5.3 Integravimas: Prisitaikymo prie klimato kaitos integravimas į priemones ir sektorių politiką

5.3 Integravimas: Prisitaikymo prie klimato kaitos integravimas į priemones ir sektorių politiką

Prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų ir priemonių įsisavinimas ir įgyvendinimas sektorių politikoje ir jos priemonėse yra labai svarbus, nes klimato kaita daro poveikį beveik visiems administravimo sektoriams ir socialinei bei ekonominei veiklai, todėl nacionaliniai arba subnacionaliniai prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planai daugiausia yra daugiasektoriniai, kompleksiniai politikos dokumentai. Todėl prisitaikymas negali būti vykdomas atskirai nuo kitų sektorių esamos politikos (pvz., teisės aktų, finansavimo sistemų), priemonių (pvz., teisės aktų, strategijų, planų, programų, projektų, finansų, švietimo), valdymo struktūrų (pvz., tinklų) ir procesų (pvz., priimant sprendimus), bet turi būti iš esmės įgyvendinamas pagal sektorių veiklos kryptis. Todėl prisitaikymui prie klimato kaitos įgyvendinti reikia integruoti prisitaikymo prie klimato kaitos politiką į sektorius. Svarbi šio prisitaikymo aspekto integravimo dalis yra integravimas į sektorių politikos priemones. Pagrindinė politikos integravimo priemonė yra horizontalusis valdymas, apimantis koordinavimo, bendradarbiavimo ir tinklų kūrimo mechanizmus, institucijas ir procesus.

Integravimas iš esmės reiškia prisitaikymo aspekto integravimą į visus sektorių politikos formavimo lygmenis, pradedant politinėmis darbotvarkėmis, teisės aktais, strategijomis, priemonėmis (pvz., programomis ir planais) ir baigiant biudžetais, projektais ir kasdiene darbo tvarka. Pagrindinis tikslas – pasiekti viešosios politikos nuoseklumą, t. y. suderinti ir suderinti įvairių sektorių politiką su prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais, kad būtų kuo labiau sumažinti konfliktai, išvengta kompromisų ir skatinama abipusė sinergija siekiant bendrų visa apimančių prisitaikymo prie klimato kaitos rezultatų.

Iš esmės yra daug esamų priemonių, kurios gali būti naudojamos prisitaikymo strategijoms ir veiksmų planams įgyvendinti įvairiuose sektoriuose ir lygmenimis, todėl jos yra pagrindinė priemonė siekiant integravimo ir vertikalaus įgyvendinimo. Prisitaikymo prie klimato kaitos integravimas į politikos priemones apima atitinkamų esamų priemonių tikrinimą ir peržiūrą, prisitaikymo prie klimato kaitos galimybių nustatymą ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų ir problemų įtraukimą. Jei jau taikomų priemonių pakeitimų nepakaktų, reikia parengti ir nustatyti naujas prisitaikymo prie klimato kaitos priemones. Tikėtina, kad taikant įvairias prisitaikymo priemones, kurios paprastai nustatomos prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planuose, veiksmingiausias būtų platus politikos priemonių, kuriomis derinamos švelniosios ir sunkiosios paskatos, derinys.

Galimos priemonės gali apimti šį spektrą:

• Teisinės priemonės (įstatymai, reglamentai, dekretai, privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai, pavyzdžiui, standartai)
• Ekonominės priemonės (finansavimas, mokesčiai, rinkliavos, viešieji pirkimai, dotacijos, paskolos, rinkos priemonės)
• Informacinės priemonės (tyrimai, duomenų bazės, informacinės kampanijos, konsultacijos, mokymai, gairės ir pagalbinės darbo priemonės, renginiai, interneto svetainės)
• Partnerystės priemonės (viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimai, savanoriški susitarimai, bendradarbiavimo projektai)
• Mišrios strateginės / planavimo priemonės (planai, strategijos, programos, planavimo priemonės, ataskaitų teikimo schemos)

Reguliavimo aspekto integravimo pavyzdys – sektorinių prisitaikymo prie klimato kaitos planų rengimas, kuris gali būti grindžiamas teisiniais reikalavimais arba skatinamas pagal bendrąją strateginę integravimo programą. Privalomi įpareigojimai parengti sektorių prisitaikymo prie klimato kaitos planus arba integruoti prisitaikymą prie klimato kaitos į esamus sektorių politikos dokumentus, kurie galioja kai kuriose Europos šalyse, neabejotinai yra prisitaikymo prie klimato kaitos politikos integravimo skatinimo veiksnys. Tačiau vien jų nepakanka veiksmingam praktiniam įgyvendinimui užtikrinti, jie turėtų būti derinami su neprivalomomis horizontaliojo valdymo formomis. Tai gali būti, be kita ko, pakankamos veiksmų laisvės suteikimas sektoriaus atstovams bendrai rengti atitinkamas prisitaikymo priemones, kad jie galėtų prisiimti atsakomybę už įgyvendinimą, arba prisitaikymo sprendimų, kurie būtų patrauklūs ir pritaikyti sektoriams ir duotų naudos savo pačių labui, kūrimas.

Prisitaikymo prie klimato kaitos aspekto integravimas ES politikos lygmeniu yra svarbus prisitaikymo prie klimato kaitos politikos integravimo nacionaliniu lygmeniu veiksnys. Pavyzdžiui, ES vandentvarkos politika (Vandenspagrindų direktyva),potvynių rizikos valdymas (Potvyniųdirektyva),nelaimių rizikos mažinimas (Civilinėssaugos mechanizmas),miestų planavimas (ESmiestų darbotvarkė, Merų paktas dėl klimato ir energetikos)ir žalioji infrastruktūra (Žaliosiosinfrastruktūros strategija),taip pat tarpsektorinė politika, pavyzdžiui, poveikio aplinkai vertinimas ir draudimo politika. Informacijos apie faktinę integravimo padėtį ieškokite „Climate-ADAPT“ sektoriaus puslapiuose.

Be to, INTERREG programomis tarptautinio bendradarbiavimo regionuose, makroregioninėmis strategijomis ir tarptautinėmis konvencijomis remiamas prisitaikymo prie klimato kaitos aspekto integravimas Europos šalyse ir regionuose programavimo ir projektų lygmeniu. „Climate-ADAPT“ teikia informaciją apie įvairias ES politikos sritis, į kurias šiuo metu integruojamas arba nagrinėjamas prisitaikymo prie klimato kaitos aspektas.