2.4 Rizikos ir pažeidžiamumo vertinimų atlikimas

2.4 Rizikos ir pažeidžiamumo vertinimų atlikimas

Planuojant prisitaikymą prie klimato kaitos vietos lygmeniu reikia suprasti dabartinius ir numatomus klimato kaitos pavojus (žr. 2.1 ir 2.2 etapus),taip pat suprasti pažeidžiamus miesto sektorius (2.3 etapas). Šie du veiksniai derinami atliekant rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą. Yra daugybė metodų, kuriuos galima taikyti atliekant rizikos ir pažeidžiamumo vertinimus miestų teritorijose. Žinios apie įvairių rūšių metodus ir jų rezultatus yra svarbios pasirenkant veiksmingiausią ir efektyviausią metodą, taikytiną atsižvelgiant į vietos valdžios institucijų pajėgumus.

Klimato kaitos rizika mieste turėtų būti apibūdinama keliais aspektais: klimato grėsmė (prognozuojamos klimato sąlygos); geografinės padėties kontekstas (pvz., pakrantės zona, kalnų regionas ir t. t.); ir paveikti sektoriai ir sistemos (pvz., žmonių sveikatos, infrastruktūros, transporto, uostų, energetikos, vandens, socialinės gerovės ir t. t.), įskaitant poveikį pažeidžiamiausioms grupėms (pvz., vyresnio amžiaus žmonėms, benamiams, asmenims, kuriems gresia skurdas, ir t. t.).

 Šis žingsnis padeda Merų paktą pasirašiusiems miestams parengti savo rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą (RVA). Pagal Merų pakto ataskaitų teikimo sistemą rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas apima duomenis apie su klimatu susijusius pavojus, pažeidžiamus sektorius, gebėjimą prisitaikyti ir pažeidžiamas gyventojų grupes. Kalbant apie su klimatu susijusius pavojus, miestų signatarių prašoma apibrėžti svarbiausių pavojų tikimybę ir poveikį, numatomą jų intensyvumo ir dažnumo pokytį, taip pat terminus. Tai daroma aiškiai nurodant pasitikėjimo lygį. Kiekvieno nustatyto klimato kaitos keliamo pavojaus atveju apibrėžiami pažeidžiami sektoriai ir jų pažeidžiamumo lygis. Be to, nustatomas prisitaikymo pajėgumų vertinimas sektorių lygmeniu, naudojant teigiamas prisitaikymo pajėgumų kategorijas, pvz., galimybę naudotis paslaugomis, vyriausybinius ir institucinius pajėgumus, fizinius ir aplinkosauginius pajėgumus, žinias ir inovacijas. Taip pat galima nustatyti rodiklius nustatytiems pažeidžiamiems sektoriams ir prisitaikymo gebėjimams. Visi pirmiau aprašyti RVA komponentai kartu su imties rodikliais pateikiami ataskaitų teikimo platformoje „MyCovenant“ (taip pat žr. neinternetinę darbinę ataskaitų teikimo šablonoversiją).

Rizikos vertinimuose daugiausia dėmesio skiriama numatomiems klimato sąlygų pokyčiams, turto, kuriam gali būti padarytas poveikis, aprašui, poveikio pasireiškimo tikimybei ir jo pasekmėms. Pažeidžiamumo vertinimuose pabrėžiamas sistemų, turto ir gyventojų poveikis, jautrumas ir gebėjimas prisitaikyti. Integruotuose rizikos ir pažeidžiamumo vertinimuose atsižvelgiama tiek į pažeidžiamumą dėl klimato pavojų, tiek į jų poveikį.

Rizikos ir pažeidžiamumo vertinimo metodus galima suskirstyti į metodus „iš viršaus į apačią“, kurie paprastai grindžiami kiekybiniais duomenimis (pvz., surašymo duomenimis, sumažintais klimato modeliais) ir naudojami kartografavimui; ir principu „iš apačios į viršų“ grindžiami metodai, kuriuos taikant dažnai pasitelkiamos vietos žinios rizikai nustatyti ir kurie paprastai yra kokybinio pobūdžio.

Atliekant rodikliais grindžiamus pažeidžiamumo vertinimus naudojami iš anksto nustatytų rodiklių rinkiniai, kurie gali būti tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai ir gali būti vertinami tiek modeliuojant, tiek konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais.

Greitas rizikos patikros metodas, pagrįstas turimomis žiniomis, gali būti taikomas tiesiogiai, kad būtų galima geriau suprasti išsamaus vertinimo poreikius.

Rizikų ar pažeidžiamumų vertinimo metodika turėtų būti pasirenkama atsižvelgiant į:

• turimi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai;
• duomenų prieinamumas;
• turimos žinios;
• suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo lygis;
• galimos rizikos mastą ir įvairovę;
• Pageidaujami rezultatai tolesniam prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planavimui.

Nepriklausomai nuo taikomo metodo, atliekant vertinimą turėtų būti atsižvelgiama bent į šiuos elementus:

• įvairių klimato kintamųjų tendencijos (pvz., vidutinė ir ekstremali temperatūra, dienų, kai vyrauja didelis karštis, skaičius, intensyvūs krituliai, sniego danga), idealiu atveju grindžiamos įvairiais klimato scenarijais;
• numatomas (tiesioginis ir netiesioginis) poveikis (grėsmės ir galimybės), nustatant svarbiausius pavojus, taip pat miesto teritorijas, kurioms kyla didžiausia rizika dėl bendro gyventojų skaičiaus, pažeidžiamų gyventojų grupių, ekonominės veiklos ir ekonominių vertybių erdvinio pasiskirstymo perdangos;
• trukmė, pvz., trumpa, vidutinė (pvz., 2050 m.) arba ilgalaikė (pvz., amžiaus pabaiga);
• Nurodomas tokio poveikio patikimumo lygis (pvz., didelis, vidutinis, mažas), siekiant palengvinti sprendimų priėmimo procesą, atsižvelgiant į rezultatų neapibrėžtumo laipsnį.

 Merų pakto internetiniame seminare „Rizikosir pažeidžiamumo vertinimas“pristatoma Merų paktą pasirašiusių miestų patirtis ir jų požiūris į RVA atlikimą.