5.3 Integravimas: Prisitaikymo prie klimato kaitos integravimas į priemones ir sektorių politiką

5.3 Integravimas: Prisitaikymo prie klimato kaitos integravimas į priemones ir sektorių politiką

Prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų ir priemonių įsisavinimas ir įgyvendinimas sektorių politikoje ir jos priemonėse yra labai svarbus, nes klimato kaita daro poveikį beveik visiems administravimo sektoriams ir socialinei bei ekonominei veiklai, todėl nacionaliniai ar subnacionaliniai prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planai daugiausia yra daugiasektoriniai, kompleksiniai politikos dokumentai. Todėl prisitaikymas negali būti vykdomas atskirai nuo kitų sektorių esamos politikos (pvz., teisės aktų, finansavimo sistemų), priemonių (pvz., teisės aktų, strategijų, planų, programų, projektų, finansų, švietimo), valdymo struktūrų (pvz., tinklų) ir procesų (pvz., sprendimų priėmimo), o turi būti daugiausia įgyvendinamas sektorinėmis veiklos kryptimis. Todėl prisitaikymo prie klimato kaitos įgyvendinimui reikia prisitaikymo prie klimato kaitos politiką integruoti į sektorius. Svarbi šio prisitaikymo aspekto integravimo dalis yra integravimas į sektorių politikos priemones. Pagrindinė politikos integravimo priemonė yra horizontalusis valdymas, apimantis koordinavimo, bendradarbiavimo ir tinklų kūrimo mechanizmus, institucijas ir procesus.

Integravimas iš esmės reiškia prisitaikymo prie klimato kaitos integravimą į visus sektorių politikos formavimo lygmenis, pradedant politinėmis darbotvarkėmis, teisės aktais, strategijomis, priemonėmis (pvz., programomis ir planais) ir baigiant biudžetais, projektais ir kasdiene darbo tvarka. Pagrindinis tikslas – pasiekti viešosios politikos suderinamumą, t. y. suderinti ir suderinti įvairių sektorių politiką su prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais, kad būtų kuo labiau sumažinti konfliktai, išvengta kompromisų ir skatinama abipusė sinergija siekiant bendrų visa apimančių prisitaikymo prie klimato kaitos rezultatų.

Iš esmės yra daug esamų priemonių, kurias galima naudoti prisitaikymo strategijoms ir veiksmų planams įgyvendinti įvairiuose sektoriuose ir įvairiais lygmenimis, todėl jos yra pagrindinė integravimo ir vertikaliojo įgyvendinimo priemonė. Prisitaikymo prie klimato kaitos integravimas į politikos priemones apima atitinkamų esamų priemonių tikrinimą ir peržiūrą, prisitaikymo prie klimato kaitos galimybių nustatymą ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų ir problemų įtraukimą. Jei jau taikomų priemonių pakeitimų nepakaktų, reikia parengti ir nustatyti naujas prisitaikymo prie klimato kaitos priemones. Tikėtina, kad įgyvendinant įvairias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, kurios paprastai nustatomos prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planuose, veiksmingiausias būtų platus politikos priemonių, kuriomis derinami „švelnieji“ ir „kietieji“ stimulai, derinys.

Galimos priemonės gali apimti šį spektrą:

• Teisinės priemonės (įstatymai, reglamentai, dekretai, privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai, pavyzdžiui, standartai)
• Ekonominės priemonės (finansavimas, mokesčiai, rinkliavos, viešieji pirkimai, dotacijos, paskolos, rinka grindžiamos priemonės)
• Informacinės priemonės (tyrimai, duomenų bazės, informacinės kampanijos, konsultacijos, mokymai, konsultacijos ir pagalbinės darbo priemonės, renginiai, interneto svetainės)
• Partnerystės priemonės (viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimai, savanoriški susitarimai, bendradarbiavimo projektai)
• Mišrios strateginės ir (arba) planavimo priemonės (planai, strategijos, programos, planavimo priemonės)

Reglamentavimo integravimo pavyzdys – sektorių prisitaikymo prie klimato kaitos planų rengimas, kuris gali būti grindžiamas teisiniais reikalavimais arba skatinamas pagal bendrą strateginę integravimo programą. Privalomi įpareigojimai parengti sektorių prisitaikymo prie klimato kaitos planus arba integruoti prisitaikymą prie klimato kaitos į esamus sektorių politikos dokumentus, kaip jie taikomi kai kuriose Europos šalyse, neabejotinai yra prisitaikymo prie klimato kaitos politikos integravimo varomoji jėga. Tačiau vien jų nepakanka veiksmingam praktiniam įgyvendinimui užtikrinti, jas reikėtų derinti su „švelniomis“ horizontaliojo valdymo formomis. Tai, be kita ko, gali būti pakankamos veiksmų laisvės suteikimas sektoriaus atstovams bendrai rengti atitinkamas prisitaikymo priemones, kad jie galėtų prisiimti atsakomybę už įgyvendinimą, arba prisitaikymo sprendimų, kurie būtų patrauklūs ir pritaikyti sektoriams ir duotų naudos jų pačių labui, kūrimas.

Prisitaikymo prie klimato kaitos aspekto integravimas į ES politiką yra svarbi prisitaikymo prie klimato kaitos politikos integravimo nacionaliniu lygmeniu varomoji jėga. Pavyzdžiui, ES vandentvarkos (Vandenspagrindų direktyva), potvynių rizikos valdymo (Potvyniųdirektyva), nelaimių rizikos mažinimo (Civilinės saugos mechanizmas), miestų planavimo (ESmiestų darbotvarkė, Merų paktas dėl klimato ir energetikos) ir žaliosios infrastruktūros (Žaliosiosinfrastruktūros strategija) politika, taip pat tarpsektorinė politika, pavyzdžiui, poveikio aplinkai vertinimas ir draudimo politika. Be to, tarptautinio bendradarbiavimo regionų INTERREG programomis, makroregioninėmis strategijomis ir tarptautinėmis konvencijomis remiamas prisitaikymo prie klimato kaitos aspekto integravimas Europos šalyse ir regionuose programiniu ir projektų lygmenimis. „Climate-ADAPT“ teikia informaciją apie įvairias ES politikos sritis, kuriose vykdomas arba nagrinėjamas prisitaikymo prie klimato kaitos aspekto integravimas.