1.2 Pradinės informacijos rinkimas

1.2 Pradinės informacijos rinkimas

Prisitaikymo prie klimato kaitos politikos formavimas turėtų būti grindžiamas įrodymais ir patikima informacija. Pradėjus planuoti prisitaikymą, reikėtų surinkti atitinkamą informaciją. Tai apima esamo darbo, susijusio su faktiniu ir galimu būsimu klimato kaitos poveikiu, nustatymą, vykdomą prisitaikymo veiklą ir gerosios patirties pavyzdžius mieste ar už jo ribų. Šiuo tikslu reikia bendradarbiauti su ekspertais, kad būtų užpildytos žinių spragos arba trūkstami pajėgumai.

Merų pakto ataskaitų teikimo platformos „MyCovenant“ prisitaikymo prie klimato kaitos rezultatų suvestinė (arba neinternetinė darbinė ataskaitos šablonoversija) padeda miestams signatarams apžvelgti miesto padėtį ir tolesnius veiksmus. Tai gali būti geras atspirties taškas ir apžvalga, kokių procesų, struktūrų, susijusių duomenų ir informacijos reikėtų, kad būtų pasiekti prisitaikymo prie klimato kaitos orientyrai.

Dabartinis ir būsimas klimato kaitos poveikis

Pradedant prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo procesą, turėtų būti atliktas pirmasis esamo darbo, susijusio su esamu ar būsimu galimu su klimato kaita susijusiu poveikiu trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais, patikrinimas. Pirmoji plati apžvalga padės pradėti procesą ir parengti prisitaikymo prie klimato kaitos argumentus, taip pat suteiks pagrindą išsamesnei analizei vėlesniame etape. Be to, tai padeda skatinti diskusijas dėl prisitaikymo prie klimato kaitos politikai svarbių aspektų, pavyzdžiui, tikslų, prioritetinių sektorių, pažeidžiamų grupių ir t. t. Gali būti atliekami tyrimai ir vertinimai, susiję su miestu ar didesne aplinkine teritorija, klimato duomenų rinkiniai ir ankstesnių su orais susijusių gaivalinių nelaimių ir jų poveikio statistinės ataskaitos. Poveikis gali būti daromas keliems sektoriams ir (arba) temoms, o sektorių analizes galėjo atlikti sektorių asociacijos, konsultacinės įmonės arba pavieniai viešieji subjektai. Draudimo sektorius yra labai pažengęs rizikos vertinimo srityje ir į jį būtų galima kreiptis dėl bendradarbiavimo. Taip pat žr. 2 etapą ir EAA ataskaitos Urban adaptation in Europe: kaip miestai ir miesteliai reaguoja į klimato kaitą, kurioje pateikiama įrodymais pagrįsta klimato kaitos poveikio Europos miestams apžvalga.

Toliau pateiktoje lentelėje nurodyta, kokios informacijos reikia sprendimams dėl prisitaikymo prie klimato kaitos priimti vietos lygmeniu. Galutinė gautina informacija priklausys nuo tikslų, aprėpties ir išsamumo lygio, taip pat nuo pasirinktų prisitaikymo planavimo metodikų. Su klimato kaita susiję nacionalinio lygmens duomenys dažnai centralizuotai renkami nacionaliniuose klimato srities portaluose ir (arba) statistikos tarnybose. Kita galimybė – susisiekti su 1.8 etape išvardytomis organizacijomis ir institucijomis.

Vykdoma veikla

Prisitaikymas neturėtų būti atliekamas atskirai. Reikėtų nustatyti atitinkamas priemones ir jau vykdomus veiksmus miesto teritorijoje, pavyzdžiui, nelaimių rizikos mažinimo, biologinės įvairovės apsaugos ar žemės naudojimo planavimo politiką. Be to, turėtų būti nustatytos šalyje taikomos nacionalinės, atitinkamos regioninės ar sektorinės prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos ir (arba) planai.

Šie orientaciniai klausimai gali padėti prisitaikymo prie klimato kaitos grupei, glaudžiai bendradarbiaujant su kolegomis iš kitų savivaldybių institucijų ir susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, nustatyti vykdomą su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusią veiklą:

• Ar savo darbe kada nors susidūrėte su klimato kaitos ar prisitaikymo prie jos tema?
• Ar jūsų organizacijos arba departamento vardu buvo vykdomi projektai arba tyrimai dėl klimato kaitos poveikio, ar tokie tyrimai planuojami?
• Ar žinote apie tyrimus ar projektus klimato kaitos ar prisitaikymo prie klimato kaitos tema iš kitų šaltinių (universitetų, kitų mokslinių tyrimų institucijų, vyriausybinių ministerijų, kitų valstybių ir kt.), kurie yra svarbūs jūsų darbo sričiai?
• Ar jau taikomos priemonės, kuriomis prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos, net jei jos nėra konkrečiai nurodytos kaip prisitaikymo priemonės?
• Ar jau įgyvendintos tikslinės prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės?
• Ar yra esamų priemonių, strategijų, procesų ir kt., kurie yra svarbūs arba galėtų būti naudojami prisitaikant prie klimato kaitos?
• Kokie tinklai ar iniciatyvos, susiję su prisitaikymu prie klimato kaitos, jau veikia arba galėtų būti naudojami prisitaikymui prie klimato kaitos?

Gerosios patirties pavyzdžiai

Prisitaikymo praktika, kuri gerai veikia vienoje miesto teritorijoje, paprastai gali būti perkelta, kad būtų galima spręsti panašias situacijas kitose miesto teritorijose. Tačiau atskirų priemonių veiksmingumas gali priklausyti nuo problemos masto ir konkretaus įgyvendinimo masto. Naudojantis turima informacija apie gerą prisitaikymo praktiką (t. y. „Climate-ADAPT“ atvejų tyrimus, kuriuos galima rasti 3.2 etape)ir patirtimi taip pat galima optimizuoti atskirų išteklių ir pastangų valdymą.