 m. EAA reguliariai skelbia ataskaitas „Klimato kaita, poveikis ir pažeidžiamumas Europoje“. Paskutiniame leidime (2017 m.) klimato kaitos ir jos poveikio visoje Europoje tendencijos ir prognozės vertinamos remiantis 35 rodikliais. Joje taip pat apžvelgiamas prisitaikymo prie klimato kaitos politikos plėtojimas Europos, tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis, taip pat pagrindinės žinių bazės plėtojimas. Europos klimato duomenų tyrinėtojas, bendradarbiaudamas su „Copernicus“ klimato kaitos paslauga, pateikia atnaujintą kelių klimato veiksnių ir rodiklių versiją. Vykdydama ES prisitaikymo prie klimato kaitos misiją EAA parengė prisitaikymo prie klimato kaitos rezultatų suvestinę, kurioje apžvelgiami pavojai, poveikis, poveikis, pažeidžiamumas ir prisitaikymo veiksmai subnacionaliniu lygmeniu.

2022 m. Klimato politikos GD ir EAA pradėjo rengti pirmąjį Europos klimato rizikos vertinimą (EUCRA), kad įvertintų dabartinį ir būsimą klimato kaitos poveikį ir riziką, susijusius su aplinka, ekonomika ir platesne visuomene Europoje.

Pagal pavyzdinę Europos Komisijos iniciatyvą „Tikslas – Žemė“ (DestinE), kuria siekiama sukurti labai tikslų skaitmeninį Žemės modelį pasauliniu mastu, bus stebima, imituojama ir prognozuojama gamtos reiškinių ir žmogaus veiklos sąveika. Skaitmeninių dvynių tikslas bus padėti mums geriau pasirengti reaguoti į dideles gaivalines nelaimes, prisitaikyti prie klimato kaitos ir prognozuoti socialinį ir ekonominį poveikį.

DRMKC - Rizikos duomenų centras yra GIS interneto platforma, kuri padeda planuotojams ir sprendimų priėmėjams spręsti klimato kaitos poveikį. Joje pateikiamos kelios suvestinės, kuriose pateikiami duomenys apie pavojingų įvykių keliamą riziką, pažeidžiamumą, ekonominę žalą ir žmonių nuostolius visoje Europoje. DRMKC rizikos duomenų centro rizikos vertinimo suvestinėje pateikiamas įvairių turto rūšių ir pavojų rizikos lygis šalies, NUTS 2 ir NUTS 3 lygmenimis. Pažeidžiamumo rodiklių suvestinėje pateikiamas keturių pažeidžiamumo aspektų indeksas, pagal kurį nustatomas sisteminis pažeidžiamumas nelaimių atveju šalies, NUTS 2 ir NUTS 3 lygmenimis. Galiausiai nuostolių ir žalos rodiklių suvestinėje pateikiami nuostoliai dėl įvairių pavojų pagal metus ir iš viso tiek ekonominio poveikio, tiek nukentėjusių žmonių atžvilgiu.

Gairės, kaip įvertinti riziką ir pažeidžiamumą, pateikiamos Paramos prisitaikymui prie klimato kaitos priemonėje (AST) ir Paramos miestų prisitaikymui prie klimato kaitos priemonėje (UAST), visų pirma 2 etape „Klimato kaitos rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas“.

Klimato paslaugos

Pasaulinė klimato paslaugų sistema sudaro sąlygas geriau valdyti klimato nepastovumo ir pokyčių riziką, plėtojant moksliškai pagrįstą informaciją apie klimatą ir jo prognozavimą, taip pat įtraukiant ją į planavimą, politiką ir praktiką pasauliniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Europoje teikiant „Copernicus“ klimato kaitos paslaugą (C3S) suteikiama prieiga prie duomenų ir informacijos apie buvusią ir būsimą klimato kaitą, taip prisidedant prie prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo. C3S sukūrė Klimato duomenų saugyklą, kurioje teikiama kokybiška informacija apie Žemės praeitį, dabartį ir ateitį. Tikslinė informacija apie klimatą konkrečiuose sektoriuose ir politikos srityse vis dažniau teikiama per C3S sektorinę informacinę sistemą (C3S SIS).  Teikiant programos „Copernicus“ atmosferos stebėsenos paslaugą (CAMS) reguliariai atnaujinami visų ES šalių per dieną išmetamo CO2 kiekio įverčiai, pagrįsti šešių sektorių veiklos duomenimis. Nuo 2018 m. pradžios C3S kasmet skelbia Europos klimato padėties ataskaitą, kurioje apžvelgiamas metinis ir sezoninis metų klimatas ir pagrindinės pastarųjų dešimtmečių tendencijos. 2022 m. ši ataskaita buvo parengta kartu su Pasaulio meteorologijos organizacija. Be to, daugelyje šalių kuriamos ir įgyvendinamos klimato paslaugos (žr. šalių puslapius).